„Jūsų vaikas mušasi“. Tokius žodžius kartais tenka išgirsti tėvams, vakare pasiimantiems vaiką iš vaikų darželio. Kai kurioms šeimoms tai būna didelė staigmena: „Kaip? Kodėl?
Prasidėjo nauji mokslo metai. Vieniems tėveliams labiausiai rūpi, kad jų vaikams gerai sektųsi mokslai, kiti stengiasi taip suderinti pamokas su būreliais, kad „neperkrauti“ vaiko veiklomis. Tačiau yra tėvų, kuriuos labiausiai neramina vaiko elgesys su aplinkiniais žmonėmis: darželio draugais, klasės vaikais, auklėtojomis ir mokytojais... Taip jaučiasi „muštukų“ ir „širšinukų“ tėvai...
Vaiko agresyvus elgesys gali kelti nerimą tėvams ir aplinkiniams. Muštynės, stumdymasis ar kitoks fizinis smurtas dažnai pasireiškia ikimokykliniame ir pradinių klasių amžiuje, kai vaikai dar mokosi valdyti emocijas ir spręsti konfliktus. Svarbu suprasti šio elgesio priežastis ir išmokyti vaiką tinkamų būdų išreikšti pyktį.
Agresijos priežastys
Norėdami rasti sprendimą, turime žinoti agresijos priežastis. Agresija yra būdinga kiekvienam žmogui - tai instinktyvi elgesio forma, kurios esminis tikslas - savisauga. Tėvai turėtų atsiminti vieną dalyką - nereikia versti vaiko užgniaužti agresiją, nes tai gali virsti autoagresija ir pasireikšti savęs mušimu, skriaudimu, susirgimu kokia nors liga, kuri dažnai yra psichologinės kilmės, ir pan.
Vaiko agresija gali kilti dėl įvairių priežasčių:
- Nepakankami emocijų valdymo įgūdžiai - mažiems vaikams sunku susidoroti su pykčiu, nusivylimu ar liūdesiu.
- Bendravimo problemos - jei vaikas dar neišmoko tinkamai reikšti savo poreikių, jis gali naudoti fizinę jėgą.
- Dėmesio siekimas - kai kurie vaikai mušasi, nes taip nori atkreipti tėvų, mokytojų ar draugų dėmesį.
- Aplinka ir pavyzdys - jei vaikas mato agresyvų elgesį šeimoje, televizijoje ar kompiuteriniuose žaidimuose, jis gali jį kopijuoti.
- Per didelis stresas ar nerimas - pokyčiai šeimoje, konfliktai ar net per didelis spaudimas gali sukelti agresyvų elgesį.
- Savęs gynimas - jei vaikas jaučiasi nesaugus arba patiria patyčias, jis gali muštis norėdamas apsiginti.
Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka
Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka, kuri vaikui atrodo grėsminga, todėl tėvai gali pastebėti, kad nepažįstamoje aplinkoje vaikas netikėtai gali suduoti kitam bendraamžiui, nors niekada iki tol namuose taip nedarydavo. Šis nesaugumo jausmas dažnai būna perimtas iš tėvų, kurie aplinkinį pasaulį mato kaip nesaugų ir pavojingą („negalima pasitikėti kitais“, „visi žiūri tik savęs“, „neik, neimk, nelipk - susižeisi, skaudės, nukrisi“ ir t.t.). Vaikas mano, kad pasaulis yra nesaugus, tad reikia visada saugotis ir gintis, dar geriau - pulti pirmam.
Draudimai ir nurodymai
Draudimai ir visi kiti nurodymai, kurie tuo metu kertasi su vaiko norais ir interesais. Žinoma, kad tėvai negali leisti vaikui visko, ko jis panorės, ir turėtų būti tam tikros ribos. Tačiau gerai, jei vaikui būtų paaiškinama, kodėl negalima, o apie bausmes būtų perspėjama prieš atsirandant neigiamam elgesiui, t.y. kad vaikas mokytųsi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Nepriklausomybės noras
Noras įgyti didesnį savarankiškumą ir nepriklausomybę. Vaikas gimsta visiškai priklausomu nuo tėvų ir laikui bėgant stengiasi tapti savarankišku ir nepriklausomu. Dažnai šis procesas yra gana skausmingas abiems pusėms, ypač psichologiškai jautriaisiais periodais: kai vaikui sueina 3 metukai, pirmaisiais pradinės mokyklos lankymo metais ir paauglystės metu. Vaikai tamp piktesniais, agresyvesniais, nenori klausyti ir atsikalbinėja.
Kaip tinkamai reaguoti?
Kai vaikas įsivelia į muštynes, svarbu išlikti ramiems ir veikti konstruktyviai.
Nedelsiant sustabdykite muštynes
Jei vaikas mušasi, svarbu greitai, bet ramiai įsikišti:
- Atskirti vaikus, jei situacija pavojinga.
- Kalbėti ramiu tonu, be šaukimo ir grasinimų.
- Pasakyti aiškiai: „Mes nesprendžiame problemų muštynėmis“.
Padėkite vaikui suprasti pasekmes
Vaikas turi suvokti, kad jo veiksmai turi pasekmių:
- Paklauskite: „Kaip jautiesi, kai kas nors tave stumia ar muša?“
- Paaiškinkite, kad smurtas skaudina kitus ir gali sukelti problemų.
- Jei vaikas ką nors sužeidė, paskatinkite atsiprašyti arba pasiūlyti pagalbą.
Nekritikuokite vaiko asmenybės, bet pasmerkite elgesį
Vietoj „Tu blogas, nes mušeisi“, sakykite:
- „Muštynės nėra tinkamas būdas spręsti problemas“.
- „Aš matau, kad tu supykai, bet muštis negalima. Gal galime rasti kitą būdą išspręsti situaciją?“
Kaip išmokyti vaiką tinkamai spręsti konfliktus?
Skatinkite emocijų atpažinimą
Vaikai dažnai mušasi, nes nesugeba tinkamai išreikšti jausmų. Mokykite juos įvardyti emocijas:
- „Aš pykstu, nes…“
- „Man liūdna, nes…“
- „Aš nusivyliau, nes…“
Tai padeda vaikui suprasti savo emocijas ir mokytis jas kontroliuoti.
Mokykite alternatyvių būdų išreikšti pyktį
Vietoj muštynių vaiką galima išmokyti:
- Giliai įkvėpti ir suskaičiuoti iki 10 prieš reaguojant.
- Naudoti „stebuklingus žodžius“, pvz., „Aš nenoriu, kad mane stumtų“.
- Nueiti nuo konfliktinės situacijos, jei jaučia, kad negali suvaldyti pykčio.
Paskatinkite taikius problemų sprendimo būdus
Mokykite vaiką derėtis ir ieškoti sprendimų:
- „Kaip galime abu jaustis gerai šioje situacijoje?“
- „Ką galime padaryti kitaip kitą kartą?“
Taip vaikas mokysis kompromisų ir supras, kad konfliktus galima išspręsti be smurto.
Ugdydkite empatiją
Vaikai, kurie supranta kitų jausmus, rečiau naudoja smurtą. Galite:
- Skaityti knygas apie draugystę ir empatiją.
- Žiūrėti filmukus, kuriuose veikėjai mokosi spręsti problemas taikiai.
- Kalbėtis apie tai, kaip jaučiasi kiti vaikai, kai juos muša.
Apribokite smurtinį turinį
Jei vaikas dažnai mato smurtą televizijoje, žaidimuose ar internete, jis gali manyti, kad agresija yra normalus elgesys. Skatinkite jį žaisti bendradarbiavimą skatinančius žaidimus.
Apdovanokite už gerą elgesį
Kai vaikas pasirinko taikų problemos sprendimą, pagirkite jį:
- „Puikiai padarei, kad paprašei žaislo, o ne atėmei jį“.
- „Man patiko, kaip susitaikei su draugu be muštynių“.
Vaikams svarbu matyti, kad geri sprendimai yra vertinami.
Ką dar galite padaryti?
- Pagalvokite, kaip galite padidinti vaiko savarankiškumą. Galbūt nebereikia tikrinti vaiko kuprinės, kad įsitikinti, ar viską susidėjo? Galbūt jau vaikas pats gali spręsti, kokį megztinį vilktis į mokyklą? Arba nuspręsti, kaip norėtų praleisti laisvą laiką? Būna, kad tėvai duoda vaikui dienpinigių, kad mokykloje jis nusipirktų ko nors užkąsti, o po to bara, kai šis prisipažįsta nusipirkęs čipsų... Jei tėvai patiki vaikui pinigus, vadinasi, turi pasitikėti ir vaiko sprendimu, kaip juos išleisti. Draudimai ir barimai retai kada padeda, tačiau geranoriški pokalbiai ir patarimai būna vertingi.
- Reikia prisiminti, kad meluojama tam, kuriam negalima pasakyti tiesos... Gerai, kai vaikas turi savo kambarį ar kambario dalį, kuri yra tik jo ir be vaiko leidimo niekam nevalia ten lįsti. Tuomet vaikas būna atsakingas už tvarką savo „kampelyje“ ir tuo pačiu turi laisvę susidėlioti daiktus pagal save. Klaidingai tėvai mano, kad vaikas neturi turėti jokių paslapčių nuo jų. Negalima raustis vaiko daiktuose, skaityti jo laiškus ar dienoraštį, klausyti telefoninių pokalbių ar kaip nors kitaip pernelyg „smalsauti“.
- Neturėtų būti manipuliuojama pasakymais: „Jei nedarysi kaip sakau, nemylėsiu tavęs...“ Kritikuoti galima tik elgesį, bet ne vaiko asmenybę! Stenkitės ir patys būti pozityvesniais. Nepykite ant kitų žmonių, jei jie elgiasi ne taip, kaip Jums norėtųsi, bet stenkitės suprasti jų tokio elgesio priežastis. Analizuokite tokias situacijas garsiai. Pavyzdžiui: „Šiandien kolega mane darbe apšaukė. Buvo nemalonu klausytis. Iš pradžių supykau. Po to pagalvojau, kažin kodėl jis taip elgėsi? Gal namuose susipyko su žmona? Gal jam šiaip kas nepasisekė?
- Jeigu vaikas prašo dėmesio, o jūs tuo metu esate užsiėmę, nereikia ant jo dėl to pykti. Tuo labiau, kad iš tiesų juk pykstate ant savęs, jog esate apsikrovę darbais, o ne ant vaiko, kad jis nori jūsų meilės... Būtina jam paaiškinti, kodėl dabar negalite skirti laiko ir pasakyti, kada atsilaisvinsite.
- Mokykite vaiką įvardinti savo jausmus, paklausdami, ar jis pyksta, nerimauja ir pan. Tegul vaikas mokosi atpažinti savo jausmus ir apie juos pasakyti. Iškart po įtemptų situacijų pasiūlykite kartu papiešti, palipdyti ar užsiimti kita menine/sportine veikla, kuri leistų vaikui išlieti savo jausmus. Jeigu supykęs vaikas nori pabūti vienas, nesibraukite į jo kambarį, palaukite, kol jis nusiramins ir pats norės kalbėtis.
- Venkite tų situacijų, kurios didina agresiją. Jei yra vėlus metas ir vaikas pavargęs, reikia pasiūlyti ramesnių veiklų. Kalbinti miegoti reikia dar iki tol, kol vaikas pervargs. Neigiamas situacijas aptarinėkite be „liudininkų“ (kitų vaikų, mokytojų, giminaičių ir pan.). Dažnai manoma, kad viešas gėdinimas duos teigiamą rezultatą.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei vaiko agresija yra dažna, stipri ir trukdo jo socialiniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistus:
- Psichologą, jei vaikas nuolat elgiasi agresyviai be aiškios priežasties.
- Pedagogą ar mokytoją, jei problemos kyla mokykloje ar darželyje.
- Gydytoją, jei smurtinis elgesys susijęs su emocinėmis ar raidos problemomis.
Panašus:
- Vidurių užkietėjimas nėštumo metu: ką daryti? Veiksmingi patarimai
- Vaikui skauda pilvą: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Ką daryti, jei kūdikis nesituština: patarimai tėveliams
- Kaip saugiai pašalinti papilomas nėštumo metu? Efektyvūs odos gydymo būdai ir patarimai
- Nepraleiskite! Geriausios Dovanos Kūdikiui Gimimo Proga – Idėjos Ir Patarimai