3 metų vaikas mušasi: priežastys ir ką daryti?

Vaikų agresija prieš kitus vaikus yra aktuali problema, kuri dažnai kelia nerimą tėvams ir pedagogams.

Kodėl vaikai mušasi?

Priežasčių, kodėl vaikas mušasi, gali būti net kelios.

• Amžius. Kuo mažesni vaikai, tuo didesnė tikimybė, kad jie kalbėsis rankomis, o ne žodžiais. Vaikai iki trejų metų sunkiai susikalba, todėl gali kąsti, stumti, bandyti iš kito ką nors atimti. Jie kalbasi kūno kalba. Mažyliai yra egocentriški ir nemėgsta laukti. Jie mokosi būti vis kantresni.
• Dėmesio poreikis. Mušdamiesi vaikai gauna daugiau dėmesio nei elgdamiesi gražiai. Jei suaugę reaguoja emocingai, skaito moralus, vaikas pamažu patenka į užburtą ratą. Be to, jei tėvai sako „tu visada muši sesę“, vaikas tuo patiki ir tiesiog išpildo suaugusiųjų pranašystę.
• Stresas ir pokyčiai. Visi tam tikrų pokyčių patiriantys vaikai tampa dirglūs, sunkiau reguliuoja save, todėl sumažėja kantrybė, regresuoja į kalbėjimąsi rankomis, o ne žodžiais. Nėra blogo vaiko - yra vaikas, kuris negali pats įveikti susidariusio streso krūvio.

Visada rekomenduoju pirma nešališkai įvertinti, suprasti esamą vaiko situaciją. Koks vaiko amžiaus tarpsnis, ar suspėja suaugęs su vaiku pabūti ryšyje be pykčio, ar namuose vyksta, o gal artėja pokyčiai?

Ar muštynės susijusios su problemomis namuose?

Mušimas, kaip elgesio modelis, jau daug tirtas ir aprašytas. Jei mušimas yra „normali“ praktika namuose, jis irgi tą darys. Pradeda veikti pozityviosios psichologijos principai, todėl plėtojame vaiko potencialą, stiprybes, nepasmerkiame, o skatiname mokytis.

Psichologas darželiuose ar mokyklose dažnai padeda į vaiką ir situaciją pažiūrėti kitomis akimis. Dažniausios užduotys su besimušančiais vaikais - stiprinti jų pasitikėjimą savimi, plėsti socialinius ir kalbos įgūdžius, ypač mokytis kalbėti apie jausmus, įveikti stresą.

Temperamento įtaka

Temperamentas gali veikti taip, kad vaikas greičiau pasiduoda emocijai, kaip sako „užsiplieskia“. Bet visi gali išmokti pakvėpuoti, padaryti pauzę, bent menką, kad emocija neužvaldytų kūno.

Ką daryti ugdymo įstaigose?

Daugeliu situacijų vis dar bandoma remtis biheviorizmo idėjomis - pasitelkiami grasinimai, bausmės, kad vaikas išsigąstų ir pradėtų klausyti. Bausmės veikia trumpai, nes nemoko savireguliacijos. Visa bėda yra ryšys. Bausmė vaiko ir tėvo ar mokytojo ryšiui pakenkia, jį ardo.

Šiuolaikinis vaiko auklėjimo mechanizmas mus nukreipia į ryšio analizę ir jo stiprinimą. Kaip vaikas jaučiasi ryšiuose su aplinkiniais; iš kur ateina jo saugumas ir resursai, kiek jis moka įveikti stresą ir nusiraminti?

Beveik visada besimušantį atstumia vaikai, jis nori draugų, bet jų neranda. Todėl dėmesį bando atkreipti kumščiavimusi ar kitų vaikų žaidimo griovimu.

Jei grupėje vaikai nesutaria, pirma reikia padėti vaikams susitaikyti, vėliau žaisti kartu, priimti vienas kitą su tolerancija, geranoriškumu - stiprinti jų ryšius.

Vaikas, kuris mušasi, elgesiu išreiškia, kad jis blogai jaučiasi, jo viduje nėra ramybės, jis nemoka pasakyti, ką jaučia. Todėl reikia ne bausti, o ieškoti, kaip užmegzti ryšį su šiuo vaiku. Reikėtų rasti progą ramiai pasikalbėti, kas jam kelia nerimą, ko jis bijo, negauna ar pan.

Ką daryti tėvams, jei vaikas skriaudžiamas?

Vienareikšmiškai netylėti ir ieškoti sprendimo. Viena kryptis - kalbėtis su vaiku. Svarbiausia išmokyti jį veikti ir nelikti bejėgiu, mokytis tvirtai pasakyti „stop“, ieškoti pagalbos. Jei grįžta sužeistas - suprasti, kada tai nutinka, ar tai jau tendencija, pasikartojantis elgesys.

Kita kryptis - dirbti su ugdymo įstaiga, bendradarbiaujant spręsti komunikacijos spragas. Gal visgi jūsų vaikas provokuoja ir erzina, neįsileidžia į žaidimą kitų?

Klausčiau, kodėl vaikai nesikalba, o naudojasi kumščiais. Daug dažniau vaikai dabar skaudina ne kumščiais, o žodžiais. Kalbėčiau su vaiku ir apie tai, kad nėra normalu, kai sakomi nemalonūs žodžiai. Vaikai dažnai puikiai geba įskaudinti, bet nemoka susitaikyti. Todėl kalbėkitės apie tai, kaip susitaikyti.

Draugų tinklas vaikams yra apsauginis veiksnys, pasitikintys savimi vaikai yra tie, kurie turi draugų. Mokykite vaikus būti gerais draugais. Apginti bendraklasį yra normalu, pakviesti pagalbos irgi turi būti normalu.

Patarimai auginantiems "mušeiką"

Nė vienas tėvas nenori, kad jo vaikas muštųsi. Ir tikiu, kad problemos iš pradžių neignoruoja, bet vėliau pasiduoda. Neradę strategijos tiesiog bando „neišprovokuoti“ vaiko arba tikisi, kad tai tik trumpas amžiaus tarpsnis, kuris turi praeiti.

Jei tai pokyčių metas, tuomet galimai praeis. Jei kaltos kitos priežastys - nebūtinai. Padėtis gali ir pablogėti.

Atminkite, kad besimušantis vaikas rodo, kad jam trūksta ryšio ir saugumo jausmo, saugumo kalbėtis, todėl suaugusiesiems būtina reaguoti. Kai suaugusieji pasiduoda ir nusileidžia, problema dar labiau išauga.

Dažnai esminė bėda šeimoje būna ta, kad nėra arba pasikeitė nustatytos ribos ar taisyklės. Ribos vaikams būtinos, ramiai ir tvirtai jas priminti tėvams tenka kasdien.

Kad būtų lengviau, surašykite savo namų taisykles ir pasikabinkite ant šaldytuvo - taip sutaupysite laiko su vaiku pažaisti ar pabendrauti, atkurti ryšį, o ne diskutuoti vėl ir vėl apie tas pačias taisykles.

Antra, svarbus ir ne toks lengvas pokytis suaugusiesiems - pradėti matyti ir garsiai pasakyti apie tinkamą vaikų elgesį. Tėvai dažnai sako: „negalima muštis“, „muštis negražu“. Bando gėdinti kabindami etiketes: „nebūk mušeika“, „būk geras, nesimušk“.

Tačiau pakeiskite savo žinutę! Kai kalbama, ko negalima, kas negražu, blogai, vaikas ignoruoja, nes nesuvokia, ko iš jo norite, arba manipuliuoja, nes tik taip gauna visą tėvų dėmesį.

Išmokite pasakyti atvirkščiai - tai, ką vaikas gali padaryti, kas yra priimtina. Pozityvioji psichologija susitelkia į ilgalaikį pokytį vaiko elgesyje. Tvirtos, bet teigiamos namų taisyklės kuria saugumo jausmą.

Vaikas labai greitai gali pakeisti savi elgesį. Todėl namie ant šaldytuvo kabinkite taisykles ne su neiginiais pavyzdžiui, negalima muštis; negalima spardytis), o su pozityviais teiginiais („rankas laikome prie savęs“; „būname ramūs“).

Kaip užbėgti už akių agresyviam elgesiui?

Iš anksto numatyti, kad vaikas gali muštis, tikrai galima. Tam reikia skirti laiko, kad nuoširdžiai suprastumėte vaiko situaciją ir priežastis, kas provokuoja tokį jo elgesį. Gal tai pavydas sesei ar broliui, gal vaikui trūksta tėvų ar draugų dėmesio, gal jis patiria stresą, nes namuose atsirado mažylis ir pan.

Ką daryti konflikto įkarštyje?

Paradoksalu, bet kuo daugiau apie mušimąsi kalbame, tuo ilgiau tai truks. Tuo momentu vaikams nereikia daug žodžių, kad suprastų, jog tokio elgesio neleisite.

„Stop, šio žaidimo nežaisime, raskime kitą žaidimą“, - sakau, kai pradeda kepščioti penkiametis. „Stop, pasikalbėkime“, - sakau, kai ima stumdytis sesė su broliu.

Žmonės turi kalbos galią, ko neturi gyvūnai. Jei išmokome vaikus kalbėti, „gyvūniškų“ kovų rankomis pradeda mažėti.

Jei vaikas mažas (iki 3 m.), pirmiausia nustokite garsiai sakyti žodį „mušasi“. Sakykite „stop“ ir priminkite taisyklę: „mes namie kalbame“. Galima pridėti ir apie savo jausmus: „šito žaidimo nežaisiu, man skauda/nemalonu“.

Jei mušasi vyresnis vaikas (nuo 3 m.), sulaikykite jo ranką ar net visą kūną, kad parodytumėte ribą. Kai apima emocijos, neverta daug kalbėti, nes vaiko sąmonė tuo metu beveik neveikia, su juo susikalbėti sunku. Taupykite savo energiją, kvėpuokite, kad patys išliktumėte ramūs.

Dažnai išsigąstama pikto vaiko, sustingsta patys suaugę, bet mano rekomendacija - veikti. Jei skrenda kumštis, aš jį pagaunu už riešo. Kartais nutinka ir taip, kad tenka apglėbti vaiką iš nugaros, nes sulaikius rankas pasipila ir spyriai.

Taip, tai nepatiks nei jums, nei vaikui, tačiau taip nubrėžiamos ribos. Sučiupusi vaiką už riešo ramiai pasakau: „Laikysiu piktą ranką, kol ji tavęs ims klausyti. Ar jau galime pasikalbėti?“ arba „Paleisiu, kai nurimsi, dabar nesaugu, pyktis labai didelis.“

Kai vaikas aprimsta, gali pradėti kalbėti, grįžta vaiko sąmonė, galima jį paleisti. Tokiose situacijose visada elkitės kiek įmanoma ramiau, taip darydami jūs taip pat kuriate saugumo jausmą. Daugelis vaikų po to gailisi, bet nežino, kaip tas pykčio bangas suvaldyti. Todėl tai - ir pirmoji pagalba atlaikyti pykčiui. Vėliau, kai vaikas nurimta, galima su juo pasikalbėti, ką darysime kitą kartą.

Kaip tėvai gali padėti vaikui išmokti tinkamų bendravimo strategijų?

Tėvai yra svarbiausi vaiko gyvenime ir turi didelę įtaką jo elgesiui. Todėl, siekiant išvengti vaiko mušimosi, tėvai turi būti atidūs ir stebėti savo vaiko elgesį.

Svarbu laiku pastebėti, kai vaikas pradeda rodyti agresyvų elgesį, ir ieškoti būdų, kaip jį nuraminti ir padėti jam išmokti tinkamų bendravimo strategijų.

• Mokyti vaikus atpažinti emocijas ir reaguoti į jas.
• Mokyti vaikus bendrų taisyklių ir normų, kurios galioja visiems.
• Mokyti vaikus valdyti savo emocijas, kad jie galėtų geriau reaguoti į stresą ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
• Skatinti vaikų savivertę ir pasitikėjimą savimi, kad jie jaustųsi saugūs ir patikimi.

Kada kreiptis į profesionalus?

Kai vaikas mušasi, svarbu kreiptis į profesionalus, kurie galėtų padėti spręsti šią problemą. Psichologė gali padėti tėvams suprasti, kodėl vaikas mušasi. Ji gali padėti tėvams suprasti, kaip reaguoti į vaiko elgesį ir kaip suteikti jam reikiamą dėmesį. Pedagogai taip pat gali padėti tėvams suprasti, kaip reaguoti į vaiko elgesį.

Namų taisyklės

Surašykite savo namų taisykles ir pasikabinkite ant šaldytuvo - taip sutaupysite laiko su vaiku pažaisti ar pabendrauti, atkurti ryšį, o ne diskutuoti vėl ir vėl apie tas pačias taisykles.

Kabinkite taisykles ne su neiginiais pavyzdžiui, negalima muštis; negalima spardytis), o su pozityviais teiginiais („rankas laikome prie savęs“; „būname ramūs“).

Agresijos priežastys

Šioje lentelėje apibendrintos agresijos priežastys ir galimi sprendimai:

Priežastis	Sprendimas
Amžius (iki 3 metų)	Kantriai mokyti kalbėti žodžiais, priminti, kad reikia dalintis.
Dėmesio poreikis	Reaguoti ramiai, stiprinti ryšį su vaiku, vengti etikečių.
Stresas ir pokyčiai	Įvertinti vaiko situaciją, padėti įveikti stresą.
Netinkamas elgesys namuose	Analizuoti situaciją šeimoje, rodyti teigiamą pavyzdį.
Temperamentas	Mokyti valdyti emocijas, kvėpuoti, daryti pauzes.
Bendravimo problemos	Mokyti bendravimo strategijų, stiprinti pasitikėjimą savimi.

žymės: #Vaika

Panašus:

• Dvejų Metų Vaikas Mušasi? Sužinokite Pagrindines Priežastis Ir Efektyviausius Sprendimus!
• Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
• Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
• Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
• Motinystės Paslaptys: Ar Iš Tikrųjų Įmanoma Būti Supermama Be Streso?
• Kaip Lengvai Ir Greitai Palengvinti Vaiko Adaptaciją Darželyje: Efektyvūs Patarimai Tėvams