Kūdikio kūno temperatūra turėtų būti tarp 36,5 ir 37,5 °C. Lengvas kūdikių ir mažų vaikų karščiavimas yra gana dažnas reiškinys. Karščiavimas dažnai reiškia, kad kūdikio organizmas kovoja su infekcija, tačiau visiškai normalu, kad tėvams tai kelia nerimą.
Normali kūno temperatūra
Normali temperatūra naujagimiui ir kūdikiui yra 36,4-37,3 laipsnių. Tačiau svarbu žinoti, kad pačioje pradžioje, kai tik naujagimis gimsta, jo termoreguliacija (gebėjimas pačiam reguliuoti savo kūno temperatūrą) nėra pakankama. Todėl jo kūno temperatūra gali kisti labai greitai, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Vėliau, kai termoreguliacija pasidaro tvaresnė ir stabilesnė, aplinkos temperatūra turi mažiau įtakos.
Kaip matuoti kūdikio temperatūrą?
Kūdikių ir mažų vaikų temperatūrą galima matuoti keliais skirtingais būdais: po liežuviu, pažastyje, ausyje ar ties kakta. Matuojant ausies termometru normali temperatūra svyruoja nuo 35,8 iki 38,0 °C. Normali oralinė (burnos) temperatūra svyruoja nuo 35,5 iki 37,8 °C. Normali pažasties temperatūra svyruoja nuo 34,7 iki 37,3 °C. Matuojant rektaliniu termometru normali temperatūra svyruoja nuo 36,6 iki 38,0 °C. Skaitmeninis termometras yra itin tikslus ir temperatūrą išmatuoja greitai. Ausų termometras kūdikio temperatūrą išmatuoja greičiausiai, rezultatas pateikiamas vos per 1 sekundę. Gyvsidabrio termometrai yra itin pasenusi ir nebenaudojama temperatūros matavimo priemonė, nes termometrui sudužus į mažas stiklo šukes aplinkoje pasklinda nuodingas gyvsidabris. Dėl šios priežasties gyvsidabrio termometrų patariama nenaudoti kūdikio temperatūrai matuoti.
Kada nereikia matuoti temperatūros?
„Mažyliams temperatūros matuoti kasdien nereikia dėl kelių dalykų. Visų pirma - ne visada termometrai rodo tikslią temperatūrą ir kartais be reikalo gąsdina mamas. Kitas dalykas - neretai mamos matuoja temperatūrą išangėje, tad to daryti be reikalo ir itin dažnai taip pat nerekomenduojama. Temperatūrą matuoti reikia tik tada, jeigu yra aiškūs ženklai, kad vaikas negaluoja: pasidaro vangesnis, atsisako žįsti, tampa labai irzlus arba atsiranda infekcijos požymių (sloga, kosulys ir pan.). Arba jei tiesiog mama priglaudusi vaikelį pajunta, kad jis yra šiltesnis nei įprastai“, - pasakoja Elena L. Bukauskienė.
Karščiavimo priežastys
Aukšta temperatūra vaikui gali pakilti net kelis kartus per mėnesį. Tai nėra blogai, nes skatina imuninę sistemą kovoti su mikrobais ir kenkia virusams. Problema kyla tik tada, kai kūno temperatūra pakyla per greitai. Tada aukšta temperatūra gali būti pavojinga, nes slopina imunines reakcijas ir sukelia dehidrataciją ir organizmo išsekimą. Dažniausiai naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėnesių temperatūra pakyla dėl virusinių, rečiau - bakterinių infekcijų (pavyzdžiui, tridienės karštinės, bronchiolito, enterovirusinės infekcijos, otito), kiek rečiau - dėl dantų dygimo (nes gana retai iki 3 mėnesių išdygsta pirmas dantis, tačiau būna visaip).
Kūdikiui mažo laipsnio karščiavimas gali atsirasti dėl vakcinacijos. Tai dažnas reiškinys, taigi neturėtų kelti nerimo tėvams, jeigu tokia būklė trunka iki 48 valandų, organizmas reaguoja į vaistus nuo karščiavimo ir temperatūra neviršija 40,5 oC, o bendra vaiko būklė yra gera. Tokia būklė kyla kaip imuninės sistemos reakcijos į vakcinoje esančius virusus ir bakterijas pasekmė.
Kūdikiams karščiavimas gali atsirasti dėl:
- perkaitimo;
- stipraus verksmo;
- ausies uždegimo;
- anginos;
- peršalimo;
- skiepų;
- virusinių ar bakterinių infekcijų.
Kiti kūdikių karščiavimo simptomai:
- sloga;
- kosulys;
- gerklės ir galvos skausmas;
- bloga savijauta;
- vėmimas;
- viduriavimas;
- išbėrimas ir kiti odos pokyčiai.
Ką daryti, jei mažyliui pakilo temperatūra?
Pirmiausia - nepanikuoti. Jei temperatūra yra pakilusi virš 38 laipsnių naujagimiui arba virš 38,5 laipsnių kūdikiui - reikėtų duoti vaistų nuo karščiavimo (paracetamolio žvakutę) ir kuo daugiau skysčių (dažnai siūlyti mamos pieno ar mišinuko). Jeigu vaikas negauna pakankamai skysčių, jo temperatūra, tikėtina, kris žymiai sunkiau, ilgiau ir greičiau vėl pakils. Jeigu vaiko galūnės šaltos, reikėtų jį sušildyti, o kai jos sušils - reikėtų nukloti, nurengti ir leisti vaikui atvėsti tokiu būdu. Deja, bet vis dar yra gajus mitas, kad karščiuojantį vaiką reikia prikloti penkiomis antklodėmis, tačiau taip vaikui temperatūra kris tik dar sunkiau.
Jei temperatūra labai sunkiai krenta arba nenukrenta per 1-2 valandas, tai gali būti dėl kelių priežasčių:
- Per maža vaisto dozė - reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaisto dozę reikia skaičiuoti pagal kūno svorį, o ne vaiko amžių, nes vaikų svoris tame pačiame amžiuje gali skirtis.
- Vaikas netekęs per daug skysčių ir per mažai jų gauna.
- Reikia papildomo vėsinimo iš aplinkos - nuklokite, nurenkite rūbus, dėkite vėsius kompresus ant kaktos, pilvo, kirkšnių.
Vaiko temperatūra gali nukristi žemiau ribos arba tuomet, kai yra ne visiškai adekvati termoreguliacija, arba jeigu vaikas ilgą laiką yra per šaltoje aplinkoje. Tokiu atveju vaiką reikia šildyti po truputį, tiek iš išorės (apklojant, einant prie šilumos šaltinio), tiek iš vidaus (šiltais skysčiais).
„Vaiko temperatūra dažniausiai pakyla kaip atsakas į uždegiminį procesą. Labai skatinu mamas ir tėčius nebijoti temperatūros ir suprasti, kad, na, ji yra ne veltui. Tik pakilus kūno temperatūrai aktyvuojasi tam tikros mūsų imuninės sistemos veikliosios medžiagos, kurios labai svarbios efektyviai kovai su infekcija. Todėl temperatūrą rekomenduojama mažinti nuo 38 laipsnių naujagimiams ir nuo 38,5 laipsnių kūdikiams. Žinoma, būna ir taip, kad vaikas esant 37,8 laispnių jau jaučiasi itin blogai, gulinėja ir dejuoja - tokiu atveju vaistų galima duoti ir nesulaukus rekomenduojamos temperatūros“, - pataria gydytoja.
Vaistai nuo karščiavimo
Naujagimiams ir kūdikiams rekomenduojama temperatūrą mažinti paracetamoliu, jo Lietuvoje galima įsigyti žvakutėmis (jos būna įvairaus stiprumo) ir sirupo pavidalu (sirupas nerekomenduojamas iki 3-4 mėnesių dėl springimo rizikos). Ibuprofenas rekomenduojamas nuo 3 mėnesių amžiaus, jo Lietuvoje galima įsigyti sirupo pavidalu (žvakučių Lietuvoje registruotų nėra). Abu vaistai gali būti duodami kas 6-8 valandas esant reikalui.
Kada kreiptis į gydytoją?
Visada kreipkitės į gydytoją, jeigu naujagimio gelta tęsiasi ilgiau nei 14 dienų. Jei kūdikiui mažiau nei šeši mėnesiai ir jo temperatūra aukšta, nedelsdami apsilankykite pas šeimos gydytoją arba pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Jei kūdikis vyresnis, pasistenkite, kad jam būtų kuo patogiau, duokite gerti daug skysčių, kad išvengtų dehidratacijos, ir dažnai vėdinkite kambarį.
Reikėtų skubiai vykti pasirodyti gydytojui, jei:
- Vaikas pasidaro vangus ir sunkiai pažadinamas - ypač jei taip yra, kai jau temperatūra nukritusi.
- Atsiranda paspaudus neblykštantis bėrimas.
- Vaikas pradeda daug ir dažnai vemti ir/ar daug ir dažnai viduriuoti.
- Prasideda traukuliai.
- Davus adekvatų vaistų kiekį ir kelis skirtingus vaistus (t.y. ir ibuprofeną, ir paracetamolį) ir jei vaikas pakankamai geria skysčių, tačiau temperatūra nekrenta.
Konsultuotis su vaikų ligų gydytoju-pediatru, kai vaikas karščiuoja >38°C ir:
- Yra jaunesnis nei 6 mėn.
- Yra skysčių trūkumas (sausa burna, lūpos, liežuvis, nėra ašarų, mažiau šlapinasi, vemia/viduriuoja, atsisako gerti skysčius).
- Vaikas mažiau aktyvus, kūdikis nesišypso.
- Kūdikis prastai valgo.
- Nukritus temperatūrai vaikas jaučiasi blogai.
- Blogėja karščiuojančio vaiko būklė.
- Skundžiasi dideliu skausmu (ausies, gerklės, pilvo, kt.).
- Temperatūra kyla >40°C.
- Vaikas karščiuoja >5 d.
- Gydymas antipiretikais nesumažina temperatūros.
- Yra galūnės ar sąnario tinimas, nesiremia ar nesinaudoja galūne.
- Serga gretutine plaučių ar širdies liga.
- Nėra aiškios ligos priežasties.
Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:
- Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn. amžiaus.
- Oda išblyškusi, papilkėjusi, pamėlusi, marmuruota.
- Nėra reakcijos į aplinką, neįmanoma pažadinti, didelis vangumas.
- Nuolat verkia.
- Dejuoja kvėpuojant arba įkvėpia >60 k/min, kvėpuojant įsitraukia krūtinė, kvėpuojant virpa nosies sparneliai, yra papildomų garsų kvėpuojant.
- Atsiranda neblykštantis bėrimas.
- Yra traukuliai ar kitaip sutrikusi neurologinė būklė (judėjimas, kalba, eisena, sąmonė, elgesys).
- Kūdikio momenėlis išsipūtęs.
- Vemia tulžimi.
- Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti).
Patarimai, kaip sumažinti karščiavimą namuose
Vaiko karščiavimo mažinimas labai dažnai siejamas su vaistų, kurių sudėtyje yra vienos iš medžiagų - paracetamolio ar ibuprofeno, - vartojimu. (Ibuprofenas nerekomenduojamas sergant inkstų ligoms ir esant dehidratacijai. Jeigu vaikas serga vėjaraupiais, ibuprofenas taip pat nerekomenduojamas.) Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų pažeidimą.
Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo dažnio. Vaistus galima įsigyti tiek kaip sirupą, tiek kaip žvakutes. Reikia atsiminti, kad dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį.
Taip pat, karščiavimą galima sumažinti tradicinėmis priemonėmis. Kūdikiams, kurių temperatūra yra žemesnė nei 38,5 oC, nerekomenduojama duoti vaistų. Galima naudoti:
- Vėsius kompresus - tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo.
- Vėsinamąją vonelę - vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 oC, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui.
- Drėgną paklodę - tai dar vienas kūdikio temperatūrą padedantis mažinti būdas. Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.
Taip pat verta prisiminti apie tinkamą hidrataciją, geriausia vaikui duoti atvėsinto virinto vandens. Tokiu atveju organizmas nepraras vandens.
Rekomendacijos gydant karščiuojantį vaiką namuose:
- Gerti pakankamai skysčių. Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme.
- Nepkrauti skrandžio. Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.
- Stebėti vaiką (ir naktį).
- Dėl skysčių trūkumo - lūpos ir liežuvis nesausi, šlapinasi gausiai, skaidriai.
- Dėl bėrimo - atpažinti neblykštantį bėrimą.
- Bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija.
- Malšinti karščiavimą. Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo.
- Leisti vaikui ilsėtis. Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.
Karščiavimą mažinantys preparatai:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą). Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija.
- Kitas karščiavimą mažinantis preparatas: Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą. Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.
Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą. Jei vaistą išvėmė iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
Kada būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija:
- Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą.
- Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje.
- Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar karščiavimas yra žalingas?
Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų atveju nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai.
Ką daryti, jei vaikui temperatūra be simptomų?
Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau.
Kada kreiptis į gydytoją, jei vaikas karščiuoja?
Jei vaiko būklė išlieka prasta net temperatūrai kiek sumažėjus, jei vaikas negauna pakankamai skysčių, yra vangus ar yra kiti grėsmingi simptomai, svarbu kreiptis į vaikų gydytoją.
Kokios yra karščiavimo priežastys?
Karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas, taip pat daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas.
žymės: #Naujagimio
Panašus:
- Skubios Priemonės, Kai Vaikui Pakyla Temperatūra – Kaip Greitai Palengvinti?
- Žema bazinė temperatūra ankstyvo nėštumo metu: ką tai reiškia ir kaip elgtis?
- Žema Temperatūra Nėštumo Metu: Pavojai, Simptomai ir Efektyvūs Sprendimai!
- Neįtikėtina! Sužinokite, kodėl kūdikiai verkia ir kaip jiems efektyviai padėti
- Naujagimio išmatų spalvos: ką reiškia kiekviena ir kada sunerimti?