Kai visai mažučiai, dažnai nė nekalbantys vaikai, ima muštis, tėvai sutrinka: iš kur tokia agresija? Kaip tinkamai reaguoti? Išties dažna situacija, kai tokio amžiaus vaikai (mušasi ir berniukai, ir mergaitės) pradeda muštis, stumdytis, kąsti, pešti.
Visas vaikų netinkamas elgesys yra pagalbos šauksmas, kurį jūs, kaip tėvai, privalote atliepti ir pabandyti išsiaiškinti priežastis ir būdus, kurie jai padėtų susitvarkyti su esama situacija. Linkiu jums kantrybės, meilės ir supratimo, nes panašu, kad šiuo metu jūsų dukrytei ypač reikia jūsų palaikymo.
Vaikų Agresijos Priežastys
Apie agresiją paprastai susimąstoma tada, jei žaisdamas vaikas ima mušti, stumdyti ar netgi kandžioti bendraamžius, rašoma tinklalapyje parents.com. Šios įprastos agresyvaus elgesio apraiškos, kurias nesunku pastebėti, gali būti vaiko kova už nepriklausomybę, frustracijos išraiška ir nesėkmingas bandymas susivaldyti.
Toliau suminėtos kelios vaikų agresijos priežastys, kurias specialistai išskiria kaip dažniausiai pasitaikančias:
- Pyktis: Vaikas dėl kažko supykęs ir nežino, kaip kitaip išreikšti savo jausmus.
- Frustracija: Vaikas jaučiasi bejėgis ir nusivylęs, nes negali pasiekti savo tikslų.
- Eksperimentavimas: Vaikas nori patikrinti, kas nutiks, jei jis pastums ar įkąs kitam.
- Mėgdžiojimas: Vaikas mato agresyviai besielgiantį vyresnį brolį ar seserį ir mėgdžioja jo elgesį.
Nutinka ir taip, kad polinkis į agresiją randasi iš vaiko noro paeksperimentuoti. Tarkim, vaikas gali galvoti: „Įdomu, kas nutiks, jeigu pastumsiu Tomą?“ arba „Gal imsiu ir įkąsiu Ingai į ranką?“ Dar gali būti, kad vaikas yra matęs agresyviai besielgiantį vyresnį brolį arba seserį ir tiesiog mėgdžioja jo elgesį - juk, šiaip ar taip, vaikai mokosi imituodami.
Kaip Padėti Vaikui Atsikratyti Polinkio Į Agresiją
Kaip gi išmokyti agresyviai besielgiantį vaiką ramiai reaguoti į nuviliančias, erzinančias situacijas? Pirmiausia, pademonstruojant tinkamą pavyzdį, t. y. patiems ramiai ir pamatuotai reaguojant į įžūlų vaiko elgesį, sako vaikų raidos specialistė Karen DeBord iš Šiaurės Karolinos universiteto.
- Reaguokite nedelsdami. Į agresyvų vaiko elgesį būtina sureaguoti tuojau pat. Jeigu nutarsite palaukti, vaikas gali suvis pamiršti, ką buvo iškrėtęs.
- Pasistenkite, kad vaikui būtų nesunku įsisąmoninti taisykles, kurias jam pateikiate, ir kad jis suprastų, kodėl privalo tų taisyklių laikytis. Pavyzdžiui, galite sakyti, kad žmonių mušti negalima, nes jiems skauda.
- Nenusileiskite vaiko valiai. Neleiskite vaikui agresijos keliu pasiekti savo tikslą, pavyzdžiui, gauti norimą žaislą. Jei taip padarysite, vaikas supras, kad netinkamas elgesys gali padėti gauti tai, ko nori.
- Paguoskite auką. Visų pirma, būtinai paguoskite nuo agresijos nukentėjusį vaiką, nurodo psichologė Eileen Kennedy-Moore. Taip pasielgdami pademonstruosite, kad agresija nėra tinkamas būdas atkreipti į save dėmesį.
- Pripažinkite agresoriaus jausmus. Pasak E. Kennedy-Moore, pripažindami, kad suprantate, kokių jausmų vedinas vaikas pasielgė agresyviai, galite padėti jam nusiraminti. Galite paprasčiausiai pasakyti, kad žinote, kaip nesunku susinervinti, kai kas nors atima žaislą.
- Pasiūlykite alternatyvių sprendimų. Vystantis vaiko verbaliniams ir mąstymo gebėjimams, pasiūlykite efektyvesnių nei agresija būdų, kaip dorotis su neigiamomis emocijomis, sako E. Kennedy-Moore. Pavyzdžiui, jei kilus kivirčui dėl žaislo vaikas sudavė draugui, galite paklausti, kaip, jo manymu, tas draugas dabar jaučiasi, o tada pasiteirauti, argi nėra kitokio būdo gauti norimą žaislą.
- Pastebėkite gerą elgesį. Šiukštu nepamirškite pagirti vaiko už gerą elgesį bendraujant su kitais vaikais, sako K. DeBord. Tarkim, pastebėję, kaip puikiai vaikas sutaria su draugu, galite pasakyti: „Šiandien taip gražiai žaidėte. Esu nepaprastai laiminga (-as), kai matau, kaip noriai daliniesi žaislais.“
- Stebėkite bendravimą su draugais. Išryškėjus vaiko polinkiui į agresiją, privalote stebėti, kaip jis bendrauja su bendraamžiais, be to, tuojau pat įsikišti, jei randasi ženklų, bylojančių apie artėjantį agresyvaus elgesio epizodą.
- Griežtai sudrausminkite vaiką ir nusiųskite porai minučių pabūti vieną į tokią vietą, kurioje jis galės nusiraminti (namuose tikrai gali būti specialiai vaiko nusiraminimui skirta vieta, o jeigu esate ne namie, galite improvizuoti).
- Nereaguokite agresyviai. Taisyklė „Agresija už agresiją“ baudžiant įžūlų vaiką tikrai nepasiteisina, todėl jokiu būdu nesielkite agresyviai. Vaikui trenkti arba įkąsti, kad žinotų, ką tai reiškia, tikrai negalima. Taip tik pasiūsite labai aiškią žinutę, kad galima mušti tik mažesnius ir silpnesnius už save.
Konkrečios Situacijos ir Patarimai
Žinodama, kad jūsų vaikas mušasi, stenkitės visada būti rankos atstumu nuo savo dukrytės. Jei staiga dukrytė pradėtų mušti kitus vaikus, kąsti ar pešti kitam vaikui plaukus, jūs iškart galėsite sustabdyti tokį elgesį. Paėmusi ant rankų savo mažylę paguoskite nuskriaustą vaiką: „Labai skauda, kai trenkia. Mušti skauda.” Tokiu būdu nuskriaustas vaikas jausis suprastas.
Penkta, kiekvieną kartą įvykus tokiai interakcijai (dukrytė muša kitą vaiką, mamą/ tėtį/senelius) ramiai patraukite ją iš žaidimo situacijos. Moralo, kad „Taip daryti negalima” nereikia.
Pagalbos Šauksmas ir Emocinis Palaikymas
Visų pirma, nustokite moralizuoti ir aiškinti, kad taip daryti negalima. Taip! Jūsų dukrytė vienintele kol kas turima „kalba” šaukiasi pagalbos.
Ketvirta, priimkite ir būkite pasiruošusi atlaikyti jos jausmus. Pavyzdžiui, „Tau turėtų būti labai negera, kad norisi skriausti kitus vaikus (mamą/tėtį/senelį/močiutę). Tu esi saugi, mama yra šalia. Esu šalia tiek ilgai, kiek tau manęs reikia. Labai tave myliu.” Gali būti, kad ji pradės verkti. Kai jautiesi išgirstas (jums visai nebūtina tiksliai žinoti, kas išprovokavo jos norą muštis), tave supranta („Tau turėtų būti labai negera” yra universali frazė atliepianti vidinį, diskomfortą keliantį jausmą), labai palengvėja, atsipalaiduoji ir per ašaras pasišalina susikaupusi įtampa.
Arba „Tau dygsta dantukai. Didelis darbas auginti dantukus. Suprantu, taip maudžia, skauda, kad, rodos, skaudžiai sutrenkus galvytę palengvėja. Vėlgi jūsų paguoda jai labai reikalinga, nes kai maudžia (o dantų dygimas yra nuolatinis maudžiantis skausmas), sunku rasti vietą ar užsiimti bet kokia veikla. Geriausia būna glėbyje pas kantrią, mylinčią mamą.
Arba „Tau neramu pasilikti su seneliais? Baisu, kad mama ir tėtis gali tave palikti? Mes tave labai mylime, skubėsime pas tave grįžti.
Šešta, naujausi tyrimai atskleidė, kad mušimasis, stumdymasis, kandimas, plaukų pešimas gali būti siejamas su pačia ankstyviausia patirtimi. Kitais žodžiais tariant, įsivaizduokite, kad jūsų vaikas (o ir jūs pati ar bet kuris kitas žmogus) ant pečių nešiojasi kuprinę, į kurią krauna įvairiausias savo patirtis, jausmus. Ji vis įdeda, įdeda, įdeda… O jūs esate šalia ir padedate jai tą kuprinę „pravalyti”. Jūsų ramus, kantrus, meilės kupinas apkabinimas, priglaudimas „gydo”. Jūsų patikinimas, kad ją mylite, priimate ją tokią, kokia ji yra (kai ji linksma, miela ir net ir su dideliais jausmais), ją guodžia.
Kada Derėtų Sunerimti Dėl Vaiko Demonstruojamos Agresijos
Pirmiausia, tėvai turėtų nepamiršti, kad agresyvus elgesys yra primityviausia frustracijos, pykčio ir noro kontroliuoti išraiška. Anot specialistų, ypač nerimauti dėl įžūlumo proveržių tikrai neverta. Reikalas tas, kad vaikui mokantis reikšti stiprius jausmus kalba ir gestais, agresijos apraiškų palaipsniui mąžta.
Vis dėlto jei vaikas nenustoja būti agresyvus (ypač jei toks išlieka iki mokyklos), vertėtų pasikonsultuoti su psichologu.
Vaikystėje Vaikai Mušasi: Fenomenas ir Reakcija
Vaikystėje vaikai mušasi. Šis faktas egzistuoja kaip fenomenas. Gyvename visuomenėje, kur smerkiamas ir baudžiamas ne tik fizinis, bet ir žodinis, psichologinis smurtas. Šiandieninis žmogus turi teisę būti neliečiamas. Vis tik gimstame su stipriai išreikšta instinktyviaja, nesukultūrinta mūsų dalimi.
Jei vaikas instinktyviai mušasi šiandien, tėvams, globėjams ar ugdytojams kyla reakcija panaši į šoką. Ypač jei jų vaikas kaukšteli kitam vaikui ar suaugusiam. Tai nepriimtina šiandieninėje kultūroje. Suaugę savo pavyzdžiu vaiką moko, kaip reikia reaguoti į savo ir kitų agresyvų elgesį.
Kas Vyksta, Jei Tėtis Ar Mama Kepštelėjusiam Mažyliui Kepšteli Atgal?
Vaikas tokiu būdu išreiškia savo valią, poreikį, nes dar nemoka komunikuoti verbaliai. Vaikai dažnai savo poreikių nesupranta, todėl negeba įvardinti. Po vaiko pykčiu dažnai slypi nuovargis, alkis, šaltis ir pan.
Išmoktas elgesys. Tai reakcijų rodymo įprotis susiformavęs priklausomai nuo to kaip jo artima aplinka įprastai reaguoja į stipresnes emocijas (pyktį, liūdesį, nepasitenkinimą ir pan.) Jei į stiprią vaiko emociją atsakoma dar stipresne suaugusio emocija, vaikas to natūraliai mokosi. Jei vaiko emocijos paneigiamos, ar net už jas yra gėdinamas, vaikas išmoksta impulsus užgniaužti, bet tik iki tam tikros ribos. Susikaupusios, neįvardintos, nesuvoktos emocijos prasiveržia visa jėga ir dažnai pačiu netinkamiausiu metu.
Dažna agresijos priežastis yra baimė ir nesaugumas. Kaip reaguojame į pavojų, lemia pirmaisiais gyvenimo metais (ne)įgytas saugumo jausmas. Svarbi ir kultūrinė aplinka, tai, kas toleruojama ir yra priimtina ankstyvoje vaikystėje vaiko aplinkoje.
Smurtinio elgesio stebėjimas, pavyzdžiui, ekranuose, taip pat skatina agresyvų vaikų elgesį. Per anksti vaikų pamatyti intensyvūs veiksmo filmai apie superherojus, fantastines būtybes gali sukelti nerimastingas būsenas. Nerimas yra būsena, po kuria slepiasi neišreikšti jausmai, baimė, kuri yra neįvardinta.
Kai vaikai muša tėvus, jie taip bando ribas, tikrina, koks elgesys yra tinkamas. Dar nemokėdamas verbaliai komunikuoti, vaikas naudoja savo kūną išraiškai.
Kaip Reaguoti: Patarimai
- Agresyvūs veiksmai stabdomi visada.
- Svarbu mokyti, padėti vaikui išsireikšti verbaliai - ko nori ar nenori, ką jaučia. Tai rodome ir savo pavyzdžiu.
- Svarbu pripažinti vaiko būklę ir emociją.
- Svarbu ir įvardinti ką galima daryti - patrepsėti, pašaukti ir pan.
- Ir galiausiai suaugusiam svarbu neturėti lūkesčių. Vaikas neatsakingas už savo elgesį net iki keturiolikos metų.
- Svarbu paguosti nuskriaustą vaiką.
- Svarbu negėdinti vaiko, nes tai ne tik nepadeda, bet ir kelia pyktį, pagiežą.
- Itin svarbus aspektas - „susitaikymas”. Mūsų kultūroje vaikai dažnai mokomi nesipykti, bet nemokomi nuoširdžiai susitaikyti. Čia itin svarbus tėvų elgesys pasibaigus konfliktui - ritualas, parodantis, kad viskas gerai. Svarbu pabrėžti atkurtą ryšį. Netinkamas būdas - materialus apdovanojimas.
- Dažnai kyla diskusijų apie atsiprašymo reikalingumą. Suaugusiam suklydus, netinkamai pasielgus ar sureagavus, visada svarbu atsiprašyti vaiko, bet nuoširdžiai įvardinant dėl ko gaila, koks elgesys buvo netinkamas.
Visgi 3-5 metų vaikai yra egocentriški, jie tik mokosi bendruomeniškumo.
Dr. Giedrės Sujetaitės-Volungevičienės Patarimai
Psichologė, darželio „Istorijų namai“ įkūrėja dr. Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė dalinasi patarimais, kaip elgtis su besimušančiais vaikais.
- Amžius: Kuo mažesni vaikai, tuo didesnė tikimybė, kad jie kalbėsis rankomis, o ne žodžiais. Vaikai iki trejų metų sunkiai susikalba, todėl gali kąsti, stumti, bandyti iš kito ką nors atimti. Jie kalbasi kūno kalba.
- Dėmesys: Mušdamiesi vaikai gauna daugiau dėmesio nei elgdamiesi gražiai. Jei suaugę reaguoja emocingai, skaito moralus, vaikas pamažu patenka į užburtą ratą.
- Stresas ir pokyčiai: Visi tam tikrų pokyčių patiriantys vaikai tampa dirglūs, sunkiau reguliuoja save, todėl sumažėja kantrybė, regresuoja į kalbėjimąsi rankomis, o ne žodžiais. Nėra blogo vaiko - yra vaikas, kuris negali pats įveikti susidariusio streso krūvio.
- Elgesio modelis: Jei mušimas yra „normali“ praktika namuose, jis irgi tą darys.
- Temperamentas: Temperamentas gali veikti taip, kad vaikas greičiau pasiduoda emocijai, kaip sako „užsiplieskia“. Bet visi gali išmokti pakvėpuoti, padaryti pauzę, bent menką, kad emocija neužvaldytų kūno.
- Ryšys: Bausmė vaiko ir tėvo ar mokytojo ryšiui pakenkia, jį ardo. Šiuolaikinis vaiko auklėjimo mechanizmas mus nukreipia į ryšio analizę ir jo stiprinimą. Kaip vaikas jaučiasi ryšiuose su aplinkiniais; iš kur ateina jo saugumas ir resursai, kiek jis moka įveikti stresą ir nusiraminti?
Beveik visada besimušantį atstumia vaikai, jis nori draugų, bet jų neranda. Todėl dėmesį bando atkreipti kumščiavimusi ar kitų vaikų žaidimo griovimu. Jei grupėje vaikai nesutaria, pirma reikia padėti vaikams susitaikyti, vėliau žaisti kartu, priimti vienas kitą su tolerancija, geranoriškumu - stiprinti jų ryšius. Vaikas, kuris mušasi, elgesiu išreiškia, kad jis blogai jaučiasi, jo viduje nėra ramybės, jis nemoka pasakyti, ką jaučia.
Ką Daryti, Jei Vaikas Grįžta Su Sužalojimais?
Vienareikšmiškai netylėti ir ieškoti sprendimo. Viena kryptis - kalbėtis su vaiku. Svarbiausia išmokyti jį veikti ir nelikti bejėgiu, mokytis tvirtai pasakyti „stop“, ieškoti pagalbos. Jei grįžta sužeistas - suprasti, kada tai nutinka, ar tai jau tendencija, pasikartojantis elgesys. Kita kryptis - dirbti su ugdymo įstaiga, bendradarbiaujant spręsti komunikacijos spragas.
Daug dažniau vaikai dabar skaudina ne kumščiais, o žodžiais. Kalbėčiau su vaiku ir apie tai, kad nėra normalu, kai sakomi nemalonūs žodžiai. Vaikai dažnai puikiai geba įskaudinti, bet nemoka susitaikyti. Todėl kalbėkitės apie tai, kaip susitaikyti. Draugų tinklas vaikams yra apsauginis veiksnys, pasitikintys savimi vaikai yra tie, kurie turi draugų. Mokykite vaikus būti gerais draugais. Apginti bendraklasį yra normalu, pakviesti pagalbos irgi turi būti normalu.
Ką Daryti, Jei Auginate Mušeiką?
Manau, kad nė vienas tėvas nenori, kad jo vaikas muštųsi. Ir tikiu, kad problemos iš pradžių neignoruoja, bet vėliau pasiduoda. Neradę strategijos tiesiog bando „neišprovokuoti“ vaiko arba tikisi, kad tai tik trumpas amžiaus tarpsnis, kuris turi praeiti. Jei tai pokyčių metas, tuomet galimai praeis. Jei kaltos kitos priežastys - nebūtinai. Padėtis gali ir pablogėti.
Atminkite, kad besimušantis vaikas rodo, kad jam trūksta ryšio ir saugumo jausmo, saugumo kalbėtis, todėl suaugusiesiems būtina reaguoti. Kai suaugusieji pasiduoda ir nusileidžia, problema dar labiau išauga. Dažnai esminė bėda šeimoje būna ta, kad nėra arba pasikeitė nustatytos ribos ar taisyklės. Ribos vaikams būtinos, ramiai ir tvirtai jas priminti tėvams tenka kasdien. Kad būtų lengviau, surašykite savo namų taisykles ir pasikabinkite ant šaldytuvo - taip sutaupysite laiko su vaiku pažaisti ar pabendrauti, atkurti ryšį, o ne diskutuoti vėl ir vėl apie tas pačias taisykles.
Antra, svarbus ir ne toks lengvas pokytis suaugusiesiems - pradėti matyti ir garsiai pasakyti apie tinkamą vaikų elgesį. Tėvai dažnai sako: „negalima muštis“, „muštis negražu“. Bando gėdinti kabindami etiketes: „nebūk mušeika“, „būk geras, nesimušk“. Tačiau pakeiskite savo žinutę! Kai kalbama, ko negalima, kas negražu, blogai, vaikas ignoruoja, nes nesuvokia, ko iš jo norite, arba manipuliuoja, nes tik taip gauna visą tėvų dėmesį. Išmokite pasakyti atvirkščiai - tai, ką vaikas gali padaryti, kas yra priimtina. Pozityvioji psichologija susitelkia į ilgalaikį pokytį vaiko elgesyje.
Kaip Užbėgti Už Akių Tokiam Elgesiui?
Tam reikia skirti laiko, kad nuoširdžiai suprastumėte vaiko situaciją ir priežastis, kas provokuoja tokį jo elgesį. Gal tai pavydas sesei ar broliui, gal vaikui trūksta tėvų ar draugų dėmesio, gal jis patiria stresą, nes namuose atsirado mažylis ir pan.
Jei Konfliktas Įsiplieskia: Momentinės Priemonės
Parodoksalu, bet kuo daugiau apie mušimąsi kalbame, tuo ilgiau tai truks. Tuo momentu vaikams nereikia daug žodžių, kad suprastų, jog tokio elgesio neleisite. „Stop, šio žaidimo nežaisime, raskime kitą žaidimą“, - sakau, kai pradeda kepščioti penkiametis. „Stop, pasikalbėkime“, - sakau, kai ima stumdytis sesė su broliu.
Jei vaikas mažas (iki 3 m.), pirmiausia nustokite garsiai sakyti žodį „mušasi“. Sakykite „stop“ ir priminkite taisyklę: „mes namie kalbame“. Galima pridėti ir apie savo jausmus: „šito žaidimo nežaisiu, man skauda/nemalonu“. Jei mušasi vyresnis vaikas (nuo 3 m.), sulaikykite jo ranką ar net visą kūną, kad parodytumėte ribą. Kai apima emocijos, neverta daug kalbėti, nes vaiko sąmonė tuo metu beveik neveikia, su juo susikalbėti sunku. Taupykite savo energiją, kvėpuokite, kad patys išliktumėte ramūs. Dažnai išsigąstama pikto vaiko, sustingsta patys suaugę, bet mano rekomendacija - veikti. Jei skrenda kumštis, aš jį pagaunu už riešo. Kartais nutinka ir taip, kad tenka apglėbti vaiką iš nugaros, nes sulaikius rankas pasipila ir spyriai. Taip, tai nepatiks nei jums, nei vaikui, tačiau taip nubrėžiamos ribos. Sučiupusi vaiką už riešo ramiai pasakau: „Laikysiu piktą ranką, kol ji tavęs ims klausyti. Ar jau galime pasikalbėti?“ arba „Paleisiu, kai nurimsi, dabar nesaugu, pyktis labai didelis.“ Kai vaikas aprimsta, gali pradėti kalbėti, grįžta vaiko sąmonė, galima jį paleisti. Tokiose situacijose visada elkitės kiek įmanoma ramiau, taip darydami jūs taip pat kuriate saugumo jausmą. Daugelis vaikų po to gailisi, bet nežino, kaip tas pykčio bangas suvaldyti. Todėl tai - ir pirmoji pagalba atlaikyti pykčiui. Vėliau, kai vaikas nurimta, galima su juo pasikalbėti, ką darysime kitą kartą.
Ką Daryti Jei Vaikas Mušasi?
Tai yra klausimas, su kuriuo susiduria daugelis tėvų. Vaikų agresija prieš kitus vaikus yra aktuali problema, kuri dažnai kelia nerimą tėvams ir pedagogams. Tėvams svarbu suvokti, kad vaikų agresija yra dažnai susijusi su jų socialine aplinka, o ne tik su vaiko charakteriu. Vaiko elgesys gali būti paveiktas namų aplinka, kurioje jis auga, tėvų santykiais ir kitais veiksniais. Psichologai rekomenduoja tėvams nekreipti dėmesio į vaiko agresiją, bet ieškoti priežasčių, kodėl vaikas taip elgiasi. Tėvai turėtų būti atviri ir pasikalbėti su vaiku, kad suprastų, kas gali turėti įtakos jo elgesiui.
Pagrindinės Vaiko Muštynių Priežastys
- Emocinės problemos: Vaikas gali jausti nuovargį, stresą, pyktį, baimę ar kitus neigiamus jausmus, kurie gali sukelti agresyvumą.
- Socialinės priežastys: Vaikai gali būti stumiami, apiplėšiami, pašiepiami ar kitaip piktnaudžiaujama jais.
- Auklėjimo stilius: Jei vaikui nėra nustatytų taisyklių ir ribų, jis gali jaustis nesaugus ir prarasti kontrolę.
Agresyvus Elgesys: Kaip Atpažinti?
- Pyktis ir nekantrumas
- Garsus elgesys
- Įtampa ir nervingumas
Ką Daryti, Jei Vaikas Muša Savo Tėvus?
Svarbu nedelsiant įsikišti ir paaiškinti, kad tokio elgesio nereikia toleruoti.
Kaip Pasiruošti Naujiems Mokslo Metams?
Artėjant naujiems mokslo metams, tėvams gali iškilti daugybę klausimų, keliančių rūpestį - ar mano vaikas susiras draugų? Kaip jis bendraus su bendraklasiais, mokytojais? Kaip atsiskleis jo asmenybė? Kaip jam seksis mokslai? Ir pan. Kartais galime susidurti su netikėtumais, kai vaikui patekus į nepažįstamą aplinką atsiskleidžia jo kita asmenybės pusė. Sužinojus, jog vaikas mokykloje elgiasi agresyviai, visų pirmiausiai reikėtų pasirūpinti savo jausmais kylančiais dėl šios žinios, o vėliau kiek įmanoma ramiau bandyti išsiaiškinti viso to priežastį.
Klausimai, Kuriuos Reikėtų Užduoti Sau ir Vaikui
- Kokį vaidmenį vaikas turi mokykloje?
- Kiek vaikas bendrauja realiame gyvenime, kiek technologijų platformose?
- Ar vaikas suvokia, jog muštis nėra gerai, kalbėtis ką jis galėtų daryti vietoj to?
- Ar vaikas gauna grįžtamąjį ryšį apie savo elgesį?
- Kokiais būdais iki mokyklos vaikas valdė savo neigiamas emocijas, sprendė konfliktus?
- Ar mokėjo tartis, ieškoti kompromiso, nusileisti ir pan.?
- Kokia yra vaiko gyvenimo struktūra? Kokias taisykles, nurodymus ir lūkesčius vaikas turi? Ar teikiamas grįžtamasis ryšys apie jo elgesį? Ar vaikas supranta taisykles ir lūkesčius jam? Kaip greitai jis susiduria su šio elgesio pasekmėmis? Kokia naudą šios pasekmės suteikia vaikui?
žymės: #Vaika
Panašus:
- Dvejų Metų Vaikas Mušasi? Sužinokite Pagrindines Priežastis Ir Efektyviausius Sprendimus!
- Vaikas mušasi darželyje? Efektyvūs patarimai tėvams, kaip išspręsti problemą!
- 3 Metų Vaikas Mušasi? Sužinokite Pagrindines Priežastis Ir Efektyvius Sprendimus!
- 7 metų vaiko muštynės: sužinokite pagrindines priežastis ir efektyviausius sprendimo būdus!
- Kaip Tinkamai Maitinti Kūdikį Pagal Amžių: Patarimai Sveikam Augimui
- Kaip teisingai montuoti naujagimio kėdutę automobilyje – svarbiausi patarimai saugumui užtikrinti