Pietų Afrika dažnai vadinama "žmonijos lopšiu" dėl savo turtingos istorijos ir archeologinių radinių, kurie atskleidžia svarbius etapus žmogaus evoliucijoje. Šiame regione buvo aptikta daugybė senovinių hominidų liekanų, o genetiniai tyrimai patvirtina, kad šiuolaikiniai žmonės čia atsirado prieš šimtus tūkstančių metų. Panagrinėkime, kas lemia šį unikalų statusą ir kokie radiniai jį patvirtina.
Archeologiniai Radiniai Pietų Afrikoje
Sterkfonteino urvuose į šiaurę nuo Johanesburgo, kuriuos atkasė Vitvotersrando universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Dr. Rono Klarko, randama daugiausiai seniausiai gyvenusių hominidų liekanų. Ši vietovė ir jos apylinkės yra paskelbtos Pasaulio paveldo objektu. Dabartiniam radiniui turėtų būti apie pusketvirto milijono metų, teigia Dr. Filipas Tobijas, kuris laikomas žymiausiu ankstyvojo žmogaus evoliucijos etapo specialistu.
Jau dabar tų liekanų rasta rekordinis skaičius - 606, tvirtino F.Tobijas. Iki šio radinio seniausios hominidų liekanos Pietų Afrikoje buvo laikomos 3,3 milijono metų senumo. 1995 metais buvo rasta pėdos, kojos, šlaunikaulio kaulų, o 1999 metais - visas delnas ir ranka. Minėti padarai priklauso Australopithecus genčiai, tačiau kol kas neaišku, kokiai rūšiai jie priskirtini.
Šiam tinklui priklausantys urvai atskleidė detalių apie žmogaus ir aplinkos evoliuciją, trunkančią apie 4 mln. metų. Nuo to laiko čia rasta šimtai australopitekų fosilijų, tarp jų ir garsioji Mažoji pėda, gyvenusi prieš 3,67 mln. metų. Dar 1947 m. Robertas Broomas ir Johnas T. Robinsonas atrado senovės priešžmogio fosilijas. Tuo metu daugelis manė, kad kaukolė, identifikuota kaip Australopiteko dalis, yra maždaug 2,1-2,6 milijonų metų amžiaus.
Dabar naujas tyrimas išmetė visus šiuos įsitikinimus pro langą. Mokslininkai paskelbė naują tyrimą žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Granger sako, kad Pietų Afrikos urvuose, kuriuose buvo aptiktas australopitekas, yra daugiau fosilijų nei bet kurioje pasaulio vietoje. Jis sako, kad fosilijos daug senesnės nei manyta iš pradžių.
Australopiteko atradimas suklaidino daugelį todėl, kad fosilija parodė kaukolę, panašesnę į šimpanzę. Tyrėjai nustatė, kad visos urvo nuosėdos su australopitekų fosilijomis yra 3,4-3,6 mln. Nustatyti urvų nuosėdų datas yra sudėtinga, o dar sunkiau, kai uolienos ir kaulai pasislenka ir krenta iš skirtingų urvo sluoksnių. Tai beveik vieno milijono metų skirtumas.
Genetiniai Tyrimai ir Šiuolaikinio Žmogaus Kilmė
Šiuolaikiniai žmonės atsirado prieš 200 tūkst. metų. Naujausia išvada grindžiama tarptautinės tyrėjų grupė atlikta 200 koisanų tautelės žmonių DNR analize. Mokslininkai susiejo DNR mėginius su jų geografiniu paplitimu, archeologijos ir klimato pokyčių duomenimis.
Remiantis šia informacija, tyrėjai sudarė genomo raidos schemą, rodančią, kad regione, esančiame Botsvanoje į pietus nuo Zambezės upės, haplogrupė L0 buvo nepertraukiamai perduodama iš kartos į kartą apie 200 tūkst. metų. Šis jų darbas leido sudaryti savotišką genetinį žemėlapį, rodantį, kad priešistoriniai žmonės tame regione gyveno apie 70 tūkst. metų, kol klimato pokyčiai apytikriai prieš 130 tūkst.
„Seniai žinojome, kad šiuolaikiniai žmonės atsirado Afrikoje apytikriai prieš 200 tūkst. metų, - sakė Sidnėjaus universiteto ir Garvano medicinos tyrimų instituto darbuotoja Vanessa Hayes (Vanesa Hajes). Maždaug prieš 200 metų dėl tektoninės veiklos ežeras pradėjo nykti ir susidarė didžiulė šlapynė. Praėjus dar apie 20 tūkst.
„Kaskart, kai įvyksta nauja migracija, šis migracijos įvykis įrašomas mūsų DNR kaip laiko žyma, - naujienų agentūrai AFP aiškino V. Hayes told AFP. „Lygindami klimato duomenis su genų divergencijos laiko linijomis nustatėme stulbinamą dėsningumą“, - pažymėjo A.
„Prieš 130 tūkst. Nors esama žmonių fosilijų, laikomų senesnėmis kaip 200 tūkst. „Kalbame apie anatomiškai šiuolaikinius žmones - žmones, gyvenančius mūsų dienomis“, - sakė V. „Kiekvienas šiandieninis žmogus... „Tarsi žiūrėtum į didelį medį, - aiškino V. Hayes.
Šių dienų klikų kalba kalbantys bušmenai, kaip rodo tyrimas, labiausiai nutolę nuo likusių Afrikos tautų, todėl mokslininkus verčia manyti būtent pastaruosius buvus tikraisiais homo sapiens protėviais. Kitų afrikiečių DNR mažiau skirtinga, todėl mokslininkus mano juos esant mažesnio klajoklių būrio, palikusių Kalaharį prieš dešimtis tūkstančių metų, palikuonimis. Tyrimo rezultatai leidžia manyti, jog Pietų Afrikos vaidmuo šiuolaikinio žmogaus raidos procese buvęs labai svarbus.
Stanfordo universiteto (JAV) daktarė Brenna Henn, padedama kolegų, išanalizavo per 500 tūkst. Nustatyta, jog medžiotojų ir maisto rinkėjų iš Kalahario DNR skiriasi, palyginti su kitų Afrikos tautų DNR. DNR prototipų skaičius, būdingas tam tikroms asmenų grupėms, gali padėti atsekti žmonijos judėjimo kryptis prieš tūkstančius metų. Tikėtina, jog šiuolaikinio žmogaus tėvyne galima laikyti Kalahario dykumą arba pietvakarinę Afrikos pakrantę, reziumuoja viena studijos autorių.
Dauguma specialistų linkę manyti, jog šiuolaikinis žmogus atsirado Afrikoje prieš 150 - 60 tūkst. metų, ir tik tuomet migravo į Artimuosius Rytus, Europą, Aziją ir galiausiai į Ameriką.
Kultūrinis Paveldas ir Turizmas
Seniausias žinomas meno dirbinys taip pat buvo atrastas Afrikos pietuose, dabartinės Pietų Afrikos Respublikos teritorijoje. Manoma, jog abstrakčiam raižiniui uoloje Pietų Afrikos rytinėje pakrantėje prie Indijos vandenyno gali būti per 70 tūkst. metų.
Kelionė po Pietų Afriką yra ne tik galimybė susipažinti su turtinga istorija, bet ir pasigėrėti įspūdinga gamta. Tai viena egzotiškiausių Afrikos šalių, pasaulio kraštas, kur gali paglostyti pingviną ir pamatyti, kaip susitinka ir apsikabina du vandenynai. Įvairiapusės, turtingos gamtos, egzotiška ir išsivysčiusi - taip trumpai galima apibūdinti šią civilizuotą valstybę.
Lankytinos Vietos Pietų Afrikoje
- Keipo gėlių karalystė: Viena iš šešių tituluojamų pasaulyje, pati mažiausia plotu, tačiau pati turtingiausia rūšių įvairove.
- Stalo kalno nacionalinis parkas: Išsidriekęs Keipo pusiasalyje, nuo kurio atsiveria įspūdingi gamtos ir Keiptauno vaizdai.
- Kirstenbošo nacionalinis botanikos sodas: Vienas iš septynių nuostabiausių pasaulio botanikos sodų.
- Gerosios Vilties kyšulio nacionalinis parkas: Kur didžiules uolas glosto ir susiliejančių Indijos ir Pietų Atlanto vandenynų bangas šiaušia nuolatiniai vėjai.
- Krugerio nacionalinis parkas: Didžiausia ir turtingiausia Afrikos saugoma teritorija, kurioje gyvena 336 rūšių medžiai, 49 rūšių žuvys, 34 rūšių varliagyviai, 114 rūšių ropliai, 507 rūšių paukščiai ir 147 rūšių žinduoliai.
Lankytinų vietų sąrašas
| Pavadinimas | Aprašymas |
|---|---|
| Keipo gėlių karalystė | Mažiausia, bet turtingiausia rūšių įvairove karalystė pasaulyje. |
| Stalo kalno nacionalinis parkas | Atsiveria įspūdingi gamtos ir Keiptauno vaizdai. |
| Kirstenbošo nacionalinis botanikos sodas | Vienas iš septynių nuostabiausių pasaulio botanikos sodų. |
| Gerosios Vilties kyšulio nacionalinis parkas | Didžiulės uolos ir susiliejančių vandenynų bangos. |
| Krugerio nacionalinis parkas | Didžiausia ir turtingiausia Afrikos saugoma teritorija. |
Gautengo provincijoje (The Cradle of the Humankind), į šiaurės vakarus nuo Johanesburgo, su dolomitinių kalkių urvais, kurių rasta beveik 200. Trylikoje jų yra augalų, gyvūnų ir hominidų (tikrųjų žmoginių beždžionių) fosilijų. Šiems urvams, kuriuos saugo UNESCO, - apie 2,3 mln. metų.
žymės:
Panašus:
- Žmonijos lopšys: išsamus valstybių sąrašas ir intriguojančios istorinės įžvalgos
- Etiopija – Seniausia Civilizacija ir Žmonijos Lopšys, Kuris Pakeitė Pasaulį!
- Nešiojami lopšiai kūdikiams vežimėliuose – geriausios apžvalgos ir tėvų atsiliepimai
- Motinystės išmoka be stažo: svarbiausi faktai ir patarimai kiekvienai mamai
- Neįtikėtini Muzikiniai Sveikinimai Gimtadienio Proga Vaikams – Padarykite Šventę Nepamirštamą!