Pasaulinė vaisiaus alkoholinio sindromo diena minima kasmet nuo 1999 metų konkrečiu laiku: rugsėjo mėnesio 9 dieną, 9 valandą 9 minutės. Taip dar kartą primenama, jog moteris visus devynis nėštumo mėnesius turi nevartoti jokių alkoholinių gėrimų.
Medikai ir specialistai sako, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu yra viena iš dažniausių įgimtų anomalijų, raidos ir elgesio sutrikimų, lydėsiančių visą gyvenimą, priežastis. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė šia proga surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai tyrimais atskleidė, jog Lietuvos kūdikių namuose net 40 proc. vaikų kenčia nuo vaisiaus alkoholinio sindromo (VAS) sutrikimų.
„Skaičiuojama, kad šalyse, kuriose reprodukciniu laikotarpiu moterys linkusios vartoti alkoholį, tokius sutrikimus turi 2-5 proc. vaikų. Lietuvoje apie 20 proc. reprodukcinio amžiaus moterų alkoholį vartoja žalingai. Galima daryti prielaidą, kad vien praėjusiais metais Lietuvoje gimė nuo 617 iki 1542 kūdikių, turinčių VAS“, - sakė ministrė.
Pasak R. Šalaševičiūtės, apie alkoholio daromą žalą būtina šviesti moteris, ypač jaunas. „Net ir nedidelis alkoholio kiekis (tarkim, 42 g degtinės ar 140 g vyno, ar 340 g alaus) nuo trečios iki dešimtos nėštumo savaitės gali paveikti vaisių. Man atrodo, kad moterys, jaunos mamos nežino, jog pakanka vienkartinio alkoholio pavartojimo ir gali turėti vaiką, kuriam bus reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. Ši liga yra nepagydoma, todėl reikėtų daugiau dirbti su nėščiosiomis, tam turi skirti didesnį dėmesį ir socialiniai darbuotojai, bendruomenės“, - sakė sveikatos apsaugos ministrė.
Vaisiaus alkoholinis sindromas
Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dekanas gydytojas genetikas prof. habil. dr. Algirdas Utkus pasakojo, kad vaisiaus alkoholinis sindromas mokslinėje literatūroje aprašytas neseniai - 1973 m. Du amerikiečiai mokslininkai, gydytojai L. Džonsas ir D. V. Smitas nustatė VAS diagnozę ir ją aprašė. O 1987 m. JAV mokslininkai įrodė, kad moteriai nėštumo laikotarpiu pavojingas bet koks alkoholio kiekis.
Pasak profesoriaus, „nors aprašyta neseniai, žmonijos istorijoje žinoma, kad alkoholis vartojamas 2500 metų. Jau Antikos laikais buvo duomenų, kad vaikai gimdavo, turėdami VAS“.
Pavojingiausios 3-10 savaitės
Prof. A.Utkus teigė, kad šis sindromas ypatingas tuo, jog jis nulemtas žalingo veiksnio - alkoholio ir jo metabolitų - poveikio. Vienintelis apsisaugojimas - visiškai nevartoti alkoholio nėštumo metu.
„Pavojingiausias laikotarpis - nuo trečios iki dešimtos savaitės, skaičiuojant nuo pastojimo datos. Tai yra tas laikotarpis, kai vystosi visi organai ir sistemos. Ir tuo metu veikiantis alkoholis bei jo metabolitai gali sutrikdyti normalią vaikų organų sistemų raidą. Jautriausiai į šį poveikį reaguoja smegenys. Nulis alkoholio - nulis vaisiaus pažeidimo rizikos“, - įsitikinęs prof. A. Utkus.
Jis pridūrė, kad dažnai klaidingai manoma, jog svarbiausios yra 3-10 savaitės, o vėliau alkoholis nekenkia: „Tai klaidinga nuostata. Net ir mažos alkoholio dozės turi kenksmingą poveikį per visą nėštumą“.
Išoriniai ir vidiniai pakitimai
Genetikas prof. A. Utkus pasakojo, kad tik gimus kūdikiui medikai gali pastebėti VAS būdingus simptomus: mažą galvą, sutrumpėjusius akių plyšius, papildomą odos raukšlę vidiniame akies kampe, trumpą riestą nosį, įdubusią nosies nugarėlę, plonas siauras lūpas, ypač viršutinę, neišsivysčiusį apatinį žandikaulį, išlygintą nosies ir lūpos raukšlę.
„Be abejo, būdingi ir dauginiai defektai vidaus organuose. Be minėtos centrinės nervų sistemos pakitimų, t. y. smegenų pažeidimo, tokiems vaikams būna įgimtos širdies ydos, gomurio nesuaugimas, šlapimą išskiriančių organų ir griaučių sistemų pažeidimai“, - sakė A.Utkus.
Pasak gydytojo, „šie pažeidimai iki gimimo lieka visam gyvenimui. Be abejo, kai kuriuos struktūrinius, anatominius defektus (širdies ydą, gomurio nesuaugimą ir kt.) galima koreguoti chirurginėmis operacijomis. Tačiau protinės raidos sutrikimų nepakeisime. Galima vaiką ugdyti, jam padėti, bet intelekto deficitas išliks. Šis sindromas palieka žymę visam gyvenimui“, - teigė profesorius.
Nuo žiedo prie žiedo
„Be abejo, protinė negalia gali būti įvairaus laipsnio. Jei lengvesnė - aišku, problemų mažiau. Bet tokiam vaikui sunkiau mokytis, išryškėja elgesio ypatumų: hiperaktyvumas, koncentracijos stoka“, - sakė genetikas.
Jo teigimu, tokiems vaikams būdingas vadinamasis plaštakės elgesys: jie negali susikaupti, susikoncentruoti, lyg drugeliai puldinėja nuo žiedo prie žiedo. „Bendraudamas su tokiu vaiku kabinete pastebiu, kad jis apžiūri viską, atidarinėja stalčius ir t. t., tačiau negali susikaupti ties vienu dalyku. Tai yra alkoholio poveikis. Juk ne veltui tarptautiniame VAS dienos logotipe yra plaštakė: skleisti žinias apie alkoholio žalą nėštumo metu ir vaikams būdingą sindromą“, - pasakojo VU profesorius.
Nėščiosios neigia
Vilniaus gimdymo namų direktorė doc. dr. Kornelija Mačiulienė atskleidė, jog apie 90 proc. Lietuvos moterų vartoja alkoholį. 25-60 proc. besilaukiančiųjų neigia vartojusios alkoholį. Tačiau, pasak gydytojos, realybė kiek kitokia. „Liberalėja pažiūros, daugėja ilgųjų ir šventinių savaitgalių, tad tenka iš šalies išgirsti, kad nėščiosios „šiek tiek vartojo“. Tačiau gydytojams jos neprisipažįsta arba teigia pavartojusios atsitiktinai, vienintelį kartą. Lengvai išgėrusių gimdyvių ne taip jau retai pasitaiko. Nereikia ieškoti pavienių atvejų, pasitaiko per savaitę ir keturios, ir penkios. Vis dėlto 0,2 proc. nėščiųjų piktnaudžiauja alkoholiu gana ilgą laiką“, - liūdnus faktus dėstė K. Mačiulienė.
Pasak Vilniaus gimdymo namų vadovės, medikai kategoriški dėl alkoholio vartojimo nėštumo metu. „Jei nėščioji mums atrodo šiek tiek linksma, gimdoje vaisius jau yra girtas. Jo enziminė sistema ir kepenys tokios jautrios alkoholiui, kad neįvyksta jokia detoksikacija. Alkoholis, kaip teigiama moksliniuose straipsniuose, tiesiog srove įteka į vaisių, nesutikdamas jokio placentos barjero“, - teigė K. Mačiulienė.
Gydytojos teigimu, kita ne mažiau svarbi problema yra ta, kad girtauja vaisingos poros, ypač kai jos planuoja nėštumą. „Pirmiausia spermijai yra pakenkti alkoholio, jie neatlieka pagrindinės savo funkcijos - apvaisinimo. Be to, apgirtusi moteris neatsako už savo veiksmus apvaisinimo metu. Kai tokia pradžia, paskui yra ir pasekmės“, - įsitikinusi K. Mačiulienė.
Ne vien medikų problema
Gydytojos neonatologės prof. dr. Nijolės Drazdienės teigimu, nėra tikslios statistikos, kiek Lietuvoje yra vaikų, kuriems diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas. „Gimimų medicininių duomenų bazėje nuo 1995 metų ši diagnozė įrašyta tik keliems, o gal reikėtų sakyti - net keliems vaikams. Net ir vienas toks vaikas yra per daug, - sakė N. Drazdienė. - Kodėl tie skaičiai nėra tokie, kokie yra iš tikrųjų? Viena iš priežasčių yra ta, kad ne visada pirmosiomis gyvenimo dienomis medikai gali pasakyti, jog tam vaikui yra VAS. Panašių išorinės raidos pakitimų gali būti ir kitų sutrikimų atvejais. Todėl norint nustatyti VAS diagnozę, vienas iš kriterijų yra būtent alkoholio vartojimas. Moterys neprisipažįsta vartojusios ir medikai ne visada žino tikrąją padėtį“.
Pasak N.Drazdienės, „ši problema yra didžiulė. Ir ji yra ne vien medikų ar visuomenės bėda - apskritai reikia keisti požiūrį į alkoholio vartojimą, ypač kalbėtis su paauglėmis. Turėtume kalbėti ir apie tai, kad tai nutinka ne tik socialinės rizikos šeimose. Daug vaikų su plaštakės sindromu gyvena inteligentiškose, vadinamosiose normaliose šeimose“.
Nustatytas VAS ir patologijos, sakyčiau, yra ledkalnio viršūnė. Viskas prasideda vėliau. Vaikams pradėjus eiti į mokyklą atsiranda mokymosi sunkumų. Galiausiai nustatyta, kad nėštumo metu alkoholį vartojusių moterų vaikai turi didesnį potraukį alkoholiui, jie anksčiau pradeda jį vartoti ar tampa priklausomi nuo jo vėlesniame amžiuje. O kiek nuo mažumės keliauja į sutrikusios raidos kūdikių namus? Suprantama, kad ir koks geras gyvenimas ten būtų, jis nėra toks, koks šeimoje. Jų tolesnis gyvenimas yra labai sunkus“, - sakė N.
Nulis alkoholio - nulis rizikos
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, genetikas prof. Algirdas Utkus šiuo požiūriu laikosi griežtos pozicijos „nulis alkoholio - nulis rizikos“. Senoje medicinoje kai kurioms ligoms gydyti buvo naudojami maži kiekiai alkoholio, tačiau šiuo metu medicina pažengusi ir yra veiksmingesnių priemonių. Pati nėščioji ir jos artimoji aplinka, taip pat ir medikai turi suprasti ir palaikyti mintį, kad nėštumas ir alkoholis yra tarpusavyje visiškai nesuderinami dalykai.
Anot genetiko prof. A. Utkaus, pavojingiausia yra tai, kad alkoholis ir jo metabolitai veikia besivystančias embriono smegenis. Kartais tyrimai nerodo ryškių struktūrinių embriono smegenų ar kitų organų pakitimų, tačiau alkoholis gali paveikti normalią smegenų raidą negrįžtamai ir gimęs vaikas turės įvairių sveikatos problemų.
Ilgą laiką nebuvo įmanoma gauti tikslios alkoholio vartojimo nėštumo laikotarpiu statistikos, nes atliekant besilaukiančių moterų apklausas apie alkoholio vartojimą nėštumo metu tyrimo rezultatais visiškai pasikliauti negalima. Todėl šiuo metu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai atlieka tyrimus, kurių rezultatai turėtų parodyti tikrą šios problemos mastą Lietuvoje.
Naujagimių sauso kraujo mėginiuose tiriama fosfatidiletanolio koncentracija leidžia nustatyti alkoholio vartojimo paskutinį nėštumo mėnesį rodiklį. Šis tyrimas yra anoniminis ir juo nesiekiama identifikuoti konkrečias moteris, kurios vartojo alkoholį nėštumo metu, tik įvertinti bendrą situaciją mūsų šalyje.
„Lietuvoje vykdoma visuotinė naujagimių patikra, kuria siekiama kuo anksčiau nustatyti keturias genetines ligas. Antrą dieną po kūdikio gimimo į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centrą atsiunčiamas sausas kraujo lašo iš kūdikio kulniuko mėginys. Iš jo nustatomos kai kurios retos ir sunkios genetinės ligos, taip pat galima nustatyti ir fosfatidiletanolio koncentraciją, kuri atspindi alkoholio vartojimą paskutinį nėštumo mėnesį“, - apie atliekamą tyrimą pasakoja genetikas.
Tyrimo rezultatas neparodo, kokį alkoholio kiekį moteris vartojo, nes kiekvienos moters organizme alkoholis skaidomas labai nevienodai, priklausomai nuo to, kaip funkcionuoja fermentai.
„Mokslinės literatūros duomenimis, nėštumo laikotarpiu alkoholį vartoja vidutiniškai 2-7 proc. moterų visame pasaulyje. Lietuva šiuo požiūriu neišsiskiria iš kitų šalių - alkoholį paskutiniais nėštumo mėnesiais vartojo 3,1 proc. lietuvaičių“, - teigia prof. A.
Alkoholio vartojimo paplitimo nėštumo metu tyrimą atliko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkai vadovaujami prof. (HP) dr. Algirdo Utkaus, įgyvendinami projektą „Vaisiaus poveikio alkoholiu paplitimo ir alkoholio įtakos naujagimių medžiagų apykaitai tyrimas Lietuvoje“ (ALKOMET LT).
Šiemet Lietuvos mokslininkai publikavo tyrimą, kurio rezultatai patvirtino 1995-2016 m. laikotarpiu Lietuvoje pastebimą naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo alkoholį, skaičiaus mažėjimo tendenciją (1995 m. - 0,3 proc., 2016 m. - 0,08 proc. naujagimių). Mokslininkų teigimu, nors stebimi teigiami pokyčiai, skaičiai vis dar kelia nerimą.
Alkoholio toksiškai veikia vaisingumą, didina persileidimų, vaisiaus mirties, priešlaikinio gimdymo riziką ir turi įtakos naujagimio svoriui ir ūgiui gimimo metu. „Pavojingiausias laikas - intensyvios organogenezės laikotarpis, kai formuojasi gyvybiškai svarbios embriono sistemos, organai. Tai laikotarpis nuo trečios iki dešimtos savaitės po pastojimo.
Kaip tvirtina medikas, jeigu alkoholis vartojamas mažesniais kiekiais arba vėlesniu nėštumo laikotarpiu, jis vis tiek veikia besiformuojančias smegenis. Vaisiaus smegenų raida tęsiasi per visą nėštumą, todėl alkoholio vartojimas yra netinkamas viso nėštumo metu, ne tik kritiniu laikotarpiu iki 10 savaitės.
„Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra viena dažniausių protinio atsilikimo priežasčių, o svarbiausia, kad tai yra ta priežastis, kurios mes 100 proc. galėtume išvengti“, - įsitikinęs prof. A.
Būsimos mamos suvartojamas alkoholis ir jo skilimo produktas - acetaldehidas lengvai pereina per placentą ir gali pažeisti besiformuojantį vaisių, lemti ne tik smegenų, bet ir kitus rimtus sutrikimus: kūdikio augimo atsilikimą, nervų sistemos vystymosi sutrikimus (intelektinę negalią, autizmą, epilepsiją), organų vystymosi anomalijas.
„Jei besilaukianti moteris kiekvieną dieną suvartoja apie 42 gramus gryno spirito (bokalas alaus ar taurė vyno), tai atsiranda iki 50 proc. Kasmet pasaulyje su sunkiuoju vaisiaus alkoholiniu sindromu gimsta vidutiniškai 1-3 vaikai iš 1000. Ypač dažnas ir ryškus būna srities tarp nosies ir viršutinės lūpos pažeidimas.
„Vaikams su vaisiaus alkoholiniu sindromu dažnai nustatoma ir širdies yda (širdies skilvelių arba prieširdžių pertvarų defektai), kurie yra pagydomi operacijos būdu. Nesuaugęs gomurys taip pat nekelia problemų - sutvarkoma. Sutrikusio elgesio ir smegenų pažeidimo problemas galima tik sušvelninti tokius vaikus nuolat lavinant ir mokant, ypač mažame amžiuje.
22,2 proc. tokių naujagimių gimė neišnešioti (reikšmingai daugiau, palyginti su neišnešiotų naujagimių dalimi tarp visų gimusiųjų). 27,2 proc. tirtų naujagimių buvo perkelti tolesniam gydymui, dažniausiai dėl hipoksinio centrinės nervų sistemos pažeidimo (13,3 proc.), įgimtų formavimosi ydų (9,2 proc.), o 2,2 proc. šių naujagimių mirė. Vaisiaus alkoholinis sindromas buvo nustatytas 3,6 proc. naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo alkoholį. Lyginant su bendrąja populiacija, alkoholį nėštumo metu vartojusios moterys dažniau buvo žemesnio išsilavinimo (45,6 proc. jų turėjo nebaigtą vidurinį išsilavinimą) ir nurodė esančios vienišos (43,3 proc.).
Remiantis JAV nacionaline COVID-19 sukeltos pandemijos poveikio psichikos sveikatai ataskaita, moterims, palyginti su vyrais, buvo būdingi didesni su pandemija susiję našumo, miego, nuotaikos, su sveikata susijusių rūpesčių ir nusivylimų rodiklių pokyčiai. Beje, tas pats tyrimas patvirtino ir pandemijos sukelto streso įtaką didesniam alkoholio vartojimui moterims, bet ne vyrams. JAV mokslininkų teigimu, nėščios moterys pandemijos metu patiria neįprastai daug nerimo ir depresijos simptomų.
Siekiant stiprinti nėščių moterų sveikatai palankius streso, nerimo įveikos būdus, sumažinti alkoholio vartojimą nėštumo metu bei jo keliamus pavojus vaisiui ir ilgalaikes neigiamas pasekmes vaikų raidai, svarbu net pandemijos metu vykdyti visapusiškas visuomenės sveikatos stiprinimo strategijas, užtikrinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų bei finansinės paramos prieinamumą, taip pat kokybišką ir prieinamą nėščiųjų švietimą. Panašios tendencijos stebimos ir Lietuvoje.
Ekspertai kviečia ne tik šviesti visuomenę apie alkoholio vartojimo nėštumo metu keliamą žalą, užtikrinti pagalbą problemų dėl alkoholio vartojimo turinčioms moterims, bet ir teikti kompleksines paslaugas tėvams, kurie augina vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų bei vaisiaus alkoholinį sindromą turinčius vaikus.
Alkoholio vartojimas ir vyrai
Kalbant apie vyrą ir alkoholio vartojimą, prof. A. Utkaus teigimu, gali būti kelios situacijos. Jeigu vyras yra priklausomas nuo alkoholio, ar tai reiškia, kad padidėja tikimybė susilaukti vaiko, kuris sirgs? Lėtinis alkoholio vartojimas gali lemti vyro nevaisingumo problemas ir epigenetinius pokyčius. Tai reiškia, kad paties geno struktūra nepakinta, bet gali pakisti jo funkcija ir ta pakitusi geno funkcija gali būti perduota palikuoniui.
Tačiau priklausomybė nuo alkoholio nėra griežtai genetinė būklė. Jeigu tėvas yra priklausomas nuo alkoholio, nebūtinai ir jo vaikas toks bus. Anot prof. A. Utkaus, priklausomybę nuo alkoholio lemia kompleksiniai veiksniai - įtakos turi tam tikrų genų funkcionavimas, bet daug svarbesnis veiksnys yra aplinka, kurioje žmogus gyvena.
„Kūdikių namuose yra apie 40 proc. vaikų, turinčių vaisiaus alkoholinį sindromą. Jie išsiskiria specifiniu elgesiu, kuris apibūdinamas kaip „drugelio“ elgesys. Jiems viskas yra įdomu, bet jie negali susikaupti ties viena veikla.
Pagrindiniai faktai apie alkoholio vartojimą nėštumo metu:
- Nėštumo metu alkoholį vartoja apie 2-7 proc. moterų visame pasaulyje.
- Lietuvoje alkoholį paskutiniais nėštumo mėnesiais vartoja apie 3,1 proc. moterų.
- Lietuvos kūdikių namuose apie 40 proc. vaikų kenčia nuo vaisiaus alkoholinio sindromo.
- Pavojingiausias laikotarpis - nuo 3 iki 10 nėštumo savaitės, kai formuojasi organai ir sistemos.
- Net ir mažos alkoholio dozės gali pakenkti vaisiui per visą nėštumą.
| Rizikos faktorius | Poveikis |
|---|---|
| Alkoholio vartojimas nėštumo metu | Įgimtos anomalijos, raidos ir elgesio sutrikimai, vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) |
| Lėtinis alkoholio vartojimas vyrams | Nevaisingumas, epigenetiniai pokyčiai, galintys būti perduoti palikuonims |
žymės:
Panašus:
- Vaiko alkoholio sindromas (VAS): priežastys, simptomai ir gydymas
- Alkoholio sindromas vaikams: svarbiausi auklėjimo patarimai, kurių negalite praleisti!
- Vaisiaus alkoholinis sindromas: pagrindiniai simptomai ir ilgalaikės pasekmės, kurių negalite ignoruoti
- Kiaušidžių skausmas nėštumo metu: kaip atpažinti ir veiksmingai palengvinti
- Ryanair Rankinis Bagažas Kūdikiui: Viskas, Ką Turite Žinoti – Taisyklės ir Naudingi Patarimai