Viena po kitos Lietuvą purto baisaus ir protu nesuvokiamo elgesio su vaikais istorijos. Po jų seka ilgi tyrimai, skambūs pažadai ir postų atėmimo grasinimai. Kasdienės naujienos, atrodo, neįsivaizduojamos be kriminalų.
Skaudžiausios 2017 m. tragedijos
- 2017 m. Sausio 26 d. pranešta apie tėvų žiauriai sumuštą keturių metukų berniuką. Kitą dieną nuo daugybinių sužalojimų Matukas mirė.
- Vasario 1 d. Marijampolėje socialinė darbuotoja socialinės rizikos šeimoje rado kūdikį su mėlyne prie akies.
- Vasario 14 d. Marijampolėje kraupiai sužalotas trimetis - lūžo kaukolės pamatas.
- Vasario 17 d. Klaikus radinys sostinėje: maišelyje po lova rastas kūdikio lavonėlis.
- Vasario 25 d. Jonavos ligoninėje motina nužudė ką tik gimusį kūdikį.
- Vasario 27 d. Šiauliuose žiauriai motinos ir sugyventinio iki komos sumušta septynių mėnesių mergytė, po kelių dienų mirė.
- Kovo 8 d. Kauno klinikose merdi sumuštas penkiametis iš Vilkaviškio rajono: po smūgių - jis tapo neįgaliu, po poros mirė.
- Kovo 9 d. Tėvų Kovo 8-osios šventė kūdikiui tapo košmaru: rado jau bemėlynuojantį.
- Kovo 20 d. Vilniaus ligoninės medikai kaltinami sumušę aštuonmetį - jo kūnas nusėtas mėlynėmis.
- Kovo 22 d. Kraupi nelaimė Šilutėje: šuo mirtinai sukandžiojo naujagimį.
- Kovo 23 d. Širvintų rajone visiškai girta dvidešimtmetė motina, įtariama, smurtavo tol, kol skilo dukrytės kaukolė.
- Kovo 31 d. Kraupios žinios iš Skuodo rajono: moteris užkasė savo kūdikį.
- Balandžio 8 d. Mažeikių gydytojų rankose - narkotikais apsinuodijęs mažametis.
- Birželio 2 d. Alytuje jauni tėvai smurtavo prieš kūdikį, jam sulaužyta koja.
Po metų pradžioje itin žiauraus ir keturmečio mirtimi pasibaigusio incidento, policijai kasdien skelbiant apie visus fiksuojamus smurto atvejus, statistika atrodo iš tiesų šiurpi.
Statistiniai duomenys
Policijos atstovai nurodė, kad Informatikos ir ryšių departamento prie VRM skelbiamais duomenimis dėl užregistruotų nusikalstamų veikų, vaikų iki 18 metų nukentėjo:
- 2017 m. per 4 mėn. - 1197 (lyginamoji dalis 8,9 proc. nuo visų nukentėjusių asmenų)
- 2016 m. per 12 mėn. - 2788 (lyginamoji dalis 5,9 proc. nuo visų nukentėjusių asmenų).
Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, per 2016 m. užfiksuotas 2681 atvejis, kada iš viso galimai nukentėjo 2474 vaikai (0,5 % visų Lietuvoje gyvenančių vaikų).
Lyginant su 2014-2015 m. duomenimis, matyti, kad per kelerius metus fizinio smurto prieš vaikus atvejų skaičius kasmet didėja, seksualinio smurto atvejų skaičius kinta, o užfiksuotų psichologinio smurto atvejų - labai padidėjo.
„Save the Children International“ atlikto tyrimo duomenimis, iš 1000 Lietuvos vaikų, penkerių metų nesulaukia apie 5 vaikus.
Vaiko teisių apsauga ir nepriežiūra
Nepriežiūra - viena iš keturių smurto prieš vaikus formų. Statistika rodo, kad Lietuvoje nepriežiūra yra antra pagal dažnumą po fizinio smurto.
Vaiko teisių specialistai pastebi, kad dalis visuomenės vis dar klaidingai suvokia nepriežiūrą - įsivaizduoja, kad tai yra tik kritiniai atvejai, kai vaikas visiškai apleistas, badauja, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, nelanko mokyklos.
Tačiau šiandien yra nemažai vaikų, kurių fiziniai, emociniai ir socialiniai poreikiai yra nuolat prastai tenkinami dėl didelio tėvų užimtumo ar dėl to, kad jie nesuvokia vaikų poreikių.
Emocinis vaikų apleistumas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologė Romalda Stasionienė sako, kad vaiko teisių specialistai dažniausiai susiduria su kritiniais atvejais, kai akivaizdžiai yra netenkinami ar prastai tenkinami vaiko fiziniai bei ugdymosi poreikiai. Tačiau nuo emocinio apleistumo (emocinės nepriežiūros) kenčia neretas vaikas vadinamose „normaliose“ šeimose.
Emocinį vaiko apleistumą iš šalies greitai pastebėti nėra lengva. Labai svarbu, kad tėvai patys suvoktų, jog žaloja vaiką ir kuo skubiau liautųsi tai darę.
„Emociniu apleistumu galima vadinti tokią vaiko būseną, kai yra neatliepiama jo emociniams poreikiams. Vaikai gali būti viskuo aprūpinti materialiai, lankyti kelis būrelius, bet patirti emocinę nepriežiūrą. Tėvai, siekdami karjeros ar vystydami verslą, mažai skiria dėmesio vaikui. Kartais jie labiau domisi pažymiais, bet ne vaiko išgyvenimais. Vaiko pasiekimai jiems neretai būna svarbesni, nei jo emocinė gerovė. Vaikų pasiekimai tėvams padeda patenkinti savo pačių poreikį jaustis svarbiu. Vaikų nesėkmės juos nuvilia. Vietoj paguodos ir padrąsinimo, vaikas gauna žinią - „tu mane nuvylei“, - sako psichologė R. Stasionienė.
Pasak specialistės, emociškai apleistų vaikų problemas tėvai nuvertina, ignoruoja, savo rūpesčius laiko svarbesniais. Augdamas vaikas negauna pakankamai emocinio palaikymo, padrąsinimo ir tai gali sukelti ilgalaikių pasekmių.
„Emocinis apleistumas vaikystėje gali turėti skaudžių pasekmių visam žmogaus gyvenimui. Šią smurto formą patiriantis vaikas tiek vaikystėje, tiek vėliau suaugęs gali išgyventi vidinę tuštumą, socialinį nerimą, savęs nuvertinimą. Jis gali nuolat siekti įtikti kitiems, turėti polinkį į saviagresiją, priklausomybes“, - sako vaiko teisių gynėja.
Nepriežiūros formos
Nepriežiūra - nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, darantis žalą ar keliantis pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai. Išskiriamos trys nepriežiūros formos - fizinė, emocinė ir ugdymosi.
Pasak vaiko teisių specialistų, dažnai problemų turinčioje šeimoje vaikai greta nepriežiūros patiria ir kitų smurto formų - fizinį, psichologinį, seksualinį, todėl pasekmės būna kompleksinės.
Fizinė nepriežiūra - tai vaiko fizinių poreikių netenkinimas: nuolatinis vaiko palikimas be priežiūros, išvarymas iš namų, nenuosekli priežiūra, nuolat besikeičiantys vaiką prižiūrintys žmonės (gal net nepažįstami vaikui), vaikas paliekamas asmenims negebantiems užtikrinti priežiūrą - per jauniems, neįgaliems, apsvaigusiems ir panašiai.
Pasak R. Stasionienės, sveikai vaiko raidai svarbi ir emocinė jo būsena. Jei tėvai ar kiti juo besirūpinantys suaugusieji nepadeda vaikui susidoroti su sudėtingais jausmais, neatliepia jo emocinių poreikių, tai vadinama - emocine nepriežiūra.
Dar viena nepriežiūros forma - ugdymosi nepriežiūra. Ši smurto forma paprastai pastebima tuomet, kai vaikas pradeda lankyti ugdymo įstaigą.
„Ugdymosi nepriežiūrai priskirtume leidimą vaikui neiti į mokyklą ar netgi skatinimą neiti. Tam priežasčių gali būti įvairių. Pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys neleidžia jam eiti į mokyklą, kad vaikas prižiūrėtų mažesnius brolius ar seseris, atliktų kitas suaugusiųjų pareigas. Kartais vaikas skatinamas neiti į mokyklą ir tuo pačiu jį prižiūrinčių asmenų yra įtraukiamas į nusikalstamą veiklą, skatinamas elgetauti, vagiliauti“, - sako R. Stasionienė.
R. Stasionienė ramina tėvelius, kad skurdas ar nepriteklius dėl objektyvių priežasčių tikrai nėra laikomas nepriežiūra. „Kartais tėvai nuogąstauja, kad gali būti apkaltinti nepriežiūra dėl to, kad neišgali nupirkti vaikui norimo daikto, padaryti namie remonto ar kad neturi erdvesnio būsto. Sunkesnė materialinė padėtis tikrai nereiškia, kad vaikas patirs nepriežiūrą“, - pabrėžė R. Stasionienė
Kaip atpažinti, kad vaikas galimai patiria nepriežiūrą?
Pasak R. Stasionienės, galimos nepriežiūros požymiai didžiąja dalimi priklauso nuo to, kokio amžiaus yra vaikas. Nepriežiūrą galima įtarti jei:
- Kūdikis ar mažas vaikas yra apatiškas, neverkia, nesišypso, nežaidžia, neatliepia į kitų žmonių kalbinimą, stokoja smalsumo, linguoja, daužo galvą, įvairiai perdėtai save ramina, perdėtai save stimuliuoja, nesikreipia pagalbos į tėvus, prastai vystosi, nors jo raida vėluoja, o tėvai to nepastebi.
- Mokyklinio amžiaus vaikas dažnai apsiverkia, yra depresiškas, ateina į mokyklą nepusryčiavęs, užmiega pamokų metu, sunkiai susikaupia. Ateina į mokyklą per anksti arba po pamokų neina namo, dažnai vėluoja ar nelanko mokyklos, dažnai atrodo atsiribojęs, neatlieka namų darbų, nesistengia, sistemingai gadina mokyklos daiktus, mokymosi priemones. Yra padidintai aktyvus ar per mažai aktyvus, meluoja, vagia iš draugų, elgiasi žiauriai.
- Vaiko dantys neprižiūrėti, netaisyti, jis neturi akinių, nors vaikui jų reikia, nesilaiko higienos, nuo vaiko sklinda blogas kvapas.
„Dažniausiai sutrikęs elgesys liudija ilgalaikę nepriežiūrą, yra jos pasekmė. Tokie vaikai gali turėti sunkumų santykiuose su bendraamžiais, dažnai bendrauja su vyresniais, taip siekdami bet kokia kaina sulaukti to, ko negavo iš savo tėvų.
Kokia pagalba teikiama, jei vaikas patiria nepriežiūrą?
Kadangi vaiko nepriežiūra yra viena iš smurto rūšių, į pranešimą apie galimą nepriežiūros atvejį vaiko teisių gynėjai reaguoja kaip į pranešimą apie smurtą - vykstama į vaiko gyvenamąją vietą.
„Įvertiname vaiko gyvenimo sąlygas. Pirmiausia pasikalbame su vaiku, išklausome jo nuomonę, tada kalbamės su tėvais. Jei matome, kad šiuo metu aplinka namuose tikrai nėra tinkama vaikui gyventi, kad vaikui reikalinga kita gyvenamoji vieta, jei tikrai matome rizikos veiksnių - rūpinamės vaiko perkėlimu į saugią aplinką“, - sako S. Pasak specialistės, apgyvendinant vaiką saugioje aplinkoje, prioritetas visada teikiamas biologinei šeimai - ieškoma vaiko giminaičių, artimais emociniais ryšiais susijusių asmenų, pas kuriuos vaikas galėtų jaustis saugiai ir kurį laiką pagyventi, kol bus teikiama pagalba tėvams. Jei minėtų asmenų rasti nepavyksta, vaikai laikinai apgyvendinami pas globotojus ar krizių centruose.
„Kai vaikui randame saugią aplinką, vertiname šeimoje esamą situaciją, nustatome pagalbos poreikį ir kreipiamės į savivaldybę, inicijuodami atvejo vadybą. Priklausomai nuo esamų rizikos veiksnių, šeimai teikiama pagalba“, - sakė vaiko teisių gynėja.
Pasak jos, jei nustatoma, kad tėvams trūksta socialinių įgūdžių auginti ir tinkamai prižiūrėti vaiką - siūloma lankyti tėvystės įgūdžių mokymus. Susidūrus su vaiko nepriežiūra, dažnai išaiškėja, kad tėvai turi žalingų įpročių, yra priklausomi nuo alkoholio, psichotropinių medžiagų. Tokiais atvejais jiems siūloma kreiptis į priklausomybės ligų centrus, lankyti gydymo programas. Socialiniai darbuotojai dažnai lankosi šeimoje, tikrina, ar tėvai sprendžia turimas problemas, ar keičia savo gyvenimo būdą, ar gerina gyvenimo sąlygas vaikams.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- Atraskite Efektyviausius Ortodontinio Gydymo Metodus Vaikams – Pilnas Vadovas ir Indikacijos
- Efektyvūs Adenoidų Gydymo Būdai Vaikams: Atpažinkite Simptomus ir Sužinokite Priežastis