Motinos pienas yra pats maistingiausias ir imunitetą stiprinantis produktas kūdikiams ir mažamečiams vaikams. Tai ne tik natūralus ir optimalus būdas maitinti vaikus, bet taip pat jis skatina motinos ir vaiko bendravimą nepriklausomai nuo aplinkos. Žindymas yra sveikatinantis, neteršiantis, daug išteklių nereikalaujantis, gamtą tausojantis ir natūralus mitybos būdas bei maistinių medžiagų šaltinis. Dėl pasirinkimo maitinti krūtimi kiekvienais metais daugiau kaip 823 tūkst. vaikų ir daugiau kaip 20 tūkst. motinų išvengia mirties.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iki 6 mėnesių amžiaus išimtinai žindoma tik 40 proc. visų kūdikių. Žindyti norinčios motinos neretai susiduria su daugybe kliūčių. Jos gauna nepakankamai informacijos iš sveikatos paslaugų teikėjų, neturi galimybės gauti kvalifikuotų konsultacijų žindymo klausimais, trūksta paramos iš namiškių, susiduria su agresyvia motinos pieno pakaitalų rinkodara bei būna priverstos grįžti į darbą iš karto po gimdymo. Su šiomis kliūtimis susiduriančios moterys paprastai neturi galimybių žindyti išimtinai 6 mėnesius ir tęsti žindymą iki 2 metų ar ilgiau.
Siekiant įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos tikslą, kad išimtinai būtų žindoma 50 proc. ir daugiau kūdikių, planuojama iki 2025 m. imtis koordinuotų veiksmų. Yra daug akivaizdžių įrodymų, kad optimalus žindymas turi teigiamą poveikį. Anot specialistų, motinai padeda reguliuoti pastojimą, mažėja krūtų ir kiaušidžių vėžio rizika, mažėja hipertenzijos rizika. Vaikui padeda kovoti su infekcijomis, mažėja viduriavimo atvejų dažnumas ir sunkumas, mažėja kvėpavimo takų infekcijų ir ūminio vidurinės ausies uždegimo rizika, užkerta kelią dantų ėduoniui ir netaisyklingam sąkandžiui bei didina intelektą.
PSO ir UNICEF rekomendacijos dėl žindymo
- Žindymą pradėti (inicijuoti) ne vėliau kaip 1 valandą nuo gimimo.
- Išimtinio žindymo trukmė - 6 mėnesiai.
- Tęsti žindymą iki 2 metų amžiaus ir ilgiau, nuo 6 mėnesių į mitybą įtraukiant tinkamus papildomus maisto produktus.
Trumpalaikės ir ilgalaikės su nežindymu susijusios išlaidos daro įtaką visai visuomenei. Tyrimai rodo, kad nežindomi kūdikiai turi žemesnį IQ, todėl sumažėja jų galimybės gauti tinkamą išsimokslinimą, dėl to ateityje jų pajamos bus mažesnės. Žemi žindymo rodikliai prisideda prie išaugusio sergamumo, dėl to didėja sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidos. Be to, kūdikių mišinukų gamyba, pakavimas, saugojimas, platinimas ir paruošimas prisideda prie žalos aplinkai.
Pasaulio žindymo iniciatyvų aljanso (WABA) pateikiami faktai:
- Visame pasaulyje 155 mln. vaikų iki 5 m. turi augimo sutrikimų.
- 52 mln. vaikų kenčia nuo išsekimo ir 41 mln. vaikų turi antsvorio.
- Tyrimai rodo, kad žindymas, palyginti su dirbtiniu maitinimu, sumažina nutukimo riziką 10 proc.
- Daugiau nei 1,9 mlrd. suaugusiųjų (18 m. ir vyresnių) turi antsvorio, tarp jų 650 mln. yra nutukę.
- Žemo ir vidutinio lygio pajamų šalyse žindomų kūdikių mirties rizika pirmaisiais gyvenimo metais yra 21 proc. mažesnė nei tų, kurie niekad nebuvo žindomi.
- 815 mln. žmonių visame pasaulyje trūksta saugaus maisto, jie kenčia nuo nepakankamos mitybos, o didžioji jų dauguma - 489 mln. žmonių - gyvena karinio konflikto kamuojamose šalyse.
- Motinos pieno kokybė ir kiekis nepriklauso nuo moterų mitybos sąlygų, išskyrus retus išsekimo atvejus (tik 1 proc. atvejų).
- Manoma, kad iki 2019 m. dirbtinio maitinimo mišinių, skirtų kūdikiams maitinti, pardavimai pasieks beveik 70,6 mlrd. JAV dolerių.
- Vos 1 kg dirbtinio maitinimo mišiniui paruošti reikia daugiau nei 4000 tūkst. litrų vandens.
- Visame pasaulyje skaičiuojama apie 60 mln. pabėgėlių ir migruojančių asmenų, daugelis iš jų yra vaikai ir moterys, kuriems gresia įvairių formų nepakankama mityba. Maitinimas krūtimi galėtų padėti spręsti šią problemą.
- Sumažinus kūdikių žindymo trukmę, intelekto koeficientas (IQ) sumažėja 2,6 balo.
- Žindymas yra viena geriausių investicijų į pasaulinę sveikatą. 1 JAV doleris, investuotas į žindymą, generuoja 35 JAV dolerių ekonominį atsaką.
- Atsisakymas maitinti krūtimi kasmet sudaro 302 mlrd. JAV dolerių ekonominių nuostolių - tai sudaro 0,49 proc. bendrojo pasaulinio vidaus produkto.
Žindymo įtaka motinos ir vaiko sveikatai
Šiandien niekas nedrįstų neigti, kad žindymas turi ne tik trumpalaikį bet ir ilgalaikį teigiamą poveikį motinos ir vaiko sveikatai. Per paskutinius tris dešimtmečius atlikta daugybė tyrimų šioje srityje.
Poveikis motinos sveikatai
Kalbant apie trumpalaikį poveikį, įrodyta, kad laktacinės amenorėjos trukmė (LAM) žindančioms motinoms yra ilgesnė: išimtinio ar dominuojančio žindymo atvejais tikimybė, kad LAM tęsis 6 mėn 23 % didesnė (RR 1.23, 95% CI 1.07-1.41), lyginant su nežindančiomis motinomis. Pastebėtas ryšys tarp motinos depresijos ir žindymo trukmės. Pasireiškus depresijai nėštumo metu, tikėtina kad tokia motina žindys trumpiau. Vis dėlto panašu, kad ne žindymas sąlygoja retesnį depresijos pasireiškimą, bet priešingai - depresija sergančios motinos dažniau renkasi nežindyti arba žinda trumpiau. Sąsajos tarp žindymo ir svorio kritimo po gimdymo atrodo abejotinos.
Ilgalaikis poveikis
Daugiausia tyrimų atlikta žindymo įtakai krūties ir kiaušidžių vėžio atsiradimui nustatyti. Įrodyta, kad žindžiusioms moterims mažėja rizika susirgti krūties vėžiu vėliau gyvenime. Kuo ilgesnė žindymo trukmė, tuo stipresnis jo apsauginis poveikis. Pavyzdžiui, žindžiusioms trumpiau, nei 6 mėn. rizika susirgti krūties vėžiu 7% mažesnė, o žindžiusioms virš 12 mėn. - net 26% mažesnė nei nežindžiusioms. Apskaičiuota, kad intensyvinant žindymo praktiką, galima būtų išvengti 20 000 mirčių nuo krūties vėžio kasmet. Taip pat nekelia abejonių, kad žindymas apsaugo nuo kiaušidžių vėžio. Bent kiek žindžiusioms moterims rizika susirgti krūties vėžiu 30 % mažesnė, nei nežindžiusioms. Tyrimais taip pat patvirtinta, kad 12 mėnesių trukmės žindymas sumažina riziką susirgti antro tipo cukriniu diabetu 9% (RR 0.91, 95% CI 0,86-0,96). Kuo ilgesnė žindymo trukmė, tuo mažesnė šio susirgimo rizika. Neįrodyta, kad žindymas sąlygoja retesnį osteoporozės atsiradimą vėliau gyvenime.
Poveikis vaiko sveikatai
Neabejotina, kad ilgesnis žindymas sąlygoja mažesnį kūdikių ir mažų vaikų sergamumą ir mirtingumą. Yra paskaičiuota, kad tinkamai žindant, kasmet galima būtų išvengti 12 % vaikų iki 5 m amžiaus mirčių, t. y. Atlikus tyrimus aukšto pragyvenimo lygio šalyse nustatyta, kad bent koks žindymas 36 % sumažina staigios kūdikių mirties sindromo riziką ir 58 % - riziką susirgti nekrotiniu enterokolitu. Kalbant apie sergamumo rodiklius, daugiau nei 66 visame pasaulyje atliktų tyrimų patvirtina, kad maždaug pusės viduriavimo atveju ir trečdalio apatinių kvėpavimo takų infekcijos atvejų vaikams iki 5 m amžiaus galima būtų išvengti tinkamai žindant. Sisteminė apžvalga ir meta analizė pateikia įrodymų, kad žindymas apsaugo nuo vidurinės ausies uždegimo iki 2 m. amžiaus. Išimtinio žindymo bei ilgesnės trukmės žindymo apsauginis poveikis stipresnis: pirmuosius 6 mėnesius išimtinai žindomiems vaikams rizika susirgti vidurinės ausies uždegimu per pirmuosius 2 gyvenimo metus 43 % mažesnė, nei žindomiems neišimtinai, o ilgiau žindomiems kūdikiams ši rizika 33 % mažesnė, nei trumpiau žindytiems.
Išanalizavus 18 tyrimų, kuriose dalyvavo virš 9 000 tiriamųjų nustatyta, kad netaisyklingo sąkandžio susiformavimo rizika bent kiek žindytiems vaikams 66 % mažesnė, nei tiems, kurie visai nebuvo žindyti. Ištyrus vaikus iki 12 mėn. amžiaus, nustatyta, kad tiems iš jų, kurie buvo žindomi ilgiau, mažesnė tikimybė atsirasti dantų ėduoniui, nei tiems, kurie buvo žindyti trumpesnį laiką (ŠS 0,50; PI 0,25 - 0,99). Vienintelis nustatytas neigiamas žindymo poveikis - tai didesnė tikimybė atsirasti dantų ėduoniui, jei vyresnis nei 12 mėn vaikas žindomas naktimis. Tačiau stokojama tyrimų, kur būtų palyginta dantų ėduonies atsiradimo tikimybė vyresniems, nei 12 mėn vaikams, maitinamiems krūtimi ir iš buteliuko, kartu įvertinant ir kitus rizikos veiksnius, tokius kaip saldaus maisto ar gėrimų vartojimas, ir burnos higienos praktiką. Kalbant apie ilgalaikį poveikį vaikų sveikatai, įrodyta, jog žindyti vaikai vėliau gyvenime 13 % rečiau turi viršsvorio ar yra nutukę, taip pat jiems 35 % mažesnė rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu. Ryšys tarp žindymo ir arterinio kraujo spaudimo reikšmių bei bendrojo cholesterolio lygio nėra įrodytas.
Žindymas ir dantų ėduonis: mitai ir faktai
Žindymas suteikia daug gerų emocijų tiek mamai, tiek mažyliui, tačiau neretai sulaukia prieštaringų nuomonių ir vertinimų. Pagausėjus šeimai išties kyla daug klausimų: iki kokio amžiaus geriausia žindyti vaiką; kaip mamos pienas veikia mažylio dantukus; ar iki tam tikro amžiaus reikia atpratinti kūdikį nuo krūties ir ar apskritai reikia kištis į šį natūralų procesą?
Nuomonė, kad vaikų dantukai genda dėl naktinio maitinimo, - ne naujiena. Internete galima rasti daug informacijos apie tai, kad maitinti kūdikį naktimis nėra gerai. Be to, kartais tokia informacija dalinasi ne tik medicininio išsilavinimo neturintys žmonės, bet ir medikai, kurių specialybė nėra tiesiogiai susijusi su žindymu. Kodėl dantų gedimą mėgstama „nurašyti“ naktiniam maitinimui, kuris atrodo toks natūralus dalykas? Ar tikrai jis taip veikia dantis?
Daiva Šniukaitė-Adner teiginį, kad žindymas naktimis kenkia vaikų dantims, vadina tiesiog mitu: „Naktinis žindymas nedaro įtakos dantų gedimui. Dantys genda nuo bakterijų, kurioms veistis turi būti palanki terpė. Kūdikis gimsta su sterilia burna, kurioje nėra ėduonį sukeliančių bakterijų. mažyliui žaidžiant su šeimos narių dantų šepetukais ir t. Jei dantys yra valomi, prižiūrimi, rūpinamasi tinkama mityba, tuomet susidaryti ėduoniui palankiai terpei yra daug sunkiau. Žinoma, taip pat svarbi genetika ir mamos sveikatos būklė nėštumo metu, jos mityba, vaistų vartojimas ir pan.
Laktacijos konsultantė pabrėžia, kad dažnai maišomi du maitinimo būdai - žindymas ir maitinimas iš buteliuko. Iš čiulptuko ir krūties vaikas valgo skirtingai. Iš krūties pienas patenka tiesiai į ryklę, todėl skystis neturi galimybės ilgai užsibūti burnoje ir paveikti dantų. Dar blogiau, jei iš buteliuko maitinama pieno mišiniu. Kūdikiui nurijus pieno mišinį, dantukai pasidengia jo likučiais ir tampa labiau pažeidžiami dantų ėduonį sukeliančių bakterijų. Mamos piene yra antimikrobinių medžiagų. Šios medžiagos naikina bakterijas.
Svarbu laikytis pastovaus dantų priežiūros režimo
Dantis valyti bent du kartus per dieną, minkštu šepetėliu. Kruopščiai nuvalykite dantų paviršių toje vietoje, kur jie siejasi su dantenomis. Nepamirškite siūlo tarpdančiams valyti.
Pykinimas ir vėmimas yra dažna nėščiųjų problema. Jeigu vemiate, išskalaukite burną vandeniu arba burnos skalavimo skysčiu tuoj pat, kai tik galėsite.
Pagimdžius ir maitinant vertėtų rūpintis burnos higiena dar labiau. Maitinančios moters organizmas pieno gamybai sunaudoja daug svarbių medžiagų, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į savo mitybą.
Dantų priežiūra nėštumo metu
Besilaukiančios moterys burnos higiena turi rūpintis ne tik šiuo periodu, bet ir visą gyvenimą. Dantis valytis reikia mažiausiai 2 kartus per dieną, mažiausiai 3-4 minutes, stengiantis išvalyti kiekvieną danties paviršių. Šepetėlis turi būti minkštas: taip sumažinama dantenų kraujavimo ir uždegimo rizika.
Kiekviena nėščioji privalo reguliariai tikrintis dantų būklę, o pajutus danties skausmą, gydymo neatidėlioti. Dažniausiai pasitaikanti burnos liga nėštumo metu yra dantenų uždegimas, dar kitaip vadinamas gingivitu. Jis pasitaiko net apie 60 proc. nėščiųjų. Būsimoms mamoms padidėja hormonų estrogeno ir progesterono kiekis, todėl dantenos tampa jautresnės apnašose esančioms bakterijoms. Tai ir sukelia uždegimą.
Kita neretai pasitaikanti nėščiųjų burnos ertmės liga - periodontitas. Jis gali išsivystyti, jeigu negydomas gingivitas. Geriausia apsilankyti dar tik planuojant nėštumą ir pasirūpinti, kad būtų atlikta profesionali burnos higiena, išgydyti ėduonies pažeisti dantys ar kitos burnos ligos. Gydytojas odontologas tokio vizito metu taip pat pataria, kaip prižiūrėti dantis visą nėštumo laikotarpį, kad jie išliktų sveiki ir nepaveiktų būsimos mamos ar vaiko sveikatos.
Jeigu pas odontologą nespėta apsilankyti prieš nėštumą, konsultacijos metu būtina informuoti odontologą apie nėštumą. Gydymą visada geriau užbaigti dar iki pastojimo, tačiau esant tokioms ūmioms situacijoms odontologinės procedūros galimos ir nėštumo metu. Visgi, odontologijos klinika turėtų būti aplankyta per antrąjį nėštumo trimestrą (13-21 nėštumo savaitė). Tai - geriausias metas. Pirmuoju ir trečiuoju trimestru suteikiama tik būtiniausia odontologinė pagalba (prieš tai pasitarus su ginekologu). Kūdikio besilaukianti moteris nenori eiti pas odontologą. Nėštumo metu pasikeitęs imuninis atsakas ir atidėtas dantų gydymas ypač padidina riziką vystytis stiprioms odontologinėms infekcijoms. Visa tai kenkia tiek motinai, tiek vaikui.
žymės:
Panašus:
- Kūdikio žindymas: Vitkausko patarimai sėkmingam žindymui
- Vyresnio Vaiko Žindymo Stebuklai: Nepakeičiami Faktai ir Patarimai Kiekvienai Mamai
- Sužinokite, Kodėl Žindymo Metu Dingsta Mėnesinės – Priežastys, Diagnostika Ir Efektyvūs Gydymo Būdai
- Ar Naujagimiai Iš Tikrųjų Gali Matyti Spalvas? Sužinokite Visa Apie Kūdikio Regos Vystymąsi!
- STEAM veikla vaikams: atraskite kūrybiškumo ir pažinimo pasaulį linksmai ir įdomiai!