Sausio 1-ąją sukako 310 metų nuo tos dienos, kai Lazdynėlių kaime gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas, poemos “Metai” autorius Kristijonas Donelaitis (1714-1780). 1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliuose netoli Gumbinės gimė pastorius poetas Kristijonas Donelaitis. Tėvas Kristupas, broliai Adomas, Fridrichas, Kristijonas, Mykolas ir trys seserys, kurių vardai nežinomi , tik santuokos pavardės: Grugulienė, Thetmeyer, Lengienė.
Kristijonas Donelaitis (dailininkas E. Varnas. Doneláitis Kristijonas 1714 01 01Lazdynėliai (apie 5 kilometrai į rytus nuo Gumbinės, nuo 1945 Gusevo rajone, Kaliningrado sr.) 1780 02 18Tolminkiemis (nuo 1946 rusų Čistyje Prudy, Kaliningrado sr.), lietuvių poetas, evangelikų liuteronų kunigas. Lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Kūrybai būdinga baroko literatūros ir Šviečiamojo amžiaus literatūros bruožai.
Šiandien lietuviškumo ženklų dabartinėje Kaliningrado srityje nėra daug. XVI-XVII a. Karaliaučiaus universitete mokėsi nemažai lietuvių. Albertinos universitetas, įkurtas 1544 metais - tai pirmasis lietuvių kultūros židinys, beveik 400 metų žadino lietuvių tautinę savimonę, susidomėjimą tautos istorija, kalba, papročiais, tautosaka, dainomis, t. p. padėjęs priešintis germanizacijai.
Gyvenimas ir kūryba
1732-1736 m. mokėsi Karaliaučiaus Katedrinėje mokykloje ir gyveno neturtingųjų bendrabutyje. Už gautą nakvynę ir išlaikymą privalėjo giedoti bažnyčios chore, dalyvauti laidotuvių apeigose ir atlikti įvairius buities darbus. 1736-1740 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. Baigęs universitetą buvo paskirtas kantoriumi (giedojimo mokytoju) į Stalupėnus. 1742-1743 m. buvo Stalupėnų mokyklos rektorius. Nuo 1743 m. iki mirties kunigavo Tolminkiemyje. Mirė ir palaidotas Tolminkiemyje (nuo 1946 m. rus.
1740 baigė Karaliaučiaus universiteto Evangelikų liuteronų teologijos fakultetą, lankė lietuvių kalbos seminarą. 1740-42 Stalupėnų mokyklos kantorius, 1742-43 rektorius. Nuo 1743 Tolminkiemio klebonas. Pastatydino mokyklą, klebonų našlių namą, perstatė kleboniją, bažnyčią.
K. Donelaitis literatūrinę kūrybą pradėjo pasakėčiomis. Parašė 6 pasakėčias: Lapės ir gandro česnis, Rudikis jomarkininks, Šuo Didgalvis, Pasaka apie šūdvabalį, Vilks provininks, Aužuols gyrpelnys (apie 1750-60, M. L. Rėza paskelbė rinkinyje Aisopas 1824). Tai pirmieji originalūs šio žanro kūriniai lietuvių literatūroje. Be ezopinių, K.
Svarbiausias K. Donelaičio kūrinys - poema Metai (apie 1760-75). Išliko dviejų pirmųjų dalių autografai ir visų dalių J. Hohlfeldto nuorašas (saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute). Ciklo dalis - Pavasario linksmybės, Vasaros darbai, Rudenio gėrybės ir Žiemos rūpesčiai - M. L. Rėza kiek patrumpino, paredagavo, sujungė į vieną kūrinį ir pavadinęs Metais 1818 išleido kartu su vertimu į vokiečių kalbą. Poemoje vaizduojamas Rytų Prūsijos lietuvių valstiečių gyvenimas. Joje K. Donelaitis sukūrė ryškių baudžiauninkų paveikslų, kaimo buities, papročių vaizdų, lyrinių gamtovaizdžių, pirmuosius lietuvių literatūroje groteskiškus dvarininkų šaržus, nevengė hiperbolizavimo, satyros, burleskos, humoro. K. Donelaitis kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją, aukštino darbą, dorą, žadino lietuvininkų (būrų) tautinę savimonę, tautiškumą gretino su dorybėmis.
Atminimo įamžinimas
K. Donelaičio atminimas įamžintas mene, literatūroje. Poetui pastatyti paminklai Klaipėdoje, Lazdynėliuose (Kaliningrado sr.). 1979 m. Tolminkiemyje (Kaliningrado sr.) įkurtas memorialinis muziejus. 1992 m. Vilniuje įsteigta K. Donelaičio draugija, kurios vienas steigėjų ir pirmininkas (iki 2015 m.) buvo architektas Kazys Napaleonas Kitkauskas [10].
1964 m., minint poeto 250-ąsias gimimo metines, Vilniaus universiteto kriptoje (Universiteto g. 7, Senamiesčio seniūnija) buvo pastatyta skulptoriaus Konstantino Bogdano sukurta Kristijono Donelaičio skulptūra iš stiklo plastiko [8, 9, 13]. Poetas vaizduojamas sėdintis ramia, didinga poza, su atversta knyga ant kelių. Nors Donelaitis niekada nebuvo Vilniuje, „bet jo skulptūra vienoje nišoje labai dera: lyg poetas viską žinotų, kas čia buvo, ir žinotų viską, kas dar bus. Tiesi laikysena, kietai sučiauptos lūpos, akylas, viską matantis žvilgsnis…“, - rašo J. Ceitlinas dokumentinėje apysakoje [1]. 2014 m. minint K. Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, buvo pagaminta bronzinė skulptūros kopija (skulptoriai Mindaugas Šnipas, Ramūnas Alminas, Jonas Gencevičius ir Vytautas Mikšionis).
2024-01-01 VU Kauno fakulteto patalpose prie K. Donelaičio skulptūros ir Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje vyko Lietuvos vėliavos dienos bei kun. Kristijono Donelaičio 310-ųjų gimimo metinių minėjimas. Kaune poeto pagerbimo dalyviai rinkosi Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto patalpose prie K. Donelaičio skulptūros. Ši skulptūra pagaminta 1964 metais minint poeto 250-ąsias gimimo metines, jos skulptorius Konstantinas Bogdanas.
Nuo 2014 m. spalio mėn. Vilniuje šiemet rinktasi prie universiteto šalia K. Donelaičio paminklo. Čia taip pat dalintasi prisiminimais, žiūrėtos nuotraukos iš anktesnių renginių, į renginį atėjo ir du K.Donelaičio medalio “Širdings brolau” 2023 metų nominantai Algirdas Mikas Žemaitaitis bei Irena Tumavičiūtė.
Marijampolėje sausio 1-ąją gražus būrelis poeto vardo draugijos narių prie jo paminklo šalia evangelikų-liuteronų bažnyčios uždegė žvakeles. Kybartų Kristijojo Donelaičio gimnazijos bendruomenė praėjusią savaitę surengė gražų renginį poetui paminėti.
Leidinių apie literatūros klasiko gyvenimą ir kūrybą išleista labai daug. Tai Leono Gineičio monografija „Kristijonas Donelaitis ir jo epocha“ [6], literatūrologo Albino Jovaišos knyga „Kristijonas Donelaitis: Mažosios Lietuvos dainius“ [7], straipsnių rinkinys „Darbai apie Kristijoną Donelaitį“ [2] ir kt. Apie poetą rašoma leidinyje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009).
Muziejus Tolminkiemyje
Tolminkiemyje įkurtas Donelaičio memorialinis muziejus. 2005 įsteigta tarptautinė Kristijono Donelaičio premija Lietuvos ir Kaliningrado srities kultūros veikėjui.
Taigi pamažu į gerą keičiasi ir čia gyvenančių lietuvių būvis. Tai suvokdami kaip skolą, Lietuvos visuomeninių organizacijų, įsipareigojusių dirbti Mažosios Lietuvos labui, žmonės - Mažosios Lietuvos reikalų taryba (vadovas V. Šilas), Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ (vadovas V. Petraitis), Vydūno ir Donelaičio draugijos (vadovai V. Bagdonavičius ir N. Kitkauskas), Prūsos ir Mažosios Lietuvos Fondas (vadovė V. Kondratienė) ir daugelis kitų - išleido šį Jūsų rankose šiugždantį „Donelaičio žeme“ pavadintą leidinį - Kalėdinę dovaną Jums.
Ekspedicijos metu buvo aplankytos ir nufotografuotos poeto gyventos ir lankytos vietos - Stalupėnai (Nesterov), Mielkemis (Kalinino), Tolminkiemis (Čistyje Prudy), Valtarkiemis (Olchovatka), Gumbinė (Gusev), Lazdynėliai (Višnevka), Karaliaučius (Kaliningrad).
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Kristijonas Donelaitis ir prigimtinės vaikų lygybės paslaptys poemoje „Metai“
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sužinokite, kiek laiko laukti nėštumo testo rezultato – greitai ir tiksliai!
- Atraskite Vilniaus Lopšelio-Darželio "Ąžuolas" Unikalią Ugdymo Filosofiją Per Kūrybiškumą ir Patirtį