Vidutiniškai šuns neštumas trunka nuo 58 iki 68 dienų, dažniausiai apie 63 dienas. Šiuo metu kalė patiria tiek fizinius, tiek emocinius pokyčius, kurie padeda jos kūnui pasiruošti būsimiems šuniukams.
Ankstyvieji nėštumo požymiai
Ankstyvieji šuns nėštumo elgesio pokyčiai - nėštumo pradžioje kalė gali tapti ramesnė ir mažiau aktyvi nei įprastai. Pilvo padidėjimas kalės nėštumo metu - po kelių savaičių pastebėsite, kad kalės pilvas pradeda didėti.
Kalės nėštumo metu svarbu stebėti jos būklę ir elgesį, nes tam tikri požymiai gali rodyti sveikatos problemas arba komplikacijas. Bet kokie iš šių požymių turėtų būti įvertinti veterinaro, kad būtų galima užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms ir užtikrinti kalės bei jos palikuonių sveikatą.
Pasiruošimas gimdymui
Artėjant šuniavimosi dienai, įrenkite vietą, kur kalė gimdys ir augins vadą. Parinkite tokią vietą, kur nebūtų skersvėjų, ne per arti tiesioginio šilumos šaltinio - židinio, krosnelės, radiatoriaus, pakankamai šviesią, ramią, kur nebūtų nuolat daug žmonių.
Pasirūpinkite specialia vieta gimdymui ir šuniukų auginimui - speciali dėžė su borteliais. Vieta turi būti šilta, sausa, šviesi, lengvai valoma ir vėdinama patalpa. Patalpoje, kur šuniuosis kalė, turėtų būti ne mažiau kaip 22 laipsniai šilumos.
Labai gerai, jei galite atitverti dalį kambario, tačiau jei tokios galimybės neturite, padarykite gardą maždaug 150×200 cm dydžio - kuo didesnis bus maniežas, tuo lengviau bus prižiūrėti vadą. Aukštis turėtų būti bent metras, kad paaugę šuniukai jo neperšoktų.
Būtinai įrenkite dureles, kad kalei nereikėtų šokinėti į ir iš gardo. Klodami paklotą, parinkite tokį dydį, kad ant jo laisvai tilptų kalė su visa savo vada, o likusią dalį maniežo galėsite iškloti laikraščiais, pabarstyti pjuvenomis ar kokia kita medžiaga, gerai sugeriančia šlapimą, taip mokydami mažylius neteršti savo vietoje.
Beje, jei nuspręsite kloti laikraščius, makulatūrą pradėkite kaupti gerokai iki šuniavimosi, nes jų reiks tiesiog neįtikėtino kiekio.
Kalės priežiūra nėštumo metu
Kalės nėštumas vidutiniškai trunka 59-72 dienas, tačiau dažniausiai kalės šuniukus atsiveda 62-65 nėštumo dieną. Iš karto po kergimo atidžiai stebėkite savo kalytę.
Nors išorinius šuningumo požymius pamatysite gerokai vėliau, tačiau pagal subtilius elgesio pasikeitimus visgi kartais galima pasakyti, ar kergimas pavyko. Kalytė gali tapti ramesnė nei prieš tai, daugiau miegoti, judesiai taps ne tokie spontaniški.
Jei kartais pradėtų pykinti ir ji atsisakytų ėsti, privalote, būtinai turite įtikinti kalę paėsti. Galite lepinti net ir kūdikių maisteliu, kad tik ji neliktų alkana, nes jei kalė liks neėdusi, jos, kaip kilusios iš vilkų giminės, organizmas traktuos tai kaip būsimą badą ir pats gali užsimezgusius vaisius sunaikinti (absorbuoti), o Jūs net ir nesuprasite, kodėl išoriškai sveikai atrodanti kalė niekaip negali atsivesti šuniukų (jei tai pasikartotų ir kalė po kelinto kergimo vis liktų tuščia, vertėtų padaryti ir lytiškai plintančių ligų tyrimą, ištirti jos reprodukcinius organus, ar nėra kokio uždegimo).
Įsitikinti, ar tikrai kalytė turės šuniukų, galite tik atlikę ultragarsinį tyrimą. Informatyviausias tyrimas daromas apie 35-40 dieną, tačiau labai patyrusi echoskopuotojo akis, ir jei kalytė nėra labai stambi, gali pastebėti ir 28-ą dieną (kaina vidutiniškai apie 30-50 Lt).
Nuo antrojo nėštumo mėnesio pradėkite kalę šerti mažiems šuniukams skirtu ėdalu. Jame yra daugiau baltymų, jis yra riebesnis už suaugusiems šunims skirtą pašarą. Dienos normą padidinkite ir ją išdalinkite į daugiau kartų.
Bestorėjančiai būsimai mamytei gali tapti sunku laikytis įprasto pasivaikščiojimų režimo, todėl eikite į lauką dažniau, bet po trumpiau, labai nenuvargindami jos. Tačiau nepamirškite, kad besilaukiančiai kalei labai svarbu pakankamai judėti. Kuo stipresnė ji bus, tuo lengviau pagimdys šuniukus. Tik neleiskite jai šokinėti, šėlti su kitais šunimis, stenkitės nekeliauti su ja automobiliu.
Gimdymas artėja. Kalės pilvo apimtis pastebimai didėti pradeda tik likus porai savaičių iki šuniavimosi. Tuo pačiu pradeda didėti pieno liaukos. O jautri ir žinanti ko ieško ranka per pilvo sieną gali apčiuopti krutančius šuniukus.
Likus porai parų iki šuniavimosi kalės pilvas tarsi nukrinta į apačią - „nusileidžia”. Kad tiksliai susektumėt šuniavimosi laiką, tuo metu reikėtų pradėti matuoti ryte ir vakare kalės rektalinę temperatūrą - likus parai paparastai ji krenta 1-2 laipsniais, o prieš pat gimdymą vėl pakyla.
Dažnai prieš šuniavimąsi kalė atsisako ėsti - šiuo atveju neverskite jos tai daryti. Kalė darosi nerami, tarsi nerastų vietos, ir greičiausiai atsisakys gultis į jai paruoštą guolį, tankiau nei įprasta lekuoja, gali pradėti drebėti.
Išprašykite iš namų visus pašalinius, kad tik kalė be reikalo nesijaudintų, patys elkitės natūraliai, ir nuraminkite kalę (jei kviesitės į pagalbą pribuvėją, pasistenkite, kad ji būtų susipažinus su kale dar gerokai iki šuniavimosi, kitaip kalė gali išsigąsti svetimo žmogaus, ir tai sutrukdys normaliai gimdymo eigai). Atidžiai stebėdami kalytę galite pastebėti „nueinančius” gleivių kamščius - rausvai balkšvą skystį.
Vandenys gali nubėgti likus porai valandų iki šuniuko pasirodymo, tačiau jei vandenys nubėgo, o sąrėmių vis nėra - nedelsdami skubėkite pas veterinarą. Kartais pirmiau atsiranda išoriškai matomi sąrėmiai, o vandenys nubėga likus 15 min. Iki gimdymo pradžios arba gimstant pirmajam šuniukui.
Gimdymo eiga
Rūpestinga kalė, tik gimus šuniukui, stengiasi praplėšti vaisiaus dangalus. Padėkite jai. Kalė gali nukąsti virkštelę, ir tai gerai, kai ji pati tai daro - tai žadina jos motiniškus instinktus, tačiau po to vistiek tvarkingai nukirpkite virkštelę maždaug 1 cm ilgio, kad kalė nepradėtų jos graužti, taip bandydama tvarkingai užbaigti darbą.
Aptrinkite šuniuką sausu švelniu skudurėliu ir tuoj pat grąžinkite jį kalytei, lai ji jį nulaižys, taip stimuliuodama mažylio gyvybines funkcijas. Pridėkite šuniuką prie spenio, kad jis gautų taip reikalingų jam krekenų. Vėl prasidėjus sąrėmiams ir gimdant kitą šuniuką, pirmąjį trumpam saugiai patraukite į šiltą vietą.
Užsirašykitekite šuniukų gimimo laiką, atskirkite juos skirtingais raišteliais, kad lengviau galėtumėte pasižymėti stebėjimus jiems augant. Kartais šuniukai gimsta vienas po kito.
Saugaus laukimo tarpai tarp šuniukų gali būti iki poros valandų, tačiau jei visiškai dingo sąrėmiai, reiktų suleisti gimdymą skatinančių vaistų oksitocino, žinoma, tai patartina daryti su veterinaro priežiūra. Paprastai šuniukai gimsta su vaisiaus dangalais, bet kartais vaisiaus dangalai trūksta gimdos kanaluose, tada šuniukas gimsta be jų, virkštelė taip pat gali būti nutrūkus, o placenta gali pasirodyti tik po keliolikos minučių ar net valandos.
Toks šuniukas gali būti pridusęs, tad jį teks aktyviau pamasažuoti per nugarytę, gali tekti net gan grubiai paplekšnoti, kad atgautų kvėpavimą. Būkite pasiruošę guminę kriaušę , kad galėtumėte jos pagalba iš šuniuko burnos ištraukti vaisiaus vandenų likučius, kurių gali patekti jam keliaujant gimdymo keliu.
Stebėkite placentos išėjimą, kadangi jos užsilaikymas gali sukelti stiprų uždegimą ir gali būti labai pavojingas kalės gyvybei. Kartais kalei gimdymas būna toks skausmingas, kad ji nekreipia dėmesio į šuniukus, tačiau tampa puikia mama pasibaigus procesui, o kartais tenka imtis prievartos, ir laikant kalę prispaudus, suguldyti šuniukus prie spenių, kad jie galėtų pažįsti.
Gimusias placentas kalė puls ėsti, jai galima leisti tai daryti, tai skatins jos motinystės instinktą ir pieno gamybą, bet jei kalė suės daugiau nei tris placentas - gali stipriai suviduriuoti.
Kalės priežiūra po gimdymo
Pasibaigus gimdymui kalės pilvas įdumba, čiupinėjant yra minkštas, be jokių sukietėjimų. Jei gimdymo metu nebuvo leistas oksitocinas, pasitarus su veterinarijos gydytoju, tai galima padaryti dabar, tam, kad geriau ir greičiau išsivalytų gimda.
Praėjus porai valandų po gimdymo ir kalei pailsėjus, apiplaukite ją švariu šiltu vandeniu, o po to nusausinkite. Labai atidžiai stebėkite išskyras. Jos turi būti skaidrios ir ne dvokiančios, palaipsniui jos šviesės ir visai dings. Jei tik atsirado pūlingų, negero kvapo išskyrų - nedelsdami kreipkitės į veterinarą!
Nuolatos patikrinkite, ar neatsirado sukietėjimų speniuose, jei jų yra - gerai juos išmasažuokite, ne pirštais, o visu delnu stipriai suėmę gerai išmaigykite, kad tik neprasidėtų uždegimas - mastitas. Kalė maitindama suvargsta, sulysta, vaikščioja perkarusi. Todėl kalytę maitinkite labai kaloringu maistu ir duokite daug skysčių, kad būtų kuo daugiau pieno.
Labai dažnai karpykite mažyliams nagučius, kurie augs neįtikėtinu greitumu, kitaip jie bežįsdami sudraskys motinos pilvą, nes sveiki šuniukai traukdami pieną maigo kalės spenius su visa savo „maža” jėga, taip palengvindami pieno išbėgimą. Šuniukams paaugus išdygusiais dantukais jie gali sužaloti kalės spenius net iki kraujo.
Mastito pavojus.
Šuniukų priežiūra po gimdymo
Po gimdymo: kalė gali neturėti pieno (šuniukus teks maitinti mišinukais iš buteliuko kas 1-2 valandas kiaurą parą), šuniukams reikia masažuoti pilvukus (t.y. kad mažyliai išsituštintų, ko jie patys dar nesugeba padaryti), kai kurios kalės būna nerūpestingos mamos (tuomet šuniukus teks jums prižiūrėti ištisą parą net kelias savaites), gali nugulti arba numinti šuniukus, gali nespėt visais pasirūpint (kai didelė vada, tada padėsite rūpintis).
Tai reiškia, kad pirmosios naktys yra miegojimas greta kalės ir šuniukų. Šuniukams pradėjus patiems tuštintis, valysite tai kiaurą dieną. O kai šuniukai pradės dūkti savo „garde“ - kakučius gali tekti gramdyti nuo sienos net 2 metrų aukštyje.
Visi šuniukai gimsta akli ir kurti. Girdėti jie pradeda apie 6-8 parą, o jų akytės pradeda vertis nuo 10 paros, ir iki 14 paros turėtų pilnai praregėti. Tuo pačiu metu po truputį jie pradeda ropinėti ir iš arčiau pažinti juos supantį pasaulį.
Idealu, jei kalei užtenka pieno, ir papildomai duoti ėsti galite tik sulaukus 3 savaičių, kuomet jau tikriausiai rasite ir pirmuosius dantukus. Tuomet perėjimas prie kitokio maisto bus greitas ir „neskausmingas” . Geriausiai tam tinka įvairių firmų pašarai, skirti šuniukams, tik jei tai sausas ėdalas - būtinai jį prieš tai išmirkykite.
Visada prisiminkite, kad tik tinkama mityba užtikrins teisingą šuniuko vystymąsi, todėl negailėkite jų pašarui, kad ir tektų išleisti daugiau, nei gausite parduodami kartais net porą šuniukų. Šerkite visus šuniukus iš vieno dubens.
Tam geriausiai tinka specialus dubuo mažiems šuniukams su išgaubimu per vidurį, kad mažyliai neliptų su letenom į vidų. Ėsdami iš vieno indo, šuniukai, natūralios konkurencijos principu, stimuliuoja viens kitą, taip gerėja jų apetitas.
Žinoma, jūs turite stebėti, kad mažesnieji neliktų nuskriausti stipriųjų ir neliktų alkani. Pirmus kartus duokite šuniukui ėsti tiek, kiek jis norės, ir paėdus tuoj pat prineškite prie kalės, kad jis galėtų „atsigerti” kalės pieno. Palaipsniui, per savaitę, nuo vieno karto pereisite prie keturių kartų maitinimo, ir žindymas liks tik malonumas. Kalė pati, atėjus laikui, nebeprisileis šuniukų.
Kai tik pradėsite primaitinti šuniukus, būtinai duokite jiems švaraus vandens gerti. Nors pirmą dieną jie ir nemokės to daryti, palaipsniui išmoks. Šeriamą kalę būtinai atskirkite nuo šuniukų, kad jie, lįsdami į jos dubenį, neerzintų jos, lygiai taip pačiai, žiūrėkite, kad kalė neapėstų šeriamų šuniukų.
Būkite pasiruošę tam, kad kai tik duosite papildomo maisto šuniukams - gardo švara guls ant jūsų pečių. Ir patikėkite - kakučių bus daug ir visur, taip, kad iš anksto apsiginkluokite popieriniais rankšluosčiais, bekvapėmis skalbimo priemonėmis ir kitu „geru” švarai palaikyti.
Pirma tris savaites, jei vada nedidelė - iki 8 šuniukų, kalė puikiausiai tvarkysis pati, guolyje bus švaru, o šuniukai - sotūs ir ramūs. Jums atrodys, kad nėra kuo daugiau užsiimti, tik stebėti beaugančius mažylius ir juos fotografuoti, fotografuoti. Neapsirikite.
Pirmas paras būtina stebėti, kaip kalė gulasi, kad nenuspaustų mažylių, ypač, jei tai pirmoji jos vada, ir ji dar nelabai moka apseiti su vaikučiais. Kiekvieną dieną sverkite mažylius, jie turi priaugti vidutiniškai po 30-50 gramų per dieną.
Jei koks vienas ar keli silpnesni yra skriaudžiami stipresniųjų brolių ar sesučių, Jūs turite padėti mažuosius prie lengviau žindžiamų užpakalinių spenių, kad jie galėtų lengviau ir greičiau pasisotinti. Jei šuniukai nepriauginėja svorio net pakeičiant spenius, gali būti, kad jiems tiesiog neužtenka kalės pieno.
Tuomet jau Jūs turėsite papildomai iš buteliuko maitinti šuniukus. Daugelis veisėjų pataria naudoti ožkos pieną, žinoma - visada šviežią. Jei nuspręsite naudoti parduodamus kalės pieno pakaitalus - tegu jums patars veterinaras, kokius ir kiek jų naudoti.
Trijų savaičių šuniukams jau galima duoti vaistų nuo kirminų, pakartoti tai reikia po dviejų savaičių, vėliau duoti kas mėnesį, kol baigsis vakcinavimas. Skiepyti šuniukus galima nuo keturių arba šešių savaičių, praėjus ne mažiau kaip 10 - 15 dienų po vaistų nuo kirminų sudavimo.
Yra įvairios skiepų programos, vienų atveju reikia trijų kartų skiepijimo, bet galima anksčiau vesti į lauką, kitų atveju užtenka vieno revakcinavimo. Bet kokiu atveju, prieš iškeliaujant šuniukui į naujus namus, jis turi būti bent kartą paskiepytas ir turėti skiepų knygelę. Apie skiepų schemas geriausia pasitarti su veterinarijos gydytoju.
Nuo šešių savaičių iki trijų mėnesių šuniukams turi būti užsakomi dokumentai, jie turi būti tatuiruojami arba čipuojami, kad galėtų keliauti pas naujuosius šeimininkus. Įprastai tuo metu vadą apžiūri klubo, kuris išduoda dokumentus, atstovas.
Jei šuniukai, sveiki, švarūs, judrūs - jiems išduodami kilmės liudijimai, ir … Sėkmės naujuose mylinčiuose namuose, mažyliai!
Galimos komplikacijos
Kai kuriais atvejais natūralus kalės gimdymas gali būti komplikuotas, ir tada būtinas cezario pjūvis.
Kalės kergimas dėl sveikatos, t. y. manymas, jog kalę reikėtų sukergti nors vieną kartą, tai apsaugotų nuo susirgimo vėžiu ir pan., yra klaidingai skleidžiamas gandas. Taip pat nesąmonė yra tai, kai augintinės šeimininkas pareiškia “noriu, kad mano šuo patirtų motinystės džiaugsmą”, “mano kalytė, nors ir neveislinė, turi teisę į motinystę”. Reikėtų priminti, kad net ir laukiniame pasaulyje tik patys stipriausi, vikriausi, gudriausi susilaukia palikuonių, nes natūrali atranka yra žiauri, o išgyvena tik geriausi.
Nusprendę sukergti kalytę, žinokite, kad stipriai rizikuojate jos sveikata. Ji gali nugaišti gimdymo metu arba netrukus po to, ir tai nėra tokie jau reti atvejai, o Jūs net neturėsite laiko savo sielvartui, nes kiaurą parą turėsite rūpintis likusiais cypsinčiais našlaitėliais.
Kalei būtina ypatinga priežiūra - maitinimas, papildai, dažnesnis vedžiojimas į lauką (gimda spaudžia šlapimo pūslę), reguliarus pauodegį apiplovimas (stora kalė negalės susriesti ir susitvarkyti pati), galimas šlapimo nelaikymas. Taip pat žinokite, jog kalei gimdymas ne visada būna sklandus, gali prireikti Cezario pjūvio (po narkozės kalės elgesys neprognozuojamas - gali nepripažinti šuniukų), kalė gali išsigąsti, rėkti iš skausmo ir baimės, įkasti bandančiam jai padėti žmogui.
Būna šuniukų apsigimimų (galūnių trūkumai, nesuaugusi pilvo siena - iškrenta žarnos, kaukolės išvarža - išvirtusios į išorę smegenys).
Tariamas nėštumas
Tariamas nėštumas - fiziologinė neapvaisintos kalės būklė, pasireiškianti nėštumo požymiais. Tariamo nėštumo metu kalei atsiranda visi pasiruošimo šuniavimuisi požymiai. Po dviejų mėnesių nuo rujos vidurio ji gali pradėti ruošti sau guolį ir būti panašios į šuniavimąsi būklės.
Bet galų gale šuniukų nėra, o kalė turi daug pieno ir ji labai sielvartauja. Tokiai kalei veterinarijos gydytojas turi paskirti raminančiųjų priemonių. Po kurio laiko jos būklė pagerės, o po kito sukergimo ji atves normalią vadą. Tariamo nėštumo priežastis yra specifinio hormono per didelis ar netolygus išsiskyrimas.
Nesėkmingas nėštumas
Kartais apvaisintos kalės, turinčios visus normalaus nėštumo eigos požymius, praėjus maždaug mėnesiui po sukergimo šuniukai būna rezorbuojami. Nėštumo požymiai išlieka, ir apie tai, kad šuniukų nebebus, savininkas sužino negreitai. Kartais tokia būklė vadinama „tariamuoju nėštumu”, nors tikslesnis pavadinimas būtų „nesėkmingas”, nes pirmas pavadinimas tinka kalei, kuri turi nėštumo požymius, bet nėra apvaisinta.
žymės:
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Neįtikėtini Eksperimentai su Sniegu Vaikams – Kūrybiškos Žiemos Idėjos, Kuriomis Pamėgsite Sniegą!
- Sužinokite, Kas Iš Tikrųjų Yra Placenta – Stebinančios Faktai, Kurių Niekada Nežinojote!