Kūdikių ir vaikų oda skiriasi nuo suaugusiųjų. Tai susiję su nepakankamai išsivysčiusiomis odos funkcijomis, kurioms, gimus kūdikiui, išsivystyti reikia tarsi nuo nulio. Apie mažųjų odos ypatumus, dažniausias ligas ir gydymo būdus pasakoja Pošiūno klinikos dermatovenerologė Nastasija Savickaja ir vaikų chirurgas Gintas Pošiūnas.
Dažniausios Kūdikių Ir Vaikų Odos Ligos
Odos būklės, kurios pasireiškia beveik kiekvienam sveikam kūdikiui, yra prakaitinė, vystyklų, kontaktinis ar seborėjinis dermatitas, dažnam - atopinis arba alerginis odos uždegimas.
Prakaitinis Bėrimas
Prakaitinis bėrimas - perkaitimo pasekmė dėl neišsivysčiusios termoreguliacijos. Maždaug per mėnesį nuo gimimo naujagimis „išmoksta“ reguliuotis kūno temperatūrą. Iki to laiko jam reikia padėti rengtis, atsižvelgiant į aplinkos temperatūrą, neleisti perkaisti ar labai atvėsti. Jei visgi atsirado bėrimų, užtenka švariai nuplauti odą ir patepti drėkinamuoju kremu. Labiau pabertas vietas galima patepti cinko oksido tepalu.
Sauskelnių Dermatitas
Panašios taisyklės galioja ir sauskelnių dermatito atveju. Tinkama higiena, švarios, sausos odos palaikymas, oro vonios, tinkamo dydžio sauskelnės padeda išlaikyti sveiką kūdikio odą. Pastebėjus paraudimą, pūslelių ar žaizdelių, reikia kaskart keičiant sauskelnes naudoti apsaugines priemones su cinko oksidu ir medžiagomis, pasižyminčiomis raminamuoju poveikiu.
Alerginis Dermatitas
Pradėjus kūdikį papildomai maitinti ar dygstant dantukams, gali pasireikšti alerginio dermatito požymiai: paraudimas, pleiskanojimas, pūslelės, erozijos. Kontaktinis dermatitas gali atrodyti panašus į atopinį ar alerginį, tačiau jis pasireiškia tik toje vietoje, kur vyksta kontaktas su dirgikliu: aplink burną, ant skruostų, smakro, kaklo klostėse ir net ant pirštų, nes ten patenka maisto ir kūdikio seilių. Odos švarinimas, sausinimas ir priežiūra raminamosiomis priemonėmis padeda odelei greičiau pasveikti.
Seborėjinis Dermatitas
Seborėjinis dermatitas - riebalų liaukų uždegimas, pasireiškiantis maždaug trečią savaitę po gimimo. Iš pradžių smilkinių, kaktos ar skalpo srityse galima pastebėti paraudimą, pūslelių, pleiskanojimą, o vėliau - luobą. Šiuo atveju padeda specialūs šampūnai nuo seborėjinio dermatito. Susidariusią luobelę galima lengvai pašalinti prieš tai odą patepus įprastais kūdikių aliejais. Taip atmirkius odą ir ją nuplovus, pleiskanas ir luobelę nesudėtinga pašalinti.
Jei ūmių kūdikių odos būklių nepavyksta nuraminti per kelias dienas, savaitę, reikia pasitarti su gydytoju dėl gydymo ar diagnozės patikslinimo. Kita palyginti dažna kūdikių diagnozė - hemangioma. Hemangioma - nepiktybinis kraujagyslinis navikas (auglys), kuris niekada nesupiktybėja. Tai - įgimtas darinys, tačiau, kodėl kūdikis su juo gimsta, - neaišku.
Vaikai su hemangiomomis gimsta visų rasių žmonėms, visose tautose, visuose socialiniuose sluoksniuose. Didžiausia jų blogybė ta, kad augdamos jos ardo audinius ir kartais gali sukelti negrįžtamų deformacijų. Dėl to ateityje gali reikėti plastinių operacijų. Pradėjus laiku gydyti, to galima išvengti.
Vyresnio amžiaus vaikus tėveliai atsiveda dėl kitų odos negalavimų. Dažniausiai tai infekcinės ligos, kurios atrodo nekaltos ir kartais praeinančios savaime. Tai yra karpos (papilomavirusų sukelta problema) ir moliuskai (sukėlėjas - moliusko virusas). Šiais atvejais gydymas lazeriu ar kriotarepijos būdu ilgai netrunka, dažniausiai užtenka vos vieno vizito.
Daugiau gydytojų dėmesio reikalauja rimtesni infekciniai susirgimai, pavyzdžiui, streptokokinės, stafilokokinės, virusinės ir kitos kilmės infekcijos. Lėtinių ligų (atopinio ar alerginio dermatito, aknės, kitų odos reakcijų) gydymo atvejais vienkartinio vizito dažniausiai nepakanka, draugystė su gydytoju ir bendradarbiavimas su tėveliais būna ilgas, net metais skaičiuojamas procesas.
Gydymo Būdai
Gydymas lazeriu - mažiausiai invazinis, mažiausiai skausmingas ir mažiausiai žymių odoje paliekantis metodas. Lazeriu galima pašalinti įvairius nepiktybinius odos darinius, išskyrus tuos, kurie yra gilūs, pažeidžiantys visus odos sluoksnius arba yra labai didelės apimties.
Prieš šalinant darinį lazeriu būtina dermatologo konsultacija ir tiksli diagnostika.
Tėveliams taip pat labai svarbu išmokti apgamų ir kitų odos darinių stebėsenos taisyklių. Pastebėjus asimetrišką, greitai didėjantį ar kraujuojantį odos darinuką, delsti nederėtų. Dermatoskopinis ar biopsinis tyrimas padeda greitai nustatyti diagnozę.
Kartais plika akimi neįtartinai atrodantis patamsėjimas ar pigmentinė dėmė, pasitelkus dermatoskopą, gali pasirodyti besanti rimta būklė, kurią reikia skubiai gydyti. Jei darinys įtartinas ar netinkamas šalinti lazeriu, klinikoje atliekamas chirurginis darinio šalinimas su vietine nejautra.
Gydant vaikų randus, taip pat svarbu nedelsti. Kuo anksčiau pacientai kreipiasi dėl šios problemos, tuo rando gydymas būna greitesnis ir efektyvesnis, o rezultatas - geresnis. Šalinant įvairios kilmės randelius ar didesnius randus taikomas lazerinis, medikamentinis, chirurginis ar kombinuotas gydymas. Nors vaikų odos atsikūrimo procesai žymiai greitesni nei suaugusiųjų, tai daug kantrybės ir laiko reikalaujantis gydymas, vieno vizito nepakanka.
Dirbant su vaikais labai svarbus ne tik pats gydymas ar laiku atlikta procedūra, bet ir vaiko paruošimas vizitui į kliniką. Vėjaraupiai - ūminė virusinė liga, pasireiškianti pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu, karščiavimu. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupiais daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus (3-6 metų) vaikai šaltuoju metų laiku (žiemą ir pavasarį, kuomet daugiausiai laiko praleidžiama uždarose patalpose).
Tymai - ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Paramoxi šeimos virusas, ja dažniausia serga vaikai. Sukėlėjas patenka į sveiko žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, akių gleivinę, nukeliauja į limfmazgius, o vėliau su krauju išplinta po organizmą.
Raudonukė - tai infekcinė virusinė liga. Ji pasireiškia odos bėrimu, padidėjusiais pakaušio bei kaklo limfmazgiais ir nežymia sloga. Šia liga dažnai serga vaikai - jie perserga lengvai ir susiformuoja imunitetas visam gyvenimui.
Žmonės, sergantys odos ligomis, į gydytoją kreipiasi dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių. Ligoniai skundžiasi odos niežėjimu, deginimu, dilgčiojimu, skausmu ar kitokiais pojūčiais. Subjektyvūs požymiai labai priklauso ne tik nuo ligos sunkumo, bet ir nuo ligonio individualių savybių, nervų sistemos reaktyvumo.
Ypač niežti odą sergant atopiniu dermatitu, neurodermitu, niežais, dilgėline, raudonąja kerplige ir daugumos egzemų atveju. Sergant kitomis odos uždegiminėmis ligomis, kaip kad žvyneline, rožine dedervine, paprastaisiais ir raudonaisiais spuogais ar piodermija, odos neniežti arba niežti silpnai.
Nustatant diagnozę, svarbus bėrimų pasiskirstymas (lokalizuoti - tik tam tikrose vietose, arba išplitę) ir konfigūracija (pavieniai, susiliejantys, linijiniai, grupiniai, žiediniai ar pagal odos segmentus (dermatomus) išsidėstę bėrimai). Bėrimų būna uždegiminių ir neuždegiminių, pirminių (atsirandančių ligos pradžioje) ir antrinių (kylančių iš pirminių bėrimų).
Oda gali būti išberta kietomis papulėmis ar mazgeliais, plokštelėmis, mazgais, įvairios spalvos dėmelėmis ar dėmėmis, pūslelėmis, pustulėmis ar didelėmis pūslėmis. Odoje galima pastebėti kraujo išsiliejimų, pūkšlių (edemų odoje), nukasymų.
Subliūškus pūslelėms ar pūslėms, gali atsiverti erozijų, gilesnių opų, dėl odos sausumo įplyšti oda (fizūros), atsirasti sustorėjimų, sukietėjimų. Išnykus bėrimams gali išlikti odos hiperpigmentacija ar hipopigmentacija, pasireikšti odos atrofija, likti strijų ar net randų. Bėrimų gali atsirasti ne tik odoje, bet ir burnos, lytinių takų ar išangės gleivinėje.
Sergant odos ligomis, gali pakisti nagų plokštelės, galvos oda plaukuotoje dalyje, plaukų struktūra ir jų augimas ar net sąnariai (pvz., sergant žvyneline). Kai kurios odos ligos gali būti ir sisteminio pobūdžio, pvz., raudonoji vilkligė, sklerodermija.
Nors dauguma odos ligų nekelia grėsmės gyvybei, tačiau tai nėra tik kosmetinis defektas. Norint tinkamai nustatyti odos ligą, pirmiausia išklausomi nusiskundimai ir surenkama išsami ligos bei šeiminė anamnezė, nustatomi veiksniai, bloginantys odos būklę.
Dienos šviesoje gydytojas turi apžiūrėti viso kūno odą, jos priedus (nagus, plaukus), gleivinę, atkreipdamas dėmesį į spalvą, pigmentacijos pobūdį, blizgesį, drėgnumą, elastingumą, audinių įsitempimą, vietinę temperatūrą, esamus randus ir apgamus. Apžiūra papildoma odos lietimu, palpacija bei pakrapštymu.
Reikalui esant, odos išbėrimo elementai apžiūrimi pro lupą, prispaudus objektyviniu stikleliu (diaskopija), kapiliaroskopu ar liuminescencinės (Vudo) lempos šviesoje (pvz., įtariant grybelinę infekciją). Braukiant per odą buku daiktu nustatomas odos simpatinės inervacijos - dermografizmo pobūdis, pvz., sergant atopiniu dermatitu, niežuline liga jis baltas, žvyneline - išplitęs raudonas, o dilgėline - iškilęs virš odos raudonas ruožas.
Pigmentiniai (apgamai) ar kraujagysliniai dariniai įvertinami optiniais prietaisais - dermatoskopu ar siaskopu. Ultragarsinis tyrimas padeda nustatyti padidėjusius limfmazgius, sustorėjusią odą. Ligoniams, sergantiems alerginėmis ligomis, ar įtariant profesinės kilmės ligas atliekami epikutaniniai (lopeliniai), skarifikaciniai ar/ir intrakutaniniai mėginiai. Jei manoma, kad ligą gali provokuoti ultravioletiniai spinduliai, atliekami fotoprovokaciniai testai.
Sergant infekcinėmis (bakterinėmis, grybelinėmis, virusinėmis ar parazitinėmis) ligomis pacientams atliekami mikroskopiniai tyrimai, auginamos kultūros. Neretai galutinė dermatologinė diagnozė gali būti patvirtinta tik paėmus iš bėrimo elemento odos mėginį (biopsiją) ir atlikus histologinį tyrimą.
Dažnai taikomi imunohistocheminiai tyrimai (įtarus odos limfomas ar kt. navikus) ir imunofluorescencija, ypač diagnozuojant pūslines ligas. Vertinant ligos aktyvumą svarbu atlikti bendrus kraujo, biocheminius, serologinius ir šlapimo tyrimus.
Odos ligų gydymo būdas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos eigos sunkumą, bėrimų išplitimą, ligonio amžių, lytį, bendrą sveikatos būklę, ankstesnio gydymo rezultatus bei vaistų toleravimą.
Dermatologijoje vartojamų medikamentų yra daug ir įvairių. Šiuolaikinis odos ligų gydymas vis dažniau įgauna kompleksinę kryptį, kai vienu metu skiriami keli įvairių grupių vietiniai ar sisteminiai medikamentai, fototerapija. Toks gydymas veiksmingesnis, ligonis pagyja ar pasiekia pagerėjimo per trumpesnį laiką, sulaukiama mažiau pašalinių reiškinių.
Vartojami tiek vietinio veikimo vaistai pavilgų, gelių, losjonų, kremų ar tepalų pavidalu, tiek sisteminiai geriami ir leidžiami vaistai. Tinkamai parinkti vietiniai antibiotikai mažina odos uždegimą (egzemos, piodermijos atveju), o tinkamas vietinio veikimo kortikosteroido kremas ar tepalas nuo egzemos pagerina odos būklę daugelio uždegiminių simptomų atvejais.
Vietinis kortikosteroidas turi būti pakankamai stiprus, kad poveikis būtų laukiamas, tačiau šio vaisto nepatartina vartoti ilgiau nei reikia. Jei kortikosteroidai netinkamai vartojami (per ilgai ir be pertraukų, nepaisant pagerėjusios odos būklės), jie gali sukelti pašalinius reiškinius, pvz., odos išplonėjimą, lengvai atsirandančias mėlynes, odos trapumą, strijas.
Nors nepageidaujamam steroidų poveikiui atsirasti reikia laiko, vertėtų atkreipti dėmesį į jų stiprumą, tepamą kūno sritį, tvarsčius, tepimų skaičių per dieną bei gydymo trukmę. Geriausia vartoti tokio stiprumo kortikosteroidą, kuris bus pakankamas gydomajam efektui pasiekti ir dar nespės pasireikšti jokie šalutiniai reiškiniai.
Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Odos bėrimai galimi dėl daugelio priežasčių: juos sukelti gali netinkama asmeninė higiena, padidėjęs riebalinių liaukų aktyvumas, hormonų disbalansas ir dar daugelis priežasčių.
Alerginis bėrimas - bendrinis terminas apimantis tokias alergines ligas kaip egzema (kartais vadinama atopiniu dermatitu), kontaktinis dermatitas ir dilgėlinė. Būtent šios ligos nuolat vargina net 30-40 proc.
Egzema (Atopinis Dermatitas)
Kol kas mokslininkams taip ir nepavyko vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kas sukelia egzemą. Gydytojų teigimu, dažniausiai šią ligą išprovokuoja kelių priežastinių veiksnių sąveika. Įrodyta, kad jei bent vienas iš vaiko tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, šienlige ar kita alergine liga, tikimybė, jog jų vaikui pasireikš egzema išauga net 25-30 proc. Ne mažiau įtakos ligos išsivystymui turi ir gyvenamoji aplinka, bei „pasislėpusios“ alergijos.
Šios „pasislėpusios“ alergijos itin pablogina odos būklę skatindamos nesibaigiantį odos išsausėjimą, paraudimą, patinimą ir niežulį. Moksliškai įrodyta, jog net 70 proc. visų kenčiančių nuo egzemos turi bent vieną ar kelias tokias „pasislėpusias“ alergijas, tačiau pastarosios, dėl vienų ar kitų priežasčių dažnai tiesiog nediagnozuojamos.
Šiuo metu jau gausu įrodymų ir sėkmės istorijų, kai atradus pasislėpusių“ alergijų sukėlėjus ir taikant atitinkamas alergeno vengimo ar alergijos gydymo metodikas nuo atopinio dermatito kenčiantiems pacientams pavyko ne tik reikšmingai sumažinti ligos paūmėjimų skaičių, bet ir efektyviai suvaldyti ligą.
Todėl pasaulio alergologijos ir klinikinės imunologijos specialistai ragina atsisakyti pasenusio požiūrio ir aklo egzemos gydymo hormoniniais ir antibiotikų tepalais. Dažniausiomis egzemos paūmėjimo priežastimis, ypač vaikams, tampa maisto alergenai: kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės.
Būtent šie maisto produktai ligos paūmėjimus sukelia net 90 proc. egzema sergančiųjų. Tuo tarpu likusiesiems 10 proc. paūmėjimus sukelti gali tokie įprastiniai įkvėpiami alergenai kaip katė, šuo ir namų dulkių erkės (D.farinae ir D. Turbūt jau supratote, kad visiškai išgydyti egzemos kol kas - neįmanoma. Jei liga pasireiškia vaikystėje - gera žinia tėveliams. 70 proc. tikimybė, kad Jūsų mažasis šią ligą tiesiog išaugs, tačiau likusiems 30 proc.
Dilgėlinė
Dilgėlinės tipo alerginis bėrimas - išskirtinis ir ne be priežasties gavęs tokį pavadinimą. Jį atpažinti itin nesudėtinga, nes visi tokį esame matę ir pajutę netyčia palietę vieną žymiausių Lietuvos piktžolių - dilgėlę. Priklausomai nuo to, kas juos sukelia. dilgėlinės odos bėrimai gali tęstis nuo vos kelių valandų, dienų ar savaičių iki daugelio metų.
Tiksli priežastis, dėl kurios vieniems žmonėms pasireiškia dilgėlinės alerginis bėrimas, o kitiems - ne, iki šiol nėra žinoma. Sėkmingo dilgėlinės gydymo principai paremti tikslia ją sukėlusio veiksnio diagnostika ir, jei įmanoma, šio veiksnio vengimu.
Atsižvelgus į tai, gydytojas nesudėtingai galės paskirti tinkamus alergijos kraujo ar odos tyrimus ir sudaryti tinkamiausią ligos gydymo ir valdymo planą. Neretai esant dilgėlinės paūmėjimams gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas gali paskirti antihistamininių vaistų. Tačiau kartais net ir šių priemonių gali nepakakti.
Pasireiškus dilgėlinei visada rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją, tačiau būkite budrūs. Jei pastebėjote, kad dilgėlinės pasireiškimo metu Jūs ar Jūsų mažylis nežymiai karščiuoja, o odos bėrimai yra lydimi bendrinių peršalimo simptomų - pirma stotelė pasveikimo link turėtų būti šeimos gydytojo kabinetas.
Alerginis Kontaktinis Dermatitas
Žmogui, sergančiam kontaktiniu dermatitu, kontakto su alergenu vietoje po kelių-keliolikos valandų pasireiškia odos bėrimas, pasižymintis odos paraudimu, patinimu, niežuliu ir didesniais ar mažesniais spuogeliais. Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia kasdieninėje mūsų aplinkoje esantys metalai, kosmetikos priemonių sudėtyje ar drabužių gamyboje naudojamos cheminės medžiagos, kurios tiesiogiai kontaktuoja su oda.
Vienintelis būdas išgydyti alerginį kontaktinį dermatitą - tiksliai identifikuoti jį sukeliančią medžiagą ir visomis priemonėmis vengti kontakto su ja. Tam, gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete Jums ar Jūsų mažyliui gali būti atlikti vadinamieji odos lopo testai, kurių metu, ant nepažeistos kūno vietos klijuojami specialūs pleistrai. Šie pleistrai yra pripildomi potencialių alergenų.
Oda - tai ne vien grožis, ji atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Ji saugo mūsų ir mūsų vaikų organizmą nuo kenksmingų išorės veiksnių, ji palaiko kūno temperatūros balansą. Mažo vaikučio organizmas ne visada turi jėgų kovoti su išorės pasauliu, tad jo oda nukenčia pirmiausia. Jeigu vaikui atsirado odos problemų - nieko nelaukus būtina kreiptis į gydytojus. Gydytojai paskirs reikiamus preparatus ir tinkamą gydymą.
Oda - tai mūsų organizmo atspindys. Ji turi tris sluoksnius: emidermį, dermą ir paodį. Odoje yra įvairiausių receptorių, prakaito bei riebalų liaukų. Spindinti ir sveikai atrodanti oda asocijuojasi su gera organizmo būsena. Tačiau ne visi žmonės turi sveiką odą.
Pagrindinės vaikų odos ligos
- Atopinis dermatitas
- Egzema
- Niežai
- Grybelis
Atopinis dermatitas - tai uždegiminė, lėtinė odos liga, kuriai būdingas niežulys ir bėrimas, kuris keičia vietą ir formą. Šia liga sirgti gali tiek vaikai, tiek ir suaugę. Odos ligos atsiradimą lemia genetiniai bei aplinkos faktoriai, imuninės sistemos susilpnėjimas, bei alergenai: maisto, kontaktiniai ir įkvepiamieji. Lietuvoje šia liga serga 4 % vaikų ir 1 % suaugusiųjų. Net 75 % atopiniu dermatitu sergančių vaikų pasveiksta paauglystėje (arba būklė žymiai pagerėja).
Pirmieji odos ligos simptomai - ryškiai raudonos, kaistančios dėmės ant kaktos, skruostų, ausų kaušelių, kojų, rankų, liemens, lūpų, vokų, sprando, kaklo, kaktos, šonų, riešų.
Karpos - tai baltos ar pilkšvos spalvos suragėjusių mazgelių pavidalo virusinis susirgimas arba gleivinės išaugos, kurios susidaro vešint epidermiui bei speneliniam dermos sluoksniui. Skirtingose kūno vietose karpų išvaizda gali skirtis. Paprastai jos būna neskausmingos, išskyrus padų sritį (kai kuriais atvejais).
Apgamai - tai kūno esančios juodos dėmelės - nepiktybiniai odos dariniai. Vieni apgamai būna įgimti, kiti - atsiranda vėliau. Jie kaupia tamsų odos pigmentą, vadinamą melaninu. Apgamai gali būti plokšti arba iškilę, įvairių dydžių, kartais - ir plaukuoti.
Žvynelinė (psoriazė) - tai dažniausiai paveldima, lėtinė odos liga, kuri pažeidžia odą, o kartais ir sąnarius. Šia liga serga apie 2-3 % žmonių. Tokia odos liga - žvynelinė - pasireiškia raudonais, įvairaus dydžio odos išbėrimais, kurie padengti baltais žvyneliais. Gali niežtėti, bet ne visais atvejais. Ši odos liga neužkrečiama.
Seborėja - tai dėl riebalinių liaukų sekrecijos susidaranti patologinė odos būklė. Tokia odos liga būna dviejų rūšių: riebioji seborėja ir sausoji seborėja. Riebioji pasireiškia riebalinių liaukų dydžio bei išskyrimo padidėjimu, o sausoji - sumažėjimu. Odos ligos gydymas ilgas, dažniausia gydymui skiriami polivitaminai bei antiandrogeniniai preparatai.
Vitiligo - tai neužkrečiama odos liga, pasireiškianti baltomis dėmėmis dėl pigmento praradimo. Nors sveikatai tiesiogiai nepavojinga, ji gali turėti didelį psichologinį poveikį.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Naujagimio atpylimas krauju: svarbiausios priežastys ir skubios pagalbos patarimai
- Sužinokite, kaip tiksliausiai apskaičiuoti ovuliacijos dieną ir padidinkite nėštumo tikimybę!