Specialistai sako, kad nuolatinis vaiko lankymasis pas gydytoją odontologą turėtų prasidėti vos išdygus pirmajam dantukui. Šio vizito metu įvertinama vaiko burnos higienos būklė, tėvams paaiškinama kaip prižiūrėti vaiko dantis, rekomenduojamos tinkamos priežiūros priemonės, aptariama vaiko mityba ir kiti svarbūs dalykai, padedantys užkirsti kelią dantų ligoms.
Dažniausios vaikų dantų ligos
Odontologijos klinikos „Dentastra“ gydytojai teigia, kad dažniausia vaikų dantų liga - ėduonis ( kitaip -kariesas). Pasak statistikos, kas antras trejų metų vaikas mūsų šalyje jau turi sugedusių dantų, o 7-8 metų amžiaus grupėje beveik 90 proc. Vaikų dantų ėduonis - viena labiausiai paplitusių infekcinių burnos ligų, pažeidžiančių vaikų kramtomąjį aparatą. Ši liga būdinga visiems vaikų amžiaus tarpsniams.
- Ėduonis dažniausiai pažeidžia dantų paviršiuje esančias vageles ir duobeles.
- Buteliuko kariesas, arba ankstyvasis vaikų dantų ėduonis - tai daugybiniai pieninių dantų karioziniai pažeidimai, kartais apimantys ir ką tik išdygusius dantis. Pažeidimai prasideda nuo viršutinių priekinių dantų.
Ėduonies simptomai
Dažniausi ėduonies simptomai - dėmės ant dantų, trupantis emalis, nemalonus dantų jautrumas, skausmas. Tačiau specialistai įspėja, kad esant pradinei dantų ėduonies stadijai, plika akimi sunku pastebėti jo požymius.
Todėl tik reguliarus lankymąsis pas gydytoją odontologą gali apsaugoti nuo dantų ėduonies ir jo komplikacijų. Vos pastebėjus šiuos simptomus, reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją odontologą. Reguliarūs vizitai pas gyd. Esant pradinei dantų ėduonies stadijai, plika akimi sunku pastebėti jo požymius.
Negydomas pieninio danties ėduonis gali sukelti ne tik skausmą ar tinimą - viršūniniai pūliniai, susidarantys ant pieninio danties šaknų, gali pažeisti ir nuolatinio danties užuomazgą. Sugedę pieniniai dantys yra lėtinės infekcijos židinys vaiko organizme. Negydant pažeistų dantų vainikai nulūžta, lieka tik šaknys. Kartais vainikas lūžta nuo menkiausios traumos.
Siekiant to išvengti, vaikų dantis būtina tikrinti profilaktiškai ir, esant poreikiui, gydyti, nelaukiant, kol juos pradės skaudėti.
Ėduonies priežastys
Remiantis moksliniais tyrimais, apie 50 proc. dantų ėduonies atvejų nulemia genetiniai veiksniai, kitus 50 proc. atvejų - netinkama dantų priežiūra. Norint sumažinti sergamumą ėduonimi ir užkirsti kelią kitoms dantų ligoms, svarbu pradėti rūpintis dantimis vos išdygus pirmajam dančiui. Čia labai svarbus atsakingas tėvų požiūris.
Dėl nepakankamų motorinių įgūdžių vaikas iki 3 metų dar negali išsivalyti dantų kokybiškai. Todėl tol, kol neįsitikinama, kad vaikas teisingai išsivalo dantis, o įprotis tai daryti tampa neatsiejama dienotvarkės dalimi, reikalinga nuolatinė tėvų pagalba ir priežiūra.
Gingivitas vaikams
Dėl prastos dantų priežiūros neretai 5-6 metų vaikai jau turi ir dantenų uždegimo ( kitaip - gingivito) požymių: dantenos apie dantukus tampa paburkusios, raudonos, su minkštos apnašos plėvele, valantis dantis, jaučiamas skausmas, jos gali kraujuoti. Dantys tampa jautrūs saldžiam, šaltam maistui. Kartais dantenos pradeda pūliuoti, gleivinėje matosi atviros žaizdos.
Dantenų ligos
Dantenų ligos apima platų sutrikimų spektrą, nuo lengvo uždegimo iki sudėtingų, pažengusių būklių, galinčių turėti rimtų pasekmių burnos sveikatai. Dantenų ligos (periodonto ligos) - tai uždegiminiai procesai, pažeidžiantys dantenų audinius ir gilesnes periodonto struktūras, laikančias dantis. Šios ligos yra vienos dažniausių burnos ertmės sutrikimų, paliečiančių didžiąją dalį žmonių, tačiau dažnai lieka nepastebėtos ir negydytos, kol nepasiekia sudėtingų stadijų.
Dantenų sveikata yra svarbus bet kurio žmogaus sveikatos aspektas. Tačiau dažnai jai neskiriama pakankamai dėmesio, kol neprasideda rimtesnės problemos. Atkreipiant dėmesį į ankstyvus šių ligų simptomus ir imantis reikiamų veiksmų, galima išvengti daugelio rimtų problemų. Šioje dalyje išsamiau panagrinėsime veiksnius, sukeliančius dantenų ligas, jų prevenciją, paplitusius mitus, diagnozavimo metodus ir gydymo būdus.
Nors daugelis mano, kad dantenų problemos yra neišvengiamos arba nepavojingos, tinkama prevencija ir ankstyva intervencija gali padėti užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms. Dantenų ligos gali turėti didelės įtakos asmens gyvenimo kokybei ir bendrai sveikatai.
Pagrindinės dantenų ligos
- Dantenų uždegimas, arba gingivitas, pasireiškia dantenų paraudimu, patinimu ir lengvu kraujavimu, plaunantis dantis šepetėliu. Ši būklė dažniausiai atsiranda dėl nepakankamos burnos higienos, kuri leidžia bakterijų apnašoms kauptis ir sukelti uždegimą.
- Dantenų recesija - procesas, kuomet dantenos pradeda trauktis nuo dantų, atidengdamos jų šaknis. Tai ne tik estetinė problema; ši būklė padidina dantų jautrumą bei riziką susirgti kitomis dantenų ligomis.
- Dantenų kraujavimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dantenų uždegimo, per stipraus dantų valymo ar vitaminų trūkumo. Tačiau tai taip pat gali būti ankstyvas periodonto ligos požymis.
- Dantenų, o tiksliau dantų cista yra skysčiu arba pulpa (danties minkštimu) užpildyta ertmė, dažniausiai susiformuojanti šalia negyvo danties. Ji gali ne tik deformuoti dantenas, bet ir sukelti kaulo nykimą.
- Dantenų navikai gali būti gerybiniai arba piktybiniai. Dantenų vėžys yra retas, bet labai rimtas susirgimas, reikalaujantis intensyvaus gydymo. Jis gali sukelti skausmą ar sunkumą kramtymo, rijimo metu. Taip pat galimas staigus svorio pokytis.
- Periodontitas, arba kitaip parodontozė, yra uždegiminė liga, veikianti ne tik dantenas, bet ir giliau esančius audinius, pavyzdžiui, dantų kaulą. Ši liga dažniausiai atsiranda po ilgai negydomo gingivito ir gali sukelti dantų netekimą.
Vaikų dantenų ligos gali apimti visas prieš tai minėtas būkles, tačiau jos gali turėti ilgalaikių pasekmių mažųjų vystymuisi ir sveikatai. Todėl vaikų dantenų sveikata turėtų būti stebima nuo pat mažų dienų, siekiant išvengti rimtų komplikacijų ateityje.
Dantenų ligų mitai
Dantenų ligos neretai apipinamos įvairiais mitais. Šie mitai gali klaidingi, todėl svarbu mokėti juos atpažinti.
- Dantenų ligos yra nepagydomos.
- Blogas burnos kvapas visada susijęs su dantenų ligomis.
- Dantenų ligos yra tik suaugusiųjų problema.
Dantenų ligų poveikis bendrai sveikatai
Dantenų ligos gali turėti didelį poveikį bendrai sveikatai, įskaitant širdies ligų, diabeto, kvėpavimo takų ligų ir net vaisingumo problemų rizikos didėjimą. Infekcija burnos ertmėje gali lengvai patekti į kraujotaką ir plisti po visą kūną. Tyrimai rodo, kad žmonės, sergantys periodontitu, yra labiau linkę sirgti koronarinių arterijų liga ir patirti širdies priepuolius. Taip pat dantenų ligos gali sukelti komplikacijas nėštumo metu, pavyzdžiui, priešlaikinį gimdymą.
Dantenų ligų simptomai
Tipiški dantenų ligų simptomai apima dantenų paraudimą, patinimą, jautrumą, lengvą kraujavimą plaunant dantų šepetėliu ar valgant, taip pat blogą burnos kvapą.
Dantenų ligų diagnostika
Dantenų ligų diagnozavimas prasideda nuo išsamaus burnos patikrinimo, kurį atlieka odontologas. Gydytojas įvertina dantenų būklę, dantenų kišenių gylį, taip pat apnašų ir dantų akmenų buvimą. Siekiant gauti tikslesnę informaciją, gali būti atliekamos rentgeno nuotraukos. Tai padeda nustatyti, ar nėra kaulų nykimo požymių, kurie būdingi periodontitui.
Dantenų ligų gydymas
Gydymo metodai priklauso nuo ligos stadijos ir sunkumo. Ankstyvose stadijose, pavyzdžiui, dantenų uždegimui gydyti, pakanka griežto burnos higienos režimo, įskaitant profesionalią burnos higieną, reguliarų dantų valymą šepetėliu ir tarpdančių siūlo naudojimą.
Dantenų ligas dažniausiai sukelia nepakankama burnos higiena, dėl kurios susikaupia bakterinės apnašos ir formuojasi dantų akmenys. Dantų valymas dantų pasta ir tinkamo minkštumo šepetėliu du kartus per dieną, reguliarus tarpdančių siūlo arba šepetėlio naudojimas ir profilaktinė dantų apžiūra yra pagrindiniai dantenų ligų prevencijos būdai.
Fluoras ir dantų priežiūra
Pagrindinė fluorido paskirtis - apsaugoti mūsų dantis nuo ėduonies. Šis anijonas padeda vystyti emalio struktūrą taip, kad emalis taptų atsparesnis rūgštims ir tvirtesnis (aktualu mažiems vaikams). Taip pat stiprina jau susiformavusį emalį, sumažina kenksmingų bakterijų galimybę išskirti rūgštis, slopina kalcio pasišalinimą iš dantų. Stabdoma demineralizacija, skylučių formavimasis.
Fluorido kiekis dantų pastoje
- Vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 500 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
- Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
- Vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
- Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams - valyti dantis su dantų, kurioje yra 1450 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
- Vaikams ir suaugusiesiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
- Vaikams ir suaugusiesiems su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams ir suaugusiesiems - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
Silantai
Tai karieso profilaktikai skirtos medžiagos, neleidžiančios bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles ir įdubas.
Tėvų atmintinė
Teisingus dantų priežiūros įgūdžius svarbu formuoti jau nuo pirmojo dantuko. Visgi kol vaikas dar mažas, nemoka rašyti, jo rankų judesiai nėra pakankamai koordinuoti, tad jis pats negali tinkamai išsivalyti dantų. Šiame amžiuje ypač svarbus tėvelių vaidmuo - iki kol jūsų atžala sulauks 6-7 metukų turite jam padėti išsivalyti dantis. Vėliau svarbu prižiūrėti, kad vaikas tinkamai rūpintųsi savo burnos higiena ir rodyti jam tinkamą pavyzdį.
- Pirmuosius vaiko dantukus reiktų valyti drėgnu švariu audiniu.
- Išdygus pieniniams dantims, vaiką reiktų atpratinti nuo maitinimosi bei saldžių gėrimų (saldintos arbatos, kompoto, kisieliaus) nakties metu.
- Prie dantų šepetėlio vaiką galima pratinti tada, kai išdygsta pieniniai krūminiai dantys.
- Vaikui sulaukus 2-3 metukų galima pradėti naudoti dantų pastą be flouro. Valydami dantis ant dantų šepetėlio užspauskite nedidelį - maždaug mažojo pirštelio nago dydžio - jos kiekį.
- Išdygus nuolatiniams dantims ir vaikui pradėjus savarankiškai juos prižiūrėti, reiktų patikrinti, ar tai jis daro tinkamai ir pratinti dantis valyti po kiekvieno užkandžio.
- Pas gydytoją odontologą pirmą kartą apsilankyti reiktų tada, kai išdygsta pirmas vaiko dantukas, o vėliau tai daryti kas pusę metų. Gydytojas jus išmokys tinkamai valyti pirmuosius dantukus, o jūsų mažylis nuo mažens pratinsis prie lankymosi odontologo kabinete.
- Einant pas dantų gydytoją nereiktų sakyti vaikui, kad gydytojas jam nieko nedarys arba jam neskaudės. Taip vaikas gali vengti išsižioti pas dantų gydytoją arba labai išsigąsti, jei gydytojui tvarkant dantis kiek sumaudžia. Leiskite odontologui bendrauti su jūsų vaiku - jis tinkamiausiai jį nuramins.
- Kai vaikui išdygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys - dažniausiai tai būna, kai jis sulaukia 6-7 metų - juos reiktų dengti silantais, t. y. specialia plombine medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių dantų vagelės ir taip dantys saugomi nuo gedimo. Nelaukite, kol dantys išdygs pilnai, nes ką tik išdygusių dantukų emalis yra labai lengvai pažeidžiamas.
Ką daryti, kad vaikučių dantukai būtų sveiki?
- Neduoti vaikui prieš miegą gerti saldžių gėrimų, jeigu dantukai jau išvalyti.
- Du kartus per dieną valyti dantis. Kol vaiko judesiai išlavėja, t.y. iki 7-8 metų, jo dantis turėtų išvalyti tėveliai.
- Reikia pratinti vaiką po valgio skalauti burną.
- Nuo 1 metų reikėtų palaipsniui vaiką atpratinti nuo buteliuko ir mokyti gerti iš puodelio. Jeigu vaikas negali užmigti be buteliuko, reikėtų palaipsniui skiesti saldžius skysčius vandeniu, kol liks grynas vanduo arba vaikas pats atsisakys „neskanaus” gėrimo.
- Jau išdygus pirmajam dantukui, reikėtų apsilankyti pas odontologą - gausite patarimų dėl burnos higienos, o ir vaikas įpras nebijoti odontologo.
Svarbu žinoti
- Vis dar besibaiminančius odontologinių procedūrų, klinikos „Dentastra“ gydytojai nuramina, kad šiuolaikinis odontologinis gydymas yra neskausmingas, todėl tikrai nesukels Jūsų vaikui blogų emocijų ir nepaliks nemalonių prisiminimų.
- Patyrę specialistai taip pat primena, kad vaiko dantų ir burnos ertmės priežiūra - daug dėmesio bei kantrybės reikalaujantis nuolatinis darbas.
- Visai nesvarbu, kad vaikų pieninius dantis pakeis nuolatiniai. Ėduonies ar kitų ligų pažeisti pieniniai dantys sukelia skausmą, vaikui sunku maitintis, kramtyti maistą, todėl gali sutrikti virškinimo sistemos funkcija. Pieninių dantų karieso komplikacijos gali pakenkti nuolatinių dantų vystimuisi, dygimui, pakeisti jų spalvą ar formą.
Informacija paskutinį kartą atnaujinta 2024-04-11.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Vaikiškas miegamas fotelis: patogus ir praktiškas pasirinkimas
- Vaikiškų lovelių tipai ir montavimas – išsamus gidai tėvams!