Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Karščiavimas - vienas dažniausių vaikų negalavimų, todėl visi tėveliai turėtų žinoti, kaip tokioje situacijoje elgtis. Tačiau gydytojai pažymi, kad neretai ir šis dažnas simptomas būna netinkamai gydomas. Kokių priemonių imtis, kai vaikeliui aukšta temperatūra? Kaip sužinoti, ar jau reikia kviesti gydytoją, o galbūt ir skubiąją medicinos pagalbą, ar dar anksti?

Karščiavimas ir jo priežastys

Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies.

Vaikai gali susirgti bet kada, ne išimtis ir vasara, tačiau rudenį ir žiemą sergamumas smarkiai padidėja, nes tai gripo sezono metas. Įprastai gripo sezonas prasideda spalio mėnesį ir tęsiasi iki gegužės. Dar dažniau šiuo periodu vaikai serga peršalimo ligomis, kurių pagrindiniai sukėlėjai irgi yra virusai.

Kad mažylis nesusirgtų arba sirgtų lengvai, reikia ruoštis iš anksto. Visų pirma, vaiką reikia grūdinti. Taip pat svarbu, kad jo mityba būtų visavertė, kad vaikelis nebūtų pervargęs nuo būrelių gausos, kad pakankamai laiko praleistų gryname ore ir gerai išsimiegotų.

Pakilusi kūno temperatūra - tai organizmo atsakas į įvairias infekcijas ir uždegimus. Nors karščiavimas gali kelti diskomfortą, jis dažnai reiškia, kad organizmas kovoja su infekciją sukėlusiomis bakterijomis ar virusais.

Karščiavimas - natūrali organizmo reakcija, kylanti tuomet, kai jis mėgina kovoti su infekcija. Tai labai svarbi, su imuniniu atsaku į infekciją susijusi, būklė, mat, aukštesnė kūno temperatūra padeda lengviau susidoroti su pavojingais patogenais (pavyzdžiui, virusais ir bakterijomis). Temperatūros kilimui būdinga bloga savijauta, drebulys, silpnumas.

Karščiavimu būtų galima vadinti geru ženklu, parodančiu, kad vaiko organizmas reaguoja į infekcijos poveikį ir imuninė sistema funkcionuoja nepriekaištingai. Jo metu sudaromos nepalankios sąlygos daugumai ligų sukėlėjų, o leukocitams, kurie svarbūs kovai su infekcija, priešingai, didesnė kūno temperatūra sudaro palankesnes sąlygas funkcionuoti, judėti ir daugintis.

Paprastai karščiavimu laikoma aukštesnė nei normali kūno temperatūra. Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C.

Vis dėlto iki 37,8-38 °C temperatūros (vadinamos subfebrilia, dažniau pasireiškiančia dėl įvairių virusų poveikio) dažnai siūloma nemažinti jokiais vaistiniais preparatais, o aukštesnė nei 38-39 °C temperatūra (vadinama febrilia, galinčia pasireikšti dėl virusų arba bakterijų poveikio) labai mažiems vaikams gali būti pavojinga ir ją daugeliu atveju siūloma kontroliuoti vaistiniais preparatais ir kitomis priemonėmis. Žinoma, kiekvienu atveju reikėtų vertinti vaikelio savijautą. Netgi šiek tiek pakilusi kūno temperatūra mažyliui gali sukelti labai nemalonius pojūčius.

Kada kreiptis į gydytoją?

Vis dėlto, kartais aukšta kūno temperatūra tampa pavojinga sveikatai, ypač jei ji užsitęsia ilgesnį laiką arba sparčiai kyla. Temperatūros pakilimas gali sukelti dehidrataciją, išsekimą ir kitas komplikacijas, ypač pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip kūdikiai, pagyvenę žmonės ar asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis.

Jei vaiko būklė išlieka prasta net temperatūrai kiek sumažėjus, jei vaikas negauna pakankamai skysčių, yra vangus ar yra kiti grėsmingi simptomai, svarbu kreiptis į vaikų gydytoją.

Konsultuotis su vaikų ligų gydytoju-pediatru, kai vaikas karščiuoja >38°C ir:

  • Yra jaunesnis nei 6 mėn;
  • Yra skysčių trūkumas (sausa burna, lūpos, liežuvis, nėra ašarų, mažiau šlapinasi, vemia/viduriuoja, atsisako gerti skysčius);
  • Vaikas mažiau aktyvus, kūdikis nesišypso;
  • Kūdikis prastai valgo;
  • Nukritus temperatūrai vaikas jaučiasi blogai;
  • Blogėja karščiuojančio vaiko būklė;
  • Skundžiasi dideliu skausmu (ausies, gerklės, pilvo, kt.);
  • Temperatūra kyla >40°C;
  • Vaikas karščiuoja >5 d.;
  • Gydymas antipiretikais nesumažina temperatūros;
  • Yra galūnės ar sąnario tinimas, nesiremia ar nesinaudoja galūne;
  • Serga gretutine plaučių ar širdies liga;
  • Nėra aiškios ligos priežasties.

Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:

  • Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn. amžiaus;
  • Oda išblyškusi, papilkėjusi, pamėlusi, marmuruota;
  • Nėra reakcijos į aplinką, neįmanoma pažadinti, didelis vangumas;
  • Nuolat verkia;
  • Dejuoja kvėpuojant arba įkvėpia >60 k/min, kvėpuojant įsitraukia krūtinė, kvėpuojant virpa nosies sparneliai, yra papildomų garsų kvėpuojant;
  • Atsiranda neblykštantis bėrimas;
  • Yra traukuliai ar kitaip sutrikusi neurologinė būklė (judėjimas, kalba, eisena, sąmonė, elgesys);
  • Kūdikio momenėlis išsipūtęs;
  • Vemia tulžimi;
  • Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti).

Jei kartu su aukšta temperatūra pasireiškia tokie simptomai kaip stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, stiprus skausmas krūtinėje ar pilve, galvos svaigimas, bėrimas ar dusulys, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

Jei temperatūra nekrinta arba tik šiek tiek sumažėja, bet vėl pakyla po kelių valandų, ir ši būklė tęsiasi ilgiau nei 2-3 dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tai gali būti rimtos infekcijos ar uždegimo ženklas, kuris reikalauja specialaus gydymo.

Kada verta numušti temperatūrą?

Dažniausia klaida - kad išsigandę tėveliai iš karto puola „mušti“ temperatūrą. Daug kalbama, kad nepatartina mažinti temperatūros, jei ji yra iki 38,5 ºC. Dažniausiai visi vaikai tokią temperatūrą lengvai pakelia.

Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau.

Taigi, kada mušti temperatūrą, o kada verčiau to nedaryti - priklauso nuo sergančiojo savijautos. Vis dėlto yra situacijų, kai mažinti temperatūrą būtina. Numušti temperatūra reikėtų tuomet, kai ji labai aukšta. Kai kūno temperatūra pasiekia 38,5°C ar daugiau, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, savijauta gali būti labai prasta, atsiranda dehidratacijos ir kitų komplikacijų rizika.

Sveikiems vaikams iki 39-40 °C siekiantis karščiavimas paprastai nėra pavojingas, nebent jų organizmas jautresnis ar jie serga kokiomis nors lėtinėmis ligomis, turi širdies ir kraujotakos sutrikimų, yra labai maži kūdikiai ir panašiai.

Itin pavojinga didesnė nei 40-41 °C temperatūra, kuri jau gali negrįžtamai pažeisti ląsteles, audinius, organus ir organų sistemas (pavyzdžiui, smegenis).

Ką daryti, jei vaikui nekrenta temperatūra?

Jeigu vaikelis sukarščiavo, pirmiausia svarbu duoti daug skysčių ir stebėti jo elgesį, savijautą.

Vis dėlto, ką daryti, jeigu vaikui nekrenta temperatūra? Pirma, svarbu reguliariai matuoti vaiko temperatūrą ir užtikrinti, kad ji būtų išlaikoma tarp 36,5 ir 37,5 laipsnių. Jei temperatūra yra šiek tiek aukštesnė, tai dar nereiškia, kad reikia imtis veiksmų, ypač jei vaikas jaučiasi gerai.

Kai vaikas karščiuoja, pirmiausia reikia rūpintis jo gerove ir komfortu. Svarbu užtikrinti vaiko skysčių balansą, todėl reikia dažnai duoti gerti vandenį ar kitus skysčius. Rekomenduojama stebėti vaiko kvėpavimą, nes aukšta temperatūra gali sukelti kvėpavimo sutrikimų. Svarbu užtikrinti, kad vaikas būtų patogiai ir jaukiai. Jo lova turėtų būti patogi ir švariai apdengta.

Kai vaiko temperatūra nekrenta, svarbu neprarasti ramybės ir imtis veiksmų, kad ji nekiltų dar labiau. Jeigu vaikas turi traukulių, tai yra skubios medicininės pagalbos atvejis. Kai vaiko temperatūra nekrenta, bet jis turi kitų simptomų, kurie kelia susirūpinimą, reikia kreiptis į gydytoją.

Kai vaikui nekrenta temperatūra, yra daug alternatyvių priemonių, kurios gali padėti sumažinti karščiavimą. Viena iš natūralių temperatūros mažinimo priemonių yra šaltas vanduo. Galite sudrėkinti rankšluostį šaltame vandenyje ir uždėti ant vaiko kaktos, smakro, alkūnių ir kelio lenkimo vietų.

Gydymas namuose: rekomendacijos

Jeigu vaikelis sukarščiavo, pirmiausia svarbu duoti daug skysčių ir stebėti jo elgesį, savijautą.

Gydymas namuose | Rekomendacijos:

  1. Gerti Pakankamai Skysčių

    Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme

  2. Nepkrauti Skrandžio

    Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.

  3. Stebėti Vaiką (Ir Naktį)
    1. Dėl skysčių trūkumo - lūpos ir liežuvis nesausi, šlapinasi gausiai, skaidriai.
    2. Dėl bėrimo - atpažinti neblykštantį bėrimą.
    3. Bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija.
  4. Malšinti Karščiavimą

    Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo.

    1. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo:

      Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą). Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija.

    2. Kitas karščiavimą mažinantis preparatas:

      Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą. Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.

    3. Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą.
    4. Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
  5. Leisti Vaikui Ilsėtis

    Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.

  6. Pakartotinė Konsultacija

    Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:

    1. Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą;
    2. Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje;
    3. Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.

Natūralūs būdai numušti temperatūrą

Šie natūralūs būdai yra naudingi tiek lengvesniais atvejais, kai vaistų neprireikia, tiek kaip papildoma priemonė vartojant vaistus temperatūros mažinimui.

  • Skysčių vartojimas. Vienas iš efektyviausių būdų numušti temperatūrą yra gerti daug skysčių, kadangi karščiuojant kūnas praranda daugiau skysčių, o tai gali sukelti dehidrataciją, kuri dar labiau pablogina savijautą. Tad vanduo, natūralios vaisių sultys ir arbatos (ypač žolelių, pavyzdžiui, liepžiedžių, aviečių lapų, čiobrelių ar ramunėlių) yra puikus pasirinkimas.
  • Drėgni kompresai. Kitas paprastas būdas sumažinti temperatūrą - naudoti drėgnus kompresus ant kaktos, rankų ar kojų. Kompresus galima lengvai paruošti sudrėkinus minkštą audeklą vėsiu, tačiau ne per šaltu vandeniu ir jį uždėjus ant odos.
  • Dėvėkite lengvus ir laisvus drabužius. Karščiuojant svarbu neapsunkinti kūno storais ar nelaidžiais orui drabužiais. Patogūs ir lengvi rūbai, pagaminti iš natūralių medžiagų, tokių kaip medvilnė, padeda kūnui kvėpuoti ir natūraliai atvėsti.
  • Eteriniai aliejai ir aromaterapija. Eteriniai aliejai, tokie kaip pipirmėčių ar levandų, gali turėti raminančių ir vėsinančių savybių.

Vaistai temperatūrai mažinti

Patys populiariausi vaistai vaikų karščiavimui mažinti yra paracetamolis ir ibuprofenas. Paracetamolis turi veiksmingą karščiavimą mažinantį (antipiretinį) poveikį, tačiau jo skausmą malšinantis poveikis šiek tiek silpnesnis nei ibuprofeno. Ibuprofenas papildomai pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis, todėl jo poveikis labiau kompleksiškas. Efektyvesniam karščiavimo mažinimui gydytojai siūlo kaitalioti vaistinius preparatus - žinoma, būtina tai daryti atsargiai ir tik rekomenduojamomis dozėmis bei ne per dideliu dažniu.

Vaistai nuo temperatūros gali būti veiksmingi ir padėti sumažinti vaiko karščiavimą, tačiau būtina laikytis nurodytos dozės ir vartojimo dažnumo.

Vaikams paracetamolis ar ibuprofenas turėtų būti skiriami tik pasitarus su gydytoju ir griežtai laikantis vaisto vartojimo instrukcijų. Tuo tarpu patiems mažiausiems, temperatūros mažinimui dažniausiai naudojami geriamieji tirpalai. Taip pat svarbūs ir vitaminai vaikams, kurie padeda greičiau susidoroti su infekcijomis bei tuo pačiu stiprina imunitetą.

Dažnos klaidos gydant vaiko temperatūrą

Viena iš dažniausių klaidų gydant vaiko temperatūrą yra netinkamas vaistų naudojimas. Daugelis tėvų linkę per dažnai duoti vaistus nuo temperatūros, o tai gali turėti neigiamų pasekmių vaiko organizmui. Be to, svarbu nepamiršti, kad vaistai nuo temperatūros yra skirti tik tada, kai vaiko temperatūra yra aukštesnė nei 38,5 laipsnių.

Kitas dažnas klaidos šaltinis yra per didelis rūpinimasis mažais temperatūros pokyčiais. Daugelis tėvų linkę rūpintis kiekvienu temperatūros pokyčiu ir bando ją numušti kuo greičiau. Paprastai, jei vaiko temperatūra nėra aukštesnė nei 38,5 laipsnių, nereikia jokio gydymo. Rekomenduojama stebėti vaiko būklę, matuoti temperatūrą ir gydyti tik tada, kai reikia.

Vaiko imuniteto stiprinimas

Vaiko imunitetas - tai svarbus veiksnys, kuris padeda jam kovoti su virusais ir bakterijomis. Imuniteto stiprinimas yra vienas iš geriausių būdų, kaip užkirsti kelią daugeliui ligų ir sumažinti jų pasireiškimo laipsnį. Pirma, svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai miego. Miego trūkumas gali sumažinti imunitetą ir padidinti riziką susirgti peršalimo ligomis.

Antra, reikia užtikrinti, kad vaikas valgytų įvairius maisto produktus, kuriuose yra daug vitaminų ir mineralų. Be to, svarbu užtikrinti, kad vaikas reguliariai lankytųsi lauke ir judėtų. Tai padės sustiprinti kūną ir sumažins riziką susirgti ligomis. Higiena ir sveika gyvensena yra svarbūs veiksniai, padedantys išvengti daugelio ligų.

žymės: #Vaika

Panašus: