Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Aleksandras Žarskus - žinomas Lietuvos kultūros ir švietimo veikėjas, daraktorius, paskaitininkas, kurio veikla apima platų spektrą temų - nuo tautinės kultūros iki psichologijos ir dvasinių klausimų.

Biografija

Aleksandras Žarskus gimė 1946 m. sausio 1 d. Panevėžio rajone, Ramygalos mieste. Mokėsi Ramygalos vidurinėje mokykloje. 1965 metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. Vėliau buvo pervestas į Vilniaus inžinierinį statybos institutą, kurį baigė 1970 metais.

  • 1970-1973 m. dirbo inžinieriumi - geodezininku.
  • 1973-1980 m. dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijos žemėtvarkos katedroje.

Veikla Sąjūdžio metais ir atkūrus Nepriklausomybę

Nuo 1977 metų dalyvavo savilaidoje, o nuo 1982 iki Sąjūdžio pradžios skaitė paskaitas tautinės kultūros, religinėmis ir psichologinėmis temomis pogrindžio sąlygomis. Buvo kratomas ir tardomas. Už dalyvavimą savilaidinėje veikloje dėstytojo pareigas teko apleisti. 1980-1990 m. vėl darbas inžinieriaus pareigose.

1988 m., nuo Sąjūdžio pradžios, kai Kaune įsisteigė LPS Sekmadieninė Sąjūdžio lietuvių kultūros mokykla, dalyvavo jos veikloje ir skaitė paskaitas lietuvių etinės kultūros ir dorovinėmis temomis. Nuo 1990 m. rugsėjo mėnesio perėjo dirbti į švietimo ir kultūros sritį.

1989 m. buvo judėjimo „Už gyvybę” (Pro life) iniciatyvinės steigiamosios grupės narys. 1989-1997 m. savanoriškais pagrindais dirbo Kauno katalikiškame šeimos centre. 1995 metais Sekmadieninė mokykla tapo Kauno tautinės kultūros centru. Ten tebedirba iki šiolei ir tebeskaito paskaitas tautine, religine, psichologine bei dorovine tematika.

Pažiūros ir įžvalgos

Daraktorius

Aleksandras Žarskus save vadina daraktoriumi, kaip caro laikais pirminių pažinimo šaltinių mokė daraktoriai, taip ir jis su Algirdu Patacku žmonėms šnekėdavo apie lietuvių tautinius pamatus: mūsų kilmės, proistorės, savimonės klausimais. Svarbiausia atrodė suvokti, kas mums teikia gyvastį, kas sąlygoja Lietuvos tęstinumą, kur ta mūsų „gyvoji šaknis, žalioji rūta”, kurios dėka lietuviai daugybės negandų amžiais išliko savimi. Ieškojom pagrindo, ant kurio galima būtų statyti visą mūsų kultūros pastatą.

Esõs arba doros, vidinė kultūra

Aleksandro Žarskaus supratimu, gyvastį ir Lietuvos tęstinumą teikia esõs arba doros, vidinė kultūra. Tokios kultūros neturi didingų pastatų, rūmų, piramidžių, šventyklų, ir kitų formos dalykų - tai vadinamosios pagrindo, pamato kultūros. Dorinis pamatas ir sąlygojo mūsų išlikimą.

Skaistumas

Pasak A. Žarskaus, skaistumas buvo lemiantis tautos bruožas. Skaistumo sąvoka buvo taikoma ne tik mergelei ar vaikams, bet ir senoliams. Skaistumas - tai dora, padorumas visose žmogaus veiklos srityse. Tai ką skaistus žmogus daro (daryti - dara, dora), viskas yra dora, padoru. Pasak Vydūno, tik skaisti tauta galėjo ne tik atsilaikyti 200 metų prieš kryžiuočius, bet ir juos įveikti.

Skaista - esmės sąvoka, sujungianti atskiras žmogiškosios būties dalis į bendrą visumą. Ji - sąmonės šviesa, lemiamomis ir pavojingomis persilaužimo akimirkomis padėdavusi sėkmingai pasiekti šviesesnės būties krantą.

Esmės kultūra

Senoji baltų kaip ir kitos pagrindo kultūros buvo paprotinė, daugiau instinktyvi ar pasąmoninė nei sąmoningai suvokta. Todėl irstant senajai gyvenimo sanklodai ji beveik išnyko ir visai išnyks, jos jei neperkeisim į sąmoningą, vertybinį lygį, nepritaikysim, neaktualizuosim dabartyje. Tad tyrinėdami protėvių pasaulį, mes pirmiausia siekiame ją lyg pratęsti, perkelti į mūsų dienas - jau kaip įsisąmonintą kokybę. Naujai suvokta skaistos kultūra turėtų būti pagrįsta jau asmeniniu sąmoningumu ir ją iš dalies būtų galima palyginti su tai, kas Rytų kultūrose vadinama nušvitimu ar prašviesėjimu.

Dvasia ir materija

Aleksandras Žarskus teigia, kad nėra nei „pirminio”, nei „antrinio”, yra viena substancija; dvasia ir materija - tik skirtingi jos pasireiškimai. Dabar fizikai kalba apie dinaminį, arba fizinį vakuumą, Tuštumą didžiąja raide. Tai ta Esmė, iš kurios viskas gimsta ir į kurią viskas sugrįžta. O mūsų pavidalai - tik laikina forma, tam tikra prasme regimybė. Tačiau mums vis tiek svarbiausia - kaip gyventi. Visos tiesos - tai tik žmogaus ieškojimo kelias, kaip gyventi. Nes būtent prasmės ieškojimo klausimas „daro” žmogų žmogumi, išskiria iš kitų gyvųjų ir, drįstu sakyti, parodo jo sąmoningumą. Aišku, dvasios pirmenybė čia svarbu.

Pasaulėžiūra

Aleksandras Žarskus teigia, kad gyvenimo kokybė priklauso pirmiausia nuo pasaulėžiūros. Jam svarbiausia esminiai dalykai, o pasaulėžiūra ar pasaulėvoka - pirmiausia. Nes ir šiuolaikinė teorinė fizika kalba apie vadinamąją penktąją sąveiką, informacinę, dvasinę sąveiką, kuri liudija, kad viskas prasideda nuo minties, sumanymo, svajonės, plano, projekto… Nuo to, kur ir kaip mano mintis veda, priklauso ir mano gyvenimo tėkmė.

Gyvenimo būdas

Dažnai sakau, kad žmogus turi būti tekantis. Kaip upė: ta pati, o vis kitokia, kažką atneša, kažką nuneša. Išgyvenimus, skaudulius reikia priimti, praleisti per save, padėkoti už juos ir paleisti, nekrauti savyje.

Virtualios paskaitos

Aleksandras Žarskus aktyviai veda virtualias paskaitas įvairiomis temomis. Štai keletas iš jų:

  • Sąmonė ir dirbtinis intelektas. Kur link judame?
  • Kai nelieka vertybių. Gėris ir blogis 2-ra dalis
  • Gėrio ir blogio prieštara
  • Gyvybė ir gyvenimas
  • Pasaulėjimas ir mirties kultūra
  • Malonumai ir sąmoningumas
  • Spindulys esu tos begalinės šviesos (skirta 155-jam Vydūno gimtadieniui paminėti)
  • Pirminiai teiginiai ir sveikata
  • Pirminiai teiginiai ir tikrovė
  • Demokratija - šviesa ir šešėliai
  • Laiko slėpinys
  • Esu aukojantis ir auka
  • Ašainė sąmonė ir antroji mirtis
  • Asmenybė: aš ir kiti
  • Deja sudie… Sudie, nes gyvenai
  • Du gyvenimai - iki vidurio ir po
  • Žmogus - tai pastanga būti žmogumi
  • Anapusinio pasaulio žemėlapiai
  • Tikėjimas ir tikrovė. Gyvoji tikyba
  • Protas - stebuklas ar palaida bala?
  • Meilės slėpinys arba kodėl meilė yra melas?
  • Lengva kas teisinga, kas sunku - klaidinga
  • Suderinti nesuderinamus dalykus
  • Banginė-lingvistinė genetika. Genetinės manipuliacijos II dalis
  • Banginė-lingvistinė genetika. Genetinės manipuliacijos
  • Anapusinis pasaulis. Didžioji kliūtis
  • Anapusinis pasaulis. Suvokimas ir susivokimas
  • Anapusinis pasaulis. Panašus traukia panašų. Muitinės
  • Anapusinis pasaulis. Tikrovė čia visai kitokia
  • SĄMONĖ IR SĄMONINGUMAS 8. Dangaus karalystė - amžina dabartis
  • SĄMONĖ IR SĄMONINGUMAS 7. Gyvenimo teatras
  • SĄMONĖ IR SĄMONINGUMAS 6. Sąmonės spektras
  • SĄMONĖ IR SĄMONINGUMAS 5. Didžioji iliuzija
  • SĄMONĖ IR SĄMONINGUMAS 4. Būtis - slėpinių žaidimas
  • SĄMONĖ IR SĄMONINGUMAS 3. Pasaulis menama tikrovė
  • SĄMONĖ IR SĄMONINGUMAS 2. Sąmoningumas nakties sapnuose
  • SĄMONĖ IR SĄMONINGUMAS 1. Miegas ir sapnai
  • Žmogaus vardas - Ilgesys
  • Gamtos ir žmogaus virsmai
  • Savęs ieškojimas - Lytiškumas, anima, animus
  • Sveikata ir medicina - Tapatybės gydymas
  • Sveikata ir medicina - Potrauminio streso sindromas
  • Sveikata ir medicina - Išgijimo keliai ir klystkeliai
  • Sveikata ir medicina - Spontaniški išgijimai
  • SVEIKATA IR MEDICINA Asklepijus ir Higėja
  • Prigimtis ir ugdymas III dalis Dalginiai ir akmeniniai
  • Prigimtis ir ugdymas II dalis Gyvybės ir mirties kultūra
  • PRIGIMTIS IR UGDYMAS - I dalis Natūrali ir dirbtinė evoliucija
  • Rūpintis ar gydyti?
  • Mediko klaida ar likimas
  • Kalbos ekranas. II dalis - Tikrovė ir iliuzija
  • Kalbos ekranas. I dalis - Kur slypi blogio šaknys?
  • Smegenys ir protas. Įsikūnijimas II dalis
  • Siela ir smegenys. Įsikūnijimas
  • Stebuklų kursas ir psichoterapija
  • Stebuklų kursas II dalis - Niekas nieko nereiškia
  • Stebuklų kursas
  • Kultūra - gyvenimo būdas
  • Glikolizė ir ketolizė. Medžiagų apykaitos lankstumas
  • Insulinas ir gliukagonas: Prieštarų darna
  • Didžiosios vestuvės
  • Didžiosios skyrybos
  • Kalba ir atsietas mąstymas. Pavadinimų magija
  • Kalbos prigimtis
  • Tikrovė ir sąmonė
  • Kalba ir sinestetinės patirties praradimas

Bibliografija

  • Virsmų knyga (2013 m.)

Algirdas Vaclovas Patackas

Algirdas Vaclovas Patackas (poetinis slapyvardis Algis Rudamina, 1943 m. rugsėjo 28 d. Trakuose - 2015 m. balandžio 3 d. Kaune) - Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, kovo 11 d. akto signataras, rezistentas, inžinierius technologas, poetas, dėstytojas.

žymės: #Gimimo

Panašus: