Visuomenėje dar nėra iki galo įprasta, kad gimus vaikui tėčiai aktyviai prisidėtų prie jų auginimo. Apie tai, kokios išmokos ir papildomos teisės priklauso, daugiau domisi mamos, bet džiaugiuosi, kad vis daugiau ir daugiau šeimų supranta tėčių svarbą ir planuoja naudotis ar bent jau iš dalies pasinaudoti tėčiams skirtomis galimybėmis.
Tėvystės atostogos
Tėčiams priklauso tėvystės atostogos. Tai yra 30 kalendorinių dienų laikotarpis, skirtas išimtinai tik tėčiams ir galimybė juo pasinaudoti atsiranda nuo vaikelio gimimo iki kol jam sukanka 1 metai. Taip pat, jos ypatingos tuo, kad tėtis gali atostogauti ir gauti išmokas tuo pačiu metu kaip ir mama. Kad atsirastų teisė į tėvystės atostogas, tėčiai turi būti surinkę reikiamą stažą. Įdomus faktas, kad tėvystės mėnesiui, tėčiams netgi yra taikomas mažesnis socialinio motinystės stažo reikalavimas - pakanka jo turėti 6 mėnesius iki teisės į tėvystės išmoką dienos. Mamoms - visoms motinystės atostogoms yra taikomos 12 mėnesių stažo reikalavimas.
Pasinaudoti tėvystės atostogomis yra pakankamai paprasta. Jeigu dirbate su darbo sutartimi, jums svarbu užpildyti ir pateikti prašymą darbdaviui. Tėvystės atostogos gali būti naudojamos ir ne visos iš karto, o skaidomos į dvi dalis, jeigu yra poreikis. Vienintelis skirtumas, tėčiai negali naudotis Nėštumo ir Gimdymo atostogomis, nes jau kaip ir pats šių atostogų pavadinimas nusako - jos skirtas būsimoms mamoms nėštumo ir gimdymo laikotarpiui.
Tėvystės mėnuo - kadangi ši teisė į tėvystės mėnesį atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, teoriškai mes neturime laikytis jokių terminų. Įsivaizduokime, kad mama pagimdo vaiką naktį, tėtis tokiu atveju jau ryte galėtų skambinti darbdaviui ir pranešti, kad neatvyks į darbą ir naudosis tėvystės atostogomis. Žinoma, bet blaivus protas dar niekam nepakenkė, kaip pvz. Jei yra neatidėliotinų darbų ir/ar atsakomybių, geriau pasilikti nors kelias dienas, bet čia jūs kiekvienas galite įsivertinti ir spręsti individualiai. Taip pat reikėtų nepamiršti, kokiu būdų pateiksite prašymą darbdaviui dėl tėvystės atostogų suteikimo - atvykę, el. paštu ir t.t.
Neperleidžiami mėnesiai
Taip pat tėčiams priklauso du neperleidžiami mėnesiai. Žinoma, šie mėnesiai nėra ir negali būti laikomi kaip prievolė. Niekas neverčia jais naudotis ir baudų už nepasinaudojimą išduoti niekas neplanuoja. Šį klausimą išgirstu labai labai dažnai. Gal dėl to, kad žmonėms vis dar kyla neaiškumų.
Neperleidžiami mėnesiai yra vaiko priežiūros atostogų dalis. Visas principas yra tame, kad užpildžius vaiko priežiūros prašymą (ar jį pildo mama ar tėtis - šiuo atveju nesvarbu). Sodra priimdama sprendimą išmokėti vaiko priežiūros išmoką, už pirmus du mėnesius taikys didesnį išmokų tarifą - t.y. 78% ir tik šiam laikotarpiui pasibaigus, toliau taikys sumažintą išmokų tarifą, kuris priklauso nuo jūsų pasirenkamo vaiko priežiūros laikotarpio (ar pasirinkote gauti išmokas iki vaikui sukaks 18 mėn. ar 24 mėn.). Tad jei likus dviems mėnesiams iki vaikui sukanka 18 mėn.
Vaiko priežiūros atostogos
Šioms atostogoms pasinaudoti reikia darbdavį informuoti bent jau prieš 14 kalendorinių dienų. Tas pats terminas būtų taikomas jeigu norėtumte šį terminą prasiilginti ar pasitrumpinti - visuomet paliekame bent 14 kalendorinių dienų apie tai pranešti darbdaviui. Jeigu turime sudarę darbo santykius, naudojantis tiek tėvystės tiek vaiko priežiūros atostogomis (neperleidžiami mėnesiai yra vaiko priežiūros atostogų dalis, pamenate?), turime pildyti prašymą išmokai gauti ne tik Sodroje, bet ir pateikti prašymą dėl šių atostogų suteikimo savo darbdaviui.
Visų pirma, svarbiausia paminėti, kad Darbo kodeksas (DK) numato, jog į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką, - motina, įmotė, tėvas, įtėvis, netgi senelis ir senelė. Vaiką prižiūrėti gali ir darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai. Be to, kaip aiškina Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Pabrėžtina tai, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymai nenumato termino, per kurį darbuotojas turėtų įspėti darbdavį apie nėštumą ir planuojamas vaiko priežiūros atostogas. Tačiau, derėtų pastebėti, kad darbuotojas turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų. Apie šias atostogas darbdavys turi būti informuotas.
„Šios atostogos skaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Nėštumo ir gimdymo atostogų atveju, Įstatymo leidėjas nereglamentuoja įspėjimo termino, per kurį turėtų būti darbdavys įspėtas apie būsimas tikslines atostogas, todėl VDI specialistų nuomone, darbuotoja turėtų darbdavį įspėti per protingą laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, jog Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse [...] 66 punkte numatyta, kad elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo) išduodami moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių. Darbuotoja nėštumo ir gimdymo atostogomis naudojasi elektroninio nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo numatytais terminais“, - aiškina ji.
O apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu. Tai reikėtų padaryti ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas.
Darbo vietos ir sąlygų išsaugojimas
Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise. Paklausta, ar darbdavys darbuotojo sugrįžimui turėtų ruoštis papildomai, I. Piličiauskaitė-Dulkė aiškina, kad jokio atskiro pasiruošimo darbuotojo grįžimui nereikia, tačiau svarbu, kad darbdavys saugotų darbuotojo vietą. Tai - bene svarbiausia jo užduotis.
O štai keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojui atsisakius, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo.
„Todėl, grįžus po tikslinių atostogų, darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita. Darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Nesutarus dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas [...], turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai nenutraukiami DK 59 ar DK 54 straipsnio pagrindais, tuomet darbuotojo darbo santykiai tęsiasi darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis“, - pabrėžia pašnekovė.
I. Piličiauskaitės-Dulkės teigimu, kai darbuotojo vaikui sueina 3 metai, o darbdavys nori nutraukti darbo santykius, darbuotoją jis turi įspėti prieš mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - prieš dvi savaites.
„Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka“, - sako ji.
Darbo, pamainų grafiko pokyčiai
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai.
„Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė. Darbo, pamainų grafiko sąvoka suprantama kaip numatomas kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo, pamainos pradžia ir pabaiga. Darbo, pamainų grafikai sudaromi savaitei, mėnesiui ar ilgesniam laikotarpiui, nurodant, kiek valandų, kokioje pamainoje ir kokią dieną darbuotojas dirbs - darbo dienos pradžia ir darbo dienos pabaiga. Darbo pamainų grafikuose galima kiekvienam darbuotojui, jų grupei nustatyti skirtingą darbo dienų, pamainų per savaitę ar valandų per darbo dieną skaičių, tačiau darbo grafikai nėra darbo laiko apskaitos dokumentai. Jeigu pamainos nustatomos mėnesiui ir darbuotojui nustatoma dirbti visą mėnesį naktinėse pamainose, tai darbuotojas auginantis vaiką iki trejų metų turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo ir, pavyzdžiui, pereiti iš naktinės pamainos į dieninę ir atvirkščiai, arba jeigu nustatyta dirbti rytinėse pamainose, pereiti iš rytinės pamainos į vakarinę ir atvirkščiai. VDI Darbo teisės skyriaus specialistų nuomone, darbuotojas galėtų išreikšti norą pakeisti jam nustatytą pamainą tiek vienetinį atvejį, vieną kartą pakeitus jam nustatytą pamainą, tiek pakeičiant viso mėnesio grafiką, perkeliant jį į kitą šio mėnesio pamainą. Tiesa, jeigu darbas organizuojamas neišskiriant pamainų, t. y. vienas darbo laikas visiems, tuomet darbuotojas negali pasirinkti pamainos, nepaisant to, kad augina vaiką iki trejų metų“, - aiškina vyriausioji darbo inspektorė.
Vis dėlto, tam tikros išlygos numatomos valstybinėms įstaigoms. Jų darbuotojams, „kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai“.
Darbas nuotoliu
Keičiantis laikams, vis daugiau darbdavių siūlo mišrų darbo pobūdį, kada darbuotojai gali dirbti ne tik fiziškai būdami darbo vietoje, bet ir nuotoliu. Vis dėlto, auginant mažamečius vaikus, toks darbo pobūdis gali būti sunkiai įgyvendinamas. Tad jei nutiktų tokia situacija, kad darbdavys reikalautų darbuotojo tam tikrą kiekį valandų ar visą darbo laiką dirbti iš namų, darbuotojas gali nesutikti. Kaip pabrėžia pašnekovė, tai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.
Be to, tam tikros išlygos galioja ir darbuotojams, auginantiems vaikus ar laukiantiems šeimos pagausėjimo, pageidaujantiems dirbti iš namų, net jei tokia praktika darbovietėje nėra įprasta. „Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį“, - teigia I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Tėvadieniai ir mamadieniai
Tėčiams priklauso ir tėvadieniai. Mamadieniai ir tėvadieniai, trumpai tariant, yra papildomas laisvas laikas tėvams, auginantiems vaikus. Už mamadienius ir tėvadienius yra mokamas darbuotojo VDU. Nepanaudojus skirtų mamadienių / tėvadienei laiku, nereikia tikėtis, kad jie susikaups ir bus galima panaudoti vėliau.
Vaiko priežiūros išmokos
Nuostata, kad tėvai gali imti vaiko priežiūros atostogas, kol vaikui sukaks treji, galios ir toliau. Be to, kiekvienam iš tėvų teks po du neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti, iki vaikui sueis 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. 60 proc. asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisę gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, dydžio. Pavyzdžiui, vaiko mamai, įgijusiai teisę į vaiko priežiūros išmoką 2021 m. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti, iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis, iki vaikui sueis 12 mėnesių, bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 mėnesių, iki vaikui sueis 24 mėnesiai, - 30 proc.
Remiantis priimtais pakeitimais, tokia galimybė bus panaikinta - tėvai galės dirbti ir išmoka nemažės per visas vaiko priežiūros atostogas, išskyrus neperleidžiamus mėnesius, jeigu gaunamos pajamos ir išmoka kartu sudarys 100 proc.
Kaip matome tėčiams tikrai yra suteikta nemažai teisių pasinaudoti papildomomis atostogomis gimus vaikui. Na, o jei šiuo metu noris surinkti dar daugiau informacijos, kviečiu apsidairyti Motinystės išmokų centre, kur vienoje vietoje rasite susistemintą informaciją.
Dėl naujai priimtos Europos Sąjungos direktyvos, nuo 2023 m. sausio 1 d. tiek vaiko tėtis (įtėvis), tiek mama (įmotė) ar globėjas (globėja) bent po 2 mėnesius turi prižiūrėti savo vaiką (-us), o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį. Darbdavio suteiktų atostogų laikotarpiu mokama vaiko priežiūros išmoka už neperleidžiamą 2 mėnesių laikotarpį.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia).
žymės:
Panašus:
- Ar Vaikai Iš Tikrųjų Drąsesni Už Suaugusiuosius? Šokiruojantys Faktai!
- Trys Kartus Gimę, Mirę: Šokiruojanti Paslaptis, Kuri Pakeis Tavo Požiūrį Į Gyvenimą
- Vaikas ir Mama: Stipraus Ryšio Svarba ir Puoselėjimas
- Virtas kiaušinis: atraskite neįtikėtiną maistinę vertę ir sveikatos naudą!
- Ilgos vaikiškos striukės: šiltos ir stilingos žiemai