Sakoma, kad mergaitės anksčiau nei berniukai pradeda vaikščioti ir kalbėti, bet berniukai greičiau auga. Tačiau medicinos literatūroje neužsimenama, kad būtų kokių nors berniukų ir mergaičių vystymosi skirtumų. Rimtose knygose nerašoma, ką pirmiausia turėtų pradėti daryti mergaitės, o ką - berniukai. Skirtumai priklauso nuo asmeninių ypatybių ir genetikos.
Fiziniai skirtumai
Vidutinis naujagimio berniuko svoris yra 3800 gramų, mergytės - 3500 gramų. Mergaitės gimsta smulkesnės. Įprastai berniuko svoris svyruoja nuo 3000 g iki 4600 g, mergaitės - nuo 2,8 kg iki 4,5 kg. Dvimečio berniuko vidutinis svoris yra 13,1 kg, mergaitės - 12,6 kg. Kaip ir pirmaisiais metais, skirtumas - pusė kilogramo. Tačiau asmeniniai skirtumai gali būti didesni.
Maždaug iki dešimties metų abiejų lyčių vaikų svoris yra panašus. Didesnių svorio skirtumų atsiranda perkopus dešimties metų slenkstį. Vidutinis naujagimio berniuko ilgis yra 53 cm, mergaitės - 52 cm. Dvejų metukų berniukas yra vidutiniškai 88 cm, mergaitė - 87 cm. Dešimties sulaukusio berniuko vidutinis ūgis yra 140 cm, mergaitės - toks pat. Akivaizdu, kad abiejų lyčių vaikučių tiek ūgis, tiek svoris iki dešimties metų praktiškai nesiskiria.
Žinoma, daug kas priklauso nuo vaiko genetikos, taip pat valgomo maisto, ligų, kuriomis yra persirgę. Nuo 10-ies metų berniukai auga greičiau ir ūgio skirtumas ima ryškėti. Įdomu, kad mergaitės ypač smarkiai auga iki pirmųjų mėnesinių, o po jų apskritai sustoja augusios arba auga labai nedaug, lėtai. Todėl ir penkiolikos, ir aštuoniolikos metų mergaitės vidutinis ūgis yra tas pats. Naujagimio berniuko galvos apimtis siekia 36 centimetrus, o mergaitės - 35 cm. Dvejų metukų berniuko vidutiniškai - 49,5 cm., mergaitės - taip pat 49,5 cm.
Svorio ir ūgio palyginimas
| Amžius | Berniuko svoris (vidutinis) | Mergaitės svoris (vidutinis) | Berniuko ūgis (vidutinis) | Mergaitės ūgis (vidutinis) |
|---|---|---|---|---|
| Naujagimis | 3800 g | 3500 g | 53 cm | 52 cm |
| 2 metai | 13,1 kg | 12,6 kg | 88 cm | 87 cm |
| 10 metų | - | - | 140 cm | 140 cm |
Koks vaikų metų skirtumas geriausias? Mamų nuomonės.
Kamilė: Nėra tokio, geriausio skirtumo. Nors man atrodo, kad mano vaikams (tarp jų 20 mėnesių skirtumas) kartu daug smagiau nei buvo man su broliu (tarp mūsų 4 metų skirtumas). Jis už mane jaunesnis, tad turėdavau prižiūrėti, jis norėdavo dalyvauti mano „rimtuose“ užsiėmimuose su draugėmis ir draugais, o ir šiaip interesai bei pomėgiai ganėtinai skyrėsi.
Svaja: Labai daug kas priklauso nuo pačių tėvų, nuo auklėjimo. Kaip tai susiję? Labai paprastai - jei tarp vaikų didesnis metų skirtumas, ir tėvai primygtinai lieps (ar ragins, jokio skirtumo) vyresnėliui prižiūrėti jaunesnį, tada didesnis skirtumas yra blogai. Vyresnysis vaikas jausis kaip auklė (to neturėtų būti), o jaunesnis neturės lygiaverčio žaidimų draugo. Lygiavertis žaidimų draugas, mano nuomone, tai nebūtinai vienmetis, gali būti ir keleriais metais jaunesnis ar vyresnis brolis, sesuo. Tėvams tikriausiai patogiau, jei skirtumas tarp vaikų didesnis, nes vienas gali prižiūrėti kitą. Jei prižiūrėti nereikia, ir be to yra privalumų: vienas jau savarankiškesnis, nereikia taip bėgioti iš paskos kaip paskui visai mažiuką ir pan. Nelygu, kokios nuostatos šeimoje. Tarp mūsų vaikų skirtumas - 2 metai.
Regina: Man atrodo, kad geriau, kai tarp vaikų - nedidelis metų skirtumas. Mamai tuomet gal ir sunkiau, bet abu vaikai, galima sakyti, kartu auga, kartu ko nors mokosi, kartu žaidžia panašius žaidimus ir pan. Kai metų skirtumas gerokai didesnis, pirmas vaikas virsta aukle, skiriasi pomėgiai, poreikiai. Tarp maniškių dukrų - 1,6 metų skirtumas, sakyčiau, pats tas.
Kornelija: Tarp mano vaikų skirtumas beveik 5 metai, ir mums taip labai tinka. Maniau, kad nebus geri žaidimų draugai, bet beveik visą laiką žaidžia kartu. Man, kaip mamai, toks skirtumas patogus, nes po dukros gimimo jau buvau pailsėjusi, atsigavusi ir fiziškai, ir morališkai. Jau jaučiausi pasiruošusi antram vaikui. Be to, sesė jau buvo sąmoninga ir pakankamai brandi mokytis kūdikio priežiūros reikalų, kas tikrai pravers gyvenime. Ir dabar ji - mano padėjėja, padeda auklėti brolį. Iš esmės manau, kad ir koks būtų skirtumas, vis tiek gerai.
Raimonda: Manau, vaikams smagiausia, kai tarp jų metų skirtumas nedidelis, o štai tėvams tokiu atveju sunkiausia. Pavyzdžiui, tarp mūsų merginų skirtumas 2,3 metai - joms smagu, o man sunku. Didžioji labiau neklauso, tai aš dažnai jaučiuosi emociškai išsekusi. Dabar jau turbūt rinkčiausi didesnį amžiaus skirtumą, būtų tikrai lengviau. Nors, kita vertus, vyresnioji labai rūpinasi sese: kad ir šiandien - kol maudžiausi, mažiukė užmigo, tai vyresnėlė rado kuo užkloti, uždarė duris, kad niekas nepažadintų sesytės. Būna, kad mažoji ko nors supyksta, tai paprašau, kad didžioji nueitų, pakalbintų. Jos abi dažnai juokiasi sugulusios, pasišneka - jau dabar matau, kad bus geriausios draugės.
Monika: Tarp mano vaikų - 2,7 metų skirtumas. Labai džiaugiuosi. Nors skirtingų lyčių, bet geriausi draugai. Aišku, būna visko - pasipyksta, bet vienas kitą labai gina, saugo, guodžia, vienas dėl kito jaudinasi. Tarp jų labai stiprus ryšys, vienas kitą labai palaiko. Jaunėlis iš vyresniosios sesės labai daug mokosi. Koks geriausias skirtumas tarp vaikų, manau, geriausiai žino patys tėvai. Nenorėjau, kad tarp vaikų būtų didesnis skirtumas nei 4 metai. Bet iki 2,5 metų, man atrodo, būtų labai sudėtinga. Kai gimė sūnus, dukra buvo tokio amžiaus, kokio dabar yra jis. Dukrytė buvo labai geras vaikas, savarankiška, tai didelių rūpesčių nekilo. Sunkiausia buvo, kai gimus sūnui ji pradėjo lankyti darželį - daugiau streso, taip pat ir ligų, jų atnešdavo ir broliui. Sudėtingas buvo ir trejų metų krizės laikotarpis. Dabar manau, kad gimus antrajam būtų idealu, kad pirmasis jau būtų adaptavęsis darželyje. Dabar, kai abu vaikai paaugę, labai džiaugiuosi tokiu metų skirtumu. Tikiuosi, ir toliau bus tokie geri draugai ir vienas kitą visada palaikys. Svarbiausia - tėvai turėtų tinkamai paskirstyti dėmesį ir vienas kitam padėti prižiūrėti vaikus.
Silvija: Tarp mano vaikų amžiaus skirtumas - 3,2 metai. Visada norėjau, kad tarp vaikų būtų 3-4 metų skirtumas. Mudu su broliu skiria ketveri metai - buvo labai gera augti kartu ir dabar esam geriausi draugai. Mano vaikams, matau, linksma kartu, vienas kitą užstoja, palaiko. Juokiamės su vyru, kad jau dabar yra sąjungininkai - jeigu vieną baru, kitas stoja jo pusėn. Sūnus gimė, kai dukra jau metus lankė darželį, jau buvo visiškai adaptavusis, tai nekilo papildomo streso. Ligų iš darželio sesė irgi neparnešė, išskyrus vėjaraupius, kai sūnui buvo beveik dveji. Aišku, sesei kartais trūkdavo ir dabar dar trūksta mano dėmesio.
Gabrielė: Sunku vienareikšmiškai atsakyti, koks amžiaus skirtumas tarp vaikų geriausias. Vienoj šeimoj - vienoks, kitoj - kitoks. O ir vaikams koks geriausias, sunku pasakyti, bet, matyt, visgi kuo mažiau metų juos skiria, tuo artimesnis ryšys būna… Kai dar neturėjau vaikų, sakydavau, kad pametinukų tai jau nelabai norėčiau… Atrodė sunku. Po ilgų metų laukimo gimė dukra ir, kai jai dar nebuvo nė metų, jau laukiausi sūnaus. Iš tiesų antro vaikelio labai labai norėjau, laukiau, tačiau daug vilčių nedėjau, nes visgi pirmojo teko laukti ne vienus metus. Bet juk būna stebuklų! Tarp mano vaikelių - 1,5 metų skirtumas, pametinukai, ir man labai patinka! Tiesa, jei vienam perki kokį daiktą, būtinai reikia ir antram. Ir tas antras kažkodėl užsinori lygiai tokio paties - jei sesė gauna lėlę, broliui, pasirodo, irgi jos reikia! Na, bet dažniausiai pavyksta visaip išlaviruoti, mokomės dalintis, paskolinti ar kiekvienas turėti savo daiktų. Man atrodo, kad jiems abiem labai smagu drauge - visur kartu. Jie net ir serga kartu. Aišku, pasipyksta, ir tai natūralu, bet vienas kitu labai rūpinasi ir palaiko.
Kūdikio motorikos vystymasis
Pirmieji gyvenimo metai yra labai svarbūs kūdikio vystymuisi. Šiuo laikotarpiu smegenys ir smegenų nervų sistema sparčiai auga (vystosi), nes tarp ląstelių susidaro nauji nerviniai ryšiai. Stambioji motorika - tai valingi judesiai, kurių metu naudojamos didelės raumenų grupės, tai rankų, kojų, galvos ir liemens judesiai. Pirmiausia šie įgūdžiai pradeda vystytis.
Pavyzdžiai: gulint ant pilvo galvos pakėlimas, apsivertimas, šliaužimas, sėdėjimas, ropojimas ir t.t. O kartais kūdikis bandys judėti į priekį link objekto šliauždamas ar stebėdamas objektą judės atgal, nes rankose yra daugiau jėgos nei kojose. Tam tikro etapo nesilaikymas, nebūtinai gali būti vėlavimas. Kai kurie atvejai yra lengvi ir gali išsispręsti savaime.
Jei pastebėjote, kad jūsų vaiko motoriniai įgūdžiai vėluoja, svarbu pasikonsultuoti su kineziterapeutu. Specialistas įvertina nugaros, kaklo, pečių, klubų, rankų ir kojų struktūras, raumenų jėgą, pusiausvyrą, koordinaciją, sumažėjusį judrumą, judesių amplitudės įvertinimas ir padėsime išmokti atlikti trūkstamų įgūdžių. Taip pat suteiksime patarimų, kaip skatinti motorikos vystymąsi, kokius reikėtu atlikti pratimus.
Kineziterapijos gydymas apima įtemptų raumenų atpalaidavimas, mobilizacija, pagerinti mobilumą ir judesių amplitudę, kad jūsų kūdikis galėtų judėti taip, kaip nori.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Nepraleiskite! Dažniausios chirurginės vaikų ligos, kurias turite žinoti
- Neįtikėtinos vaikų dantų ligų priežastys ir efektyviausias gydymas – sužinokite dabar!
- Dažniausios Kūdikių Odos Ligos: Atpažinkite Simptomus ir Efektyviai Gydykite
- Vaikų kritinių ligų draudimas – svarbiausi atsiliepimai ir neįkainojama nauda jūsų vaikui!
- Neįtikėtinos Mokinių Skaičiaus Įtakos Logopedo Etatui: Reikalavimai ir Realijos Atidengtos!
- Pensinis Amžius Gimusiems 1957 Metais: Ką Būtina Žinoti Kiekvienam!