Piešimas - labai svarbi vaiko gyvenimo detalė, kuri ugdo vaiką kur kas labiau, nei įsivaizduojame. Todėl nuo pirmųjų metų reikia sudominti vaiką piešimu, nes tai taip pat puikus būdas stebėti jų raidą. Vaikams iki maždaug 5 metų daugiau rūpi spalvos, jiems patinka ryškios, ant popieriaus lapo gerai matomos spalvos. Tokios yra juoda, mėlyna, raudona. Mažyliai kuriam laikui tarsi susižavi viena spalva, gali visą spalvinimo knygelę nuspalvinti viena spalva.
Metų vaikams daug labiau rūpės pieštuką pakramtyti, nei juo piešti. Tam, kad vaikas imtų piešti, tėvai turi parodyti, kaip tai daryti, ir atėjus laikui vaikas pats bandys palikti pirmąją žymę popieriaus lape. Pirmosios piešimo pamokos daugiau bandymas sužinoti, ką pieštukas gali. Mažylis eksperimentuoja ir bando kopijuoti jus.
Ankstyvieji etapai
Pirmieji bandymai piešti dažniausiai yra brūkšnelių ir linijų kombinacijos. Piešimas primena keverzonę. Vaiko piešimas pereina prie apskritimo formos keverzonių. Šis procesas rodo, kad vaikas jau geba kontroliuoti piešimo procesą, jo rankytės sugeba geriau valdyti pieštuką. Nors jums tai smulkmena, bet vaikui tai didelis žingsnis. Šie judesiai labai svarbūs, nes tai reiškia, kad jūsų vaikas tuoj išmoks piešti apskritimą.
Liaunasi piešti apskritimo formas ir pradeda piešti linijas, zigzagus, kitaip tariant, mokosi piešti atskirus daiktus, kuriems pamažu duos pavadinimus. Tokio amžiaus vaikai nemoka sugalvoti ir nupiešti. Jie piešia, ir į ką labiausiai piešinys panašus - taip ir pavadina. Tai puikus tarpsnis, kada vaiko piešimo raida prabyla.
Pamažu žaisdami su brūkšneliais vaikas jau išmoksta valdyti pieštuką, jį atitraukti ir vėl priglausti kada reikia. Dažniausiai vaiko pirmasis piešinys yra saulė, medis. Šio amžiaus vaikai labai mėgsta vaizduoti žmogeliukus, kurių galvos labai didelės, o kūnas mažas. Jie žmogų vaizduoja iš pagrindinių detalių galvos ir kūno. Vaikai daugiau dėmesio suteikia žmogaus galvai, o kūnui daug reikšmės neteikia.
Žmogaus vaizdavimas
Psichologai šį reiškinį analizuoja ne dėl to, kad vaikui dar trūksta piešimo įgūdžių, o dėl to, kad piešiamo žmogaus galva daug didesnė, nes vaikas piešdamas dažniausiai vaizduoja suaugusio žmogaus galvą, kuri jam atrodo daug didesnė ir įspūdingesnė. O kūną piešia savo, kuris dar mažas ir ne taip gerai matosi. Po kurio laiko, kai vaiko pasitikėjimas savimi augs, vaikas žmogaus kūną pieš didesnį su daugiau detalių. Ties 5 metais atsiranda rankos, kojos, drabužiai. Piešiniuose imama vaizduoti šeima. Vaikai pirmiausiai piešti pradeda tas kūno dalis, kurios jam labiausiai įsimena. Su kiekvienu piešiniu atsiras vis daugiau detalių.
Intelektinė raida ir piešimas
Prasideda naujas piešimo etapas, kada vaikas piešiniuose jau demonstruoja savo intelektą. Jis ima vaizduoti savo dienos išgyvenimus, pomėgius. Piešimas tampa tarsi dienoraštis, kuriame vaikas užrašo savo svajas, mintis. Vaikai stengiasi pavaizduoti tikrus įvykius, kurie nutiko jo gyvenime. Piešdami daiktus vaikai bando parodyti ir jų kitas puses, kad kėdė turi keturias kojas, upė bėga žemė. Kadangi jie nežino, kaip vaizduojama perspektyva, jų piešiniai atrodo išskėsti, statūs.
Kai vaikas pradeda piešti, jau galima bandyti tuos piešinius interpretuoti. Svarbu stebėti, ar vaiko piešiniai keičiasi. Pirmieji vaiko piešiniai, kaip sako pedagogė, pagrįstai gretinami su vaiko kalba. Tobulesnė kalba padeda formuluoti mintis ir reguliuoti veiklą. "Piešti vaikui bus daug paprasčiau, jeigu savo vaizduotėje suvoks pagrindinę objekto formą. Su ikimokyklinukais dirbanti pedagogė pažymi, kad piešdamas vaikas pažadina savo emocijas, koreguoja elgesį, kalbą.
R. Juknevičienė pasakoja, kad vaiko piešimo gebėjimai labai priklauso nuo praktinės patirties. "Jei pažvelgsite į jus supantį pasaulį, suvoksite, jog jis yra kupinas skirtingų linijų, įvairiausių formų ir spalvų.
Piešimo reikšmė vaiko raidai
Piešimas yra viena ankstyvųjų komunikacijos ir mąstymo formų šalia žaidimo ir kalbos. Su vaikais dirbantys specialistai vis dažniau pasitelkia meno terapiją. Piešti patinka visiems vaikams. O piešia jie tai, ką mato aplinkui, ką myli, apie ką svajoja. Todėl kiekvieno vaiko piešinys, pasak psichologų, projektyvus, t. y.
Piešiant plėtojasi psichomotoriniai, sensomotoriniai, kalbiniai įgūdžiai, pasaulio pažinimas, savivoka. Vaikui keičiasi jo poreikiai, vystymosi uždaviniai, atsiranda kitų būdų pažinti pasaulį, taigi piešimas darosi vis mažiau svarbus. Taigi apžvelgėme, kaip vystosi vaiko piešimo gebėjimai.
Svarbu pabrėžti, kad nors ir galima apytiksliai prognozuoti, kaip tam tikro amžiaus vaikai turėtų piešti, griežtai susieti tam tikros piešimo stadijos su tam tikru amžiaus intervalu negalima. Čia didelės įtakos turi individualūs gabumai, vaiko motyvacija piešti ir aplinka, kurioje vaikas auga. Sunerimti reikėtų tik tuomet, kai vaiko piešinių raida tikrai labai vėluoja.
Piešinių interpretavimas
Piešinys tarsi langas, padedantis atidžiau pažvelgti į vaiko vidų. Pasirinktas popieriaus lapas, piešimo priemonės, piešinio dydis, padėtis erdvėje, piešiniuose vyraujančios formos ir spalvos gali suteikti daug informacijos apie mažylio charakterį, jo būseną, mintis, emocijas bei išgyvenamus vidinius konfliktus. Interpretuojant vaikučio piešinius galima spręsti apie jo intelektinę raidą ir apie psichologines problemas.
Tačiau pirmiausia norėtųsi paminėti, kad bet kokią psichologinę diagnostiką būtina atlikti psichologo kabinete, o ne namuose. Negalima vertinti vaiko piešinio, kurį jis piešė namuose, paprašytas vieno iš artimųjų. Piešdamas vaikas neturi matyti asmenų ar objektų, kuriuos piešia (tėvų, brolių ir seserų, namų). Jei mama prašys vaiko nupiešti šeimą, tikėtina, kad jis nupieš tik mamą, nes ji tuo metu yra šalia. Tyrinėjant vaiko piešinį, kuris buvo sukurtas psichologo kabinete, galima kažką pasakyti apie vaiko emocijas. Visuomet piešiniai yra vertinami kartu su jų autoriumi. Paprastai analizuojami vyresnių kaip 4-5 metų vaikų piešiniai.
Spalvų reikšmė
Nereikėtų, vaikai iki maždaug 5 metų amžiaus daugiau tyrinėja spalvas, jiems patinka ryškios, ant popieriaus lapo gerai matomos spalvos. Tokios yra juoda, mėlyna, raudona. Mažyliai kuriam laikui tarsi susižavi viena spalva, gali visą spalvojimo knygelę nuspalvinti naudodami tik žalią ar oranžinį pieštuką. Kita vertus, egzistuoja teorijos, kurios teigia, kad vaiko piešinių spalvos atskleidžia jo emocijas. Kitos teorijos vertina daugiau formalius piešinukų kriterijus: popieriaus lapo dydį, formatą, pavienių pavaizduotų elementų dydį, formas, naudojamas linijas ir dėmes, pasirinktas spalvas ir judesio perteikimą.
Tuomet, remiantis šiais kriterijais yra daromos išvados. Pastebėta, kad dažniausiai vaikai renkasi didelio ar vidutinio formato popieriaus lapus, vaikai linkę į neurozes - mažus. Taip ir lapo forma, piešiamos figūros, linijos ir kt. gali nurodyti atitinkamus charakterio nestabilumus. Ši teorija taip pat aiškina ir spalvų naudojimą. Manoma, kad stabilios psichikos vaikas rinksis visą spalvų skalę, išskyrus juodą ir baltą spalvas. Vaikai linkę į depresiją ir neurozes - vengs geltonos ir raudonos bei daugiau naudos juodą ir baltą spalvas.
Tačiau ši teorija bando nagrinėti natūralią vaiko veiklą - piešimą. O vaikai piešia visur ir visada. Tam, kad nustatyti vaiko psichologinę būklę ir polinkius reikalingi kompleksiniai, pagal specialias metodikas atliekami tyrimai.
Patarimai tėvams
Tinkamos ugdymo sąlygos, gyvenimo aplinka sudaro palankią dirvą vaiko įvairiems gabumams tobulėti. Jaunesniajam mokykliniam amžiui (nuo 7 iki 11 metų) yra būdinga konkrečių operacijų stadija, kurios metu vaikai pradeda logiškai mąstyti. Formaliųjų operacijų stadijoje (nuo 12 metų ir suaugęs žmogus), augant vaikui, piešinys sudėtingėja (maždaug iki 16 m.), nuo konkretaus mąstymo pereinama prie abstraktaus.
Kai vaiko piešiniai labai ryškiai skiriasi nuo jo bendraamžių, reikėtų pasidomėti, kaip vaikui sekasi kitose srityse - kaip vystosi jo kalba, emocijos, kokios vaiko žinios, savarankiškumo įgūdžiai, kaip jam sekasi bendrauti su kitais vaikais. Gali būti, kad vaikas tiesiog nemėgsta piešti, tačiau jei yra problemų ir kitose srityse, reikėtų kreiptis į vaikų psichologą ar psichiatrą.
Norėdami palavinti vaiko sugebėjimą vaizduoti konkrečius objektus galite drauge piešti paprastas formas: kryžiukus, taškučius, apskritimus ir kvadratėlius. Nupiešę popieriaus lape eilę figūrų paprašykite vaiko jas nukopijuoti. Tik jokiu būdu neverskite jo to daryti, neįkalbinėkite jei jis nenori.
Svarbu leisti vaikui eksperimentuoti. Pirmieji žmogaus piešiniai dažniausiai piešiami iš priekio ir tik palaipsniui pereinama prie piešinių profiliu. Tarp šių etapų yra ir pereinamasis laikotarpis, kai tik dalis figūros yra paišoma iš šono, o kita dalis vaizduojama nepasukta.
Vaikų piešiniams būdinga ir tai, kad vaikai netaiso savo piešimo klaidų. Tai jokiu būdu nereiškia charakterio nepastovumo ar netvarkingumo.
Tėvai svarsto kada yra tinkamiausias laikas pradėti lavinti vaiką, o kartais ir persistengia atsivesdami piešti dar ant kojų tvirtai nepastovintį kūdikį. Pirmiesiems meno šedevrams bent jau iki pustrečių metų visiškai pakanka namų aplinkos, nebent vaiko raida atsilieka, ar namuose nėra pakankamai vietos, ramybės, laiko pabūti kartu su vaiku, leisti jam kurti.
Tinkamos priemonės ikimokyklinukui yra kuo didesnis pvz. A3, A2 formato popieriaus lapas lipnia juostele pritvirtintas ant stalo, dar geriau ant grindų, o geriausiai-ant sienos /įvairovė čia tikrai privalumas/. Didelis piešimo plotas nevaržo judesių, be to mažyliui dar sunku laikytis lapo ribų. Tačiau, didelis lapas negarantuoja, kad vaikas nepanorės pratęsti savo kūrinio ant sienos, todėl jam reikia nuolat ramiai priminti, kur pageidaujate matyti jo piešinį. Geriausia piešimo proceso metu būti netoliese ir aktyviai nesikišant bent viena akimi stebėti kas vyksta, nes už proceso kontrolę pilnai gali atsakyti tik suaugę, o vaikas kol kas tik mokosi šio meno.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- 5 metu vaiko spaudimas: norma ir nukrypimai
- Ovuliacijos Stimuliacija: Efektyvūs Būdai ir Naujausi Pagalbinio Apvaisinimo Metodai
- Nugaros skausmas po gimdymo: efektyvūs gydymo būdai ir svarbiausios priežastys