Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Kai susižeidžiame - likęs randas primena tai, ką patyrėme. Jei būdami vaikais augame šalia tų, kurie priklausomi nuo alkoholio - turime daugybę nematomų randų: ir širdyje, ir psichikoje.

Nematomi randai slepiasi giliai pasąmonėje, todėl žmonės išoriškai gali atrodyti stiprūs ir nepriklausomi, tuo tarpu viduje jie dažnai grumiasi su kaltės jausmu, nepasitikėjimu, baime būti atstumtiems.

Galbūt svarstote, kodėl nenutraukiate toksiškų santykių arba apskritai nesiseka užmegzti artimą ryšį. Gal nemokate pasakyti „ne” ir visą laiką kažką „gelbėjate”, užuot pasirūpinę savimi? Gal negalite pasitikėti kitais ir abejojate savo vertingumu?

Dažniausi suaugusių alkoholikų vaikų bruožai

  1. Ignoruojami poreikiai. Alkoholikų šeimose vaikų poreikiai dažnai būna ignoruojami, o dėmesys nukreiptas į tėvų problemas. Dėl to vaikai užauga galvodami, kad jų jausmai nėra svarbūs. Suaugę jie gali nuolat jaustis nepakankamai geri ir neverti meilės, net jei aplinkybės pasikeitė. Nors iš išorės suaugę alkoholikų vaikai gali atrodyti pakankamai nepriklausomi, daugelis jų kenčia nuo stiprios baimės būti palikti.

    Ką daryti? Psichoterapija ar savęs pažinimo praktikos, pavyzdžiui - kognityvinė elgesio terapija, padeda keisti neigiamus įsitikinimus apie save.

  2. Emocijų atpažinimo sunkumai. Suaugę alkoholikų vaikai dažnai susiduria su sunkumais atpažįstant ir įvardijant savo emocijas. Psichologijoje tai vadinama aleksitimija. Kadangi tėvai dažnai nepajėgdavo patenkinti vaikų emocinių poreikių, vaikai priprato slopinti savo jausmus ir ignoruoti, kas vyksta jų viduje.

    Mokslinis faktas: Tyrimai rodo, kad žmonėms, patyrusiems vaikystės traumas, padidėja smegenų srities - migdolinės liaukos - jautrumas stresui. Dėl to jų kūnai įpratę nuolat būti „pavojaus režime“ ir jiems sunkiau atsipalaiduoti.

  3. Nesaugumo jausmas. Jei tėvai priklausomi nuo alkoholio, vaikai jaučiasi nesaugiai, jiems trūksta pastovumo ir nuspėjamumo, mat tokių tėvų elgesys gali per akimirką pasikeisti nuo švelnumo iki pykčio ar agresijos priepuolio. Užaugę tokie vaikai mano, kad negalima pasitikėti nei žmonėmis, nei santykiais. Dėl chaotiškų vaikystės patirčių, užaugę alkoholikų vaikai dažnai atsiduria dviejose kraštutinėse situacijose: arba per daug prisiriša prie kitų, bijodami būti palikti, arba visiškai atsiriboja nuo emocijų ir santykių.

    Išeitis: Vadinamosios „Mindfulness” arba sąmoningo buvimo praktikos gali padėti atpažinti emocijas ir nereaguoti impulsyviai.

  4. Sveikų ribų nustatymo problemos. Daugelis suaugusių alkoholikų vaikų turi problemų nustatydami sveikas ribas. Augdami chaose, jie išmoksta daryti viską, kad išvengtų konfliktų - dažnai tenkindami kitų poreikius, net jei tai kenkia jų pačių gerovei.

    Sprendimas: Reikia išmokti pasakyti „ne“ be kaltės jausmo. Rekomenduojama pradėti nuo mažų žingsnių - pavyzdžiui, aiškiai pasakyti, kai kas nors prašo per daug.

  5. "Gelbėtojo" sindromas. Dažnai suaugę alkoholikų vaikai tampa nuolat besistengiančiais „gelbėtojais“. Jie mano, kad jų pareiga yra rūpintis kitų žmonių problemomis, tuo tarpu savo pačių jausmų ir poreikių jie nelaiko reikšmingais.

    Ką daryti? Svarbu atpažinti, kada pagalba tampa žalinga, ir mokytis palaikyti kitus neperžengiant savo ribų.

Suaugusių alkoholikų vaikų ieško atsakymų

Suaugę alkoholikų vaikai ieško atsakymų į kilusius klausimus:

  • Kodėl man sunku išlaikyti artimus santykius?
  • Kodėl aš bijau per arti prie savęs prisileisti svetimus žmones ir jaučiu, kad man sunku pasitikėti aplinkiniais?
  • Kodėl su kuo nors užmezgus artimus santykius apima jausmas, kad anksčiau ar vėliau tas žmogus mane paliks?
  • Kodėl kyla noras kontroliuoti save ir kitus?
  • Kodėl jaučiu nuolatinį nerimą ir man nepavyksta atsipalaiduoti, net ir tuomet, kai aplink tyla ir ramybė?
  • Kodėl man nuolat reikia kitų žmonių pripažinimo ir palankaus priėmimo?
  • Kodėl man norisi įrodyti sau ir pasauliui, kad aš esu vertas aukščiausio įvertinimo?
  • Kodėl taip sunku kalbėti apie savo jausmus?
  • Kodėl nuolat jaučiu atsakomybę už viską, kas vyksta aplink mane, net ir tuomet, kai aplinkybės nuo manęs nepriklauso?

Disfunkcinėse šeimose

Disfunkcinėse šeimose dominuoja nuolatinė nesaugumo, nestabilumo, baimės dėl ateities, melo, tuščių pažadų aplinka. Augant tokioje šeimoje, vaiko galvoje susiformuoja, tarsi įsidiegia programos, kurios vėliau veikia automatiškai. Jos padeda nuolat skenuoti ir vertinti aplinką, tarsi būtum nuolatinėje parengtyje bei nerimastingai lauktum, kad tik kas nors nenutiktų negero…

Susiformuoja ypatingas gebėjimas jausti, tarsi užuosti kitų žmonių emocijas. Bandoma nuspėti, kaip kitas žmogus jaučiasi, ar jis nepiktas, ar negrėsmingas. Šis gebėjimas išsiugdo dėl sustiprėjusio savisaugos instinkto, kuomet nuolat vertinamas aplinkos saugumas.

Disfunkcinėse šeimose užaugusiems vaikams ramybė yra neįprastas ir keliantis įtampą pojūtis. Jiems sunku įsisąmoninti, kad tai natūrali, rami, žmogui taip reikalinga būsena. Juk kas, jei ne jie, geriausiai žino, kad po ramybės visuomet seka grėsmė ir konfliktas.

Suaugę alkoholikų vaikai susiduria su kaltės, nepasitikėjimo, kontrolės jausmais bei žema saviverte. Tai kaina, kurią tenka mokėti už tai, ką teko išgyventi praeityje.

Labai didelę reikšmę turi gėda ir šeimos paslaptis, kuria nebuvo galima su niekuo dalintis. Taip pat pažadas sau: „Kai aš sukursiu savo šeimą, ji bus kitokia. Aš savo vaikus mylėsiu, visuomet jais rūpinsiuosi ir atliepsiu jų poreikius“.

Laimei, suaugę alkoholikų vaikai dažniausiai sukuria šeimas. Visgi, labai retai jose jaučia gyvenimo pilnatvę. Juos dažnai kamuoja įtampa ir baimė dėl ateities, noras viską kontroliuoti, kad tik viskas būtų taip, kaip jie matė savo svajonėse, t. y. tobulai. O juk taip gyvenime nebūna… Bet juk galima bandyti ir bandyti vėl ir vėl viską pagerinti… Juk kada nors turi pavykti…

Kaip spręsti problemas?

Ilgametė patirtis rodo, kad tokias ir panašias problemas galima spręsti individualios arba grupinės psichoterapijos metu. Tereikia išdrįsti kreiptis pagalbos. Jeigu grupėje atvirai kalbėti apie praeities nuoskaudas ir baimes nedrąsu, galima rinktis individualias konsultacijas.

Padedant kvalifikuotam specialistui, jūs galite atrasti atsakymus į daugelį rūpimų klausimų, pamažu atsikratyti skausmingos praeities naštos, ilgainiui atgauti dvasios ramybę, gebėti kurti darnius ilgalaikius santykius.

Skalbinių sąrašas

Skalbinių sąrašas aprašo, kaip alkoholizmas ir šeimos disfunkcija paveikė žmones. Tai suvokus, suaugę žmonės gali atkurti tuos bruožus ir patys tapti tais, kurie kitus paverčia aukomis.

Pagrindiniai punktai:

  1. Atsiskyrimas ir baimė.
  2. Kitų pritarimo siekimas ir savęs praradimas.
  3. Baimė piktų žmonių ir kritikos.
  4. Alkoholiko ar kompulsyvios asmenybės pasirinkimas.
  5. Gyvenimo matymas kaip aukos.
  6. Per didelis atsakomybės jausmas.
  7. Kaltės jausmas ginant save.
  8. Priklausomybė nuo susijaudinimo.
  9. Meilės ir gailesčio painiojimas.
  10. Užslopinti jausmai ir negalėjimas jų išreikšti.
  11. Negailestingas savęs teisimas ir menka savivertė.
  12. Priklausomybė ir baimė būti paliktiems.
  13. Para-alkoholizmas ir ligai būdingi bruožai.
  14. Reagavimas, o ne veikimas.

Kitas Skalbinių sąrašas:

  1. Autoriteto demonstravimas, siekiant paslėpti baimę.
  2. Griežtas savarankiškumas, vengiant santykių.
  3. Pykčio išliejimas ir žeminanti kritika.
  4. Kitų valdymas ir apleidimas.
  5. Gyvenimo matymas kaip aukos darytojas.
  6. Neatsakingumas ir egocentriškumas.
  7. Kitų kaltinimas, kai jie gina save.
  8. Baimės slopinimas apmirimu.
  9. Nekentimas aukų ir gelbėtojų.
  10. Emocijų neigimas ir netikri jausmai.
  11. Savęs neapykantos projektavimas į kitus.
  12. Greitas santykių atsisakymas.
  13. Šeimos disfunkcijos neigimas.
  14. Elgesys, lyg nebūtų nieko panašaus į priklausomus žmones.

Kitos Skalbinių sąrašų pusės

Kitos Skalbinių sąrašo pusės atskleidžia, kaip savęs perauklėjimas ir Dvylikos žingsnių praktikavimas gali išlaisvinti nuo alkoholizmo ir disfunkcinės šeimos pasekmių.

Kita Skalbinių sąrašo pusė

  1. Judėjimas iš izoliacijos ir baimės.
  2. Nuomonės apie save nepriklausomybė nuo kitų nuomonės.
  3. Nebeišsigąstama kitų savaime ir nepriimama asmeninės kritikos kaip grėsmės.
  4. Nebejaučiama kompulsyvaus poreikio atkurti apleistumą.
  5. Nustojama žiūrėti į gyvenimą kaip aukos.
  6. Nebenaudojama kitų žmonių įgalinimas, kad išvengtume pažvelgti į savo būdo trūkumus.
  7. Nebesijaučiama kalti, kai užstojame save ir nenusileidžiame kitiems.
  8. Vengiama emocinės intoksikacijos ir renkamasi darnius santykius vietoj nuolatinio nusivylimo.
  9. Gebama atskirti meilę ir gailestį, nemanoma, kad gelbėti žmones, kurių mums gaila, yra meilės veiksmas.
  10. Išsilaisvinama iš neigimo dėl traumuotos vaikystės ir atgaunama gebėjimas jausti bei išreikšti jausmus.
  11. Nustojama save teisti ir smerkti, pajuntama savo vertę.
  12. Augama nepriklausomybėje ir daugiau nebijoma būti apleisti.
  13. Alkoholizmo ir para-alkoholizmo bruožai, kuriuos perėmėme, yra identifikuoti, pripažinti ir pašalinti.
  14. Imamasi veiksmo, ne vien reaguojame.

Kito Skalbinių sąrašo antra pusė

  1. Stojama akistaton su kitų žmonių bei izoliacijos baime ir su ja susitvarkoma. Nustojama bauginti kitus savo galia ir pareigomis.
  2. Suvokiama, kad šventovė, kurią sukūrėme, jog apsaugotume savo išsigandusį ir sužeistą Vidinį vaiką, mums tapo kalėjimu. Ryžtamės surizikuoti ir išeiti iš atskirties.
  3. Atgaivinę savivertę ir pasitikėjimą savimi suprantame, kad daugiau nereikia saugoti savęs ir gąsdinti kitų niekinant, išjuokiant ar pykstant.
  4. Priimame ir nuraminame atsiskyrusį, sužeistą Vidinį vaiką, kurį buvome apleidę ir išsižadėję. Taip nebetenka atkurti savo baimių, jog įsivelsime į santykius ir mus apleis.
  5. Jausdami pilnatvę nesistengiame kontroliuoti kitų manipuliacijomis ar jėga. Nepririšame jų prie savęs įbaugindami, jog išvengtume atsiskyrimo ar vienatvės.
  6. Atlikdami gilią asmeninę analizę atrandame savo tikrąją asmenybę, kuri yra gabi ir verta bendravimo. Prašydami pašalinti mūsų būdo trūkumus išsilaisviname nuo menkavertiškumo ir grandioziškumo naštos.
  7. Palaikome ir drąsiname kitus, kai jie siekia išlikti tvirti.
  8. Atrandame, įsisąmoniname ir išreiškiame vaikystės baimes bei nutraukiame emocinę intoksikaciją.
  9. Užjaučiame bet kurį žmogų, kuris įkalintas dramos trikampyje ir desperatiškai ieško kelio iš beprotybės.
  10. Priimame tai, kad buvome traumuoti vaikystėje ir praradome gebėjimą jausti. Dirbdami pagal Dvylikos žingsnių sveikimo programą atgauname gebėjimą jausti ir prisiminti. Tampame visaverčiais žmonėmis, kurie yra laimingi, džiaugsmingi ir laisvi.
  11. Pripažindami, jog vaikystėje buvome bejėgiai išgelbėti savo šeimą, gebame paleisti neapykantą sau ir nustoti bausti save bei kitus už tai, kad nesame pakankami.
  12. Priimdami ir susivienydami su Vidiniu vaiku daugiau nebebijome artumo, t. y. nenuogąstaujame, kad santykiuose būsime užgožti ar priversti būti nematomi.
  13. Pripažindami disfunkcinės šeimos realybę daugiau nebeturime elgtis taip, lyg nieko blogo neįvyko ar neigti, kad vis dar nesąmoningai reaguojame į vaikystėje patirtą žalą.

Vaidmenų pasiskirstymas

Šeimose, kuriose vienas ar abu tėvai/globėjai yra priklausomi, įprastas vaidmenų pasiskirstymas tarp tėvų ir vaiko dažnai yra gerokai išsibalansavęs, o tai gali turėti rimtų pasekmių vaiko, kuris augo tokioje šeimoje, vėlesniame gyvenime.

Kai vaikas gyvena priklausomybės paveiktoje aplinkoje, jis atrodo ir kartais elgiasi kaip vaikas, tačiau dažniausiai tokie vaikai suauga per anksti. Jie niekada neatsipalaiduoja, nuoširdžiai nesilinksmina, dažniausiai prisitaiko prie savo draugų elgesio.

Jie gali nežinoti, kas yra vaikiški jausmai, ką reiškia būti spontanišku, bet dažniausiai aplinkiniai to nepastebi. Net jei ir nujaučia, kad kažkas vaiką slegia, dažniausiai nesupranta, kas tai galėtų būti.

Jei šiuose žodžiuose atpažįstate save ir manote, jog ši patirtis yra artima ir jums - suprantama, jog iš pradžių tai gali kelti nerimą. Tačiau nepamirškite - jūs tikrai nesate vienas.

Tokiems žmonėms sunku suvokti, kokie turėtų būti santykiai šeimoje, kaip reikėtų jaustis, ką sakyti įvairiose situacijose. Jie gali rinktis tik tarp to, ką patys patyrė savo šeimoje, ir tarp idealizuoto filmuose rodomo modelio. Tačiau vienas iš jų yra griaunantis, o kitas - netikras.

Suaugę alkoholikų vaikai yra išmokę viską kontroliuoti, nes savo aplinkoje dažnai negalėjo pasitikėti kitais, todėl gali būti suvokiami kaip valdingi, griežti, nelankstūs. Daugelis jų anksti neteko nerūpestingos vaikystės, jei apskritai ją turėjo, todėl jų spontaniškumas yra užgniaužtas, neišugdytas, gal net jiems atrodo pavojingas.

Suaugusiems alkoholikų vaikams labai sunku suprasti ir išreikšti jausmus. Juk melas vaiko šeimoje buvo tiesiog neatskiriama gyvenimo dalis. Tėvai nuolat pasakodavo istorijas, kurios kaip nors turėdavo pateisinti jų gėrimą ar netesėtus pažadus.

Kad ir koks geras mokinys buvo, kad ir kaip stengėsi namuose, vis vien tėvas vartodavo, o mama būdavo nelaiminga. Vidinė graužatis ir nerimas šiems žmonėms yra nuo vaikystės įprasta būsena. Miego sutrikimai, chroniškas nerimas, psichosomatiniai skundai gali būti nuolatiniai tokios graužaties palydovai.

Šie vaikai ne kartą buvo išduoti, jais ne kartą buvo manipuliuojama ir naudojamasi. Nesaugumas, nepatiklumas ir baimė, kad nebūtum įskaudintas, išlieka ir trukdo suartėti su kitais, net jei naujieji pažįstami atrodo patikimi ir padorūs.

Jei pavyksta užmegzti artimą santykį, nerimas verčia prisišlieti ir labai laikytis kito žmogaus. Siekdami užmegzti ir išlaikyti ryšius, suaugę alkoholikų vaikai būna nepaprastai atsidavę, net ir suvokdami, kad kitas asmuo ištikimybės nevertas.

Aplinkiniai jus apibūdindavo vienu labai paprastu sakiniu, greičiausiai atspindinčiu jūsų šeimoje prisiimtą vaidmenį. Vaikai, augantys su priklausomu asmeniu, prisiima panašius vaidmenis kaip ir kitose nedarniose šeimose, bet priklausomų asmenų šeimoje tai galima matyti itin ryškiai.

Pagalba priklausomam asmeniui

Tikriausiai jau pastebėjote, kad dažnai jūsų pastangos padėti nueina perniek, kaip ir jūsų bandymas sustabdyti jų vartojimą. Iš tiesų, dažnai jūsų teikiama pagalba gali sukelti netgi priešingą poveikį - priklausomas žmogus puikiai žino, kaip naudotis savo aplinka ir tai, kad juo visada kažkas pasirūpina, jam tik padeda tęsti savo senus įpročius.

Kad ir kaip norėtumėte, jūs neturite įtakos priklausomo asmens elgesiui, nes jo poreikis vartoti yra nekontroliuojamas.

Priklausomas asmuo pats turi kreiptis profesionalios pagalbos

Jūs galite pakeisti savo elgesį ir tai, kaip reaguojate į priklausomą artimąjį, kas leistų priklausomam asmeniui pajausti, kad jis gali atsistoti ant kojų ir būti savarankiškas, daryti teisingus sprendimus.

Rekomenduojama literatūra:

  • G. Woititz „Suaugę alkoholikų vaikai“ (2016)
  • Melody Beatti „Ne-priklausomi” (2020)
  • Susan Forward „Toksiški tėvai” (2017)
  • J.G. Woititz „Vaikystėje neišmoktos pamokos: svarbiausi gyvenimo įgūdžiai užaugusiems nedarniose šeimose” (2017)
  • Jorgen F. Nissen „Nematomas dramblys“ (1997)
  • S. Forward „Emocinis šantažas“ (2019)
  • S. Forward, C. Buck „Meilė kaip apsėdimas: kai per sunku paleisti“ (2020)
  • H. Cloud, J. Townsend „Ribos. Kada sakyti „taip“, kaip sakyti „ne“, kad patys tvarkytumėte savo gyvenimą” (2013)
  • H. Cloud, J. Townsend „Pokalbis, kurio visada bijojai: kaip išmokti nuoširdžiai ir prasmingai išreikšti savo mintis” (2018)
  • H. Lerner „Pykčio šokis“ (2020)
  • K. Dvareckas, J. Kymantienė, A. Navickas „Nepasmerkti” (2018)
  • K. Dvareckas, A. Navickas „Sveikas, gyvenime” (2014)

Parengta pagal Dr. Janet Geringer Woititz knygą „Suaugę alkoholikų vaikai”

Parengta bendradarbiaujant su: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, Respublikiniu priklausomybės ligų centru ir dr. „Kelionė“ 2024 m. Nr.

Suaugę alkoholikų vaikai (SAV) - tai Dvylikos žingsnių, Dvylikos tradicijų programa žmonėms, kurie užaugo alkoholizmo paveiktoje ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje.

SAV programa pagrįsta įsitikinimu, kad šeimos disfunkcija yra liga, kuri paveikė mus, kai buvome vaikai, ir kuri veikia mus jau suaugusius.

SAV grupėse susirenkame pasidalyti savo gyvenimo ir sveikimo patirtimi išlaikydami vieni kitiems pagarbą. Suvokiame, kaip alkoholizmas ar kita šeimos disfunkcija paveikė mus praeityje ir kaip veikia dabar. Pradedame atpažinti žalojančias savo vaikystės patirtis.

žymės: #Vaiku

Panašus: