Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).

„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S.

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.

Kofeinas ir Folio Rūgštis Nėštumo Metu

Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.

Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.

Vitaminai ir Mineralai Nėštumo Metu

Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.

„Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S.

Skausmo Malšinimas Nėštumo Metu

Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu.

Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. 1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.

Žalingi Įpročiai ir Fizinis Aktyvumas

„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.

Pasak V., „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.

S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.

Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.

Kelionės Nėštumo Metu

Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima.

Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.

V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. „Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.

Perkaitimas ir Maudynės Baseine

Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.

„Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S.

Miego Sutrikimai ir Emocinė Būsena

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.

„Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S.

V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.

Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.

2019 m. žurnale „Obstetrics &Gynecology” paskelbtas tyrimas parodė, kad nuo 2000 iki 2015 m. Įdomu tai, kad tyrimų duomenimis, motinos nerimas nėštumo metu gali paveikti jos kūdikį. 2013 m. Emociniai pokyčiai, savivertės pasikeitimas siejami su smegenų struktūros pasikeitimu. 2016 m.

Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.

„Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S.

Peršalimas Nėštumo Metu

Tiek nėščias moteris, tiek ne nėščias moteris puola tie patys peršalimo virusai, bet problema ta, kad nėščių moterų imuninė sistema reaguoja kitaip. Ji nėra nusilpusi, greičiau - moduliuota: vieni mechanizmai veikia silpniau, kad neatmestų vaisiaus, kiti - daug audringiau, kad apsaugotų tiek moterį, tiek vaisių. Įvairūs virusai grėsmingiau pasireiškia nėščios moters organizme ir gali sukelti daugiau komplikacijų tiek moteriai, tiek pačiam nėštumui. Svarbu pažymėti, kad paprastas peršalimas didelių problemų dažniausiai nesukelia ir savaime praeina per septynias-dešimt dienų. Vaistų vartojimas ligos nesutrumpina, tačiau kartais gali palengvinti kai kuriuos simptomus.

Didžiausias pavojus yra pirmame nėštumo trimestre, kai embrionas dar tik formuojasi, liga gali sutrikdyti vaisiaus raidą, lemti apsigimimus, persileidimus. Komplikacijų gali sukelti ne tik patys virusai, bet moters organizmo reakcija į virusą. Tarkime, įrodyta, kad 38,5 ir aukštesnė temperatūra taip pat gali sukelti tam tikrų apsigimimų ar persileidimą. Antrame ir trečiame trimestre rimtas peršalimas, gripas gali lemti priešlaikinį gimdymą, vaisiaus įgimtą infekciją.

Kadangi paprastas peršalimas didelių simptomų ir didelių apkrovimų moters imuninei sistemai nesukelia, rizika yra labai minimali. Pabloginti situaciją galėtų savigyda, nereikalingų vaistų vartojimas, nepasitarus su gydytoju.

Idealiausia būtų, jei peršalusi nėščia moteris imtųsi paprasčiausių priemonių: šiltai rengtųsi, neitų į darbą, pagulėtų lovoje, atliktų šiltų vandens garų inhaliacijas, vartotų daugiau skysčių: šiltų arbatų, vištienos ar daržovių sultinio. Jei ji mato, kad simptomai neišnyksta, būklė sunkėja, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad įvertintų, ar nėra gripo, ar prasidėjusios bakterinės infekcijos.

Tyrimų su vaistais nėštumo metu nėra atliekama, tad potencialiai kiekvienas vaistas gali sukelti apsigimimų ar kitų problemų nėštumo metu. Visgi nėščiąsias taip pat reikia gydyti, tad apie vaistų saugumą dažniausiai sužinome iš praktikos. Vieni vaistai laikomi saugiais, kitus rekomenduojama vartoti atsargiai, o treti įrodyti kaip potencialūs apsigimimų sukėlėjai-teratogenai. Aukštą temperatūrą, kuri siekia 38,5 ir daugiau, reikėtų mušti, saugiausia su paracetamolio preparatais. Jo galima vartoti iki 2 gramų per parą. Vienoje tabletėje dažniausiai yra 500 mg vaisto, tad nerekomenduojama suvartoti daugiau 4 tablečių per parą. Žinoma, maksimalių dozių reikėtų vengti nėštumo metu. Paracetamolį taip pat galima naudoti nuo galvos, gerklės skausmo. Dėl visų kitų preparatų vartojimo reiktų pasitarti su vaistininku arba gydytoju.

Vaistinių žolelių arbatų vartojimas nėštumo metu yra pakankamai saugus, tol kol jos vartojamos saikingai. Vien tai, kad vaistinės žolelės yra natūralios, nereiškia, kad jų galime vartoti kiek norime. Užrašas ant pakuotės „natūralu“, nereiškia, kad „saugu“. Aviečių, ramunėlių, dilgėlių, kiaulpienių ir kai kurios kitos arbatos yra mažiau rekomenduojamos, nes gali sukelti gimdos susitraukimus ar kitaip paveikti nėštumą. Dar kartą noriu pabrėžti, kad saikingai vartojant, visos arbatos yra gerai ir padeda organizmą papildyti šiltais skysčiais, vitaminais ir kitomis maistinėmis medžiagomis.

Sunku pasakyti, kas yra saikingas vartojimas. Nes ne nuo puodelio dydžio priklauso, o nuo arbatos koncentracijos. O ją sunku pamatuoti. Bet 2-3 puodeliai ne stiprios arbatos per dieną yra optimalus kiekis. Žalioji arba juodoji arbata taip pat yra tinkamos, bet jose yra kofeino, tad nereikėtų išgerti daugiau kaip dviejų puodelių per dieną.

Žarnyno Virusai Nėštumo Metu

Žiemą suaktyvėja ne tik peršalimo virusai, bet ir žarnyno, kurių dažnai parsineša iš ugdymo įstaigų vaikai. Ar jie nėščioms moterims pavojingi? Vaisiui jie dažniausiai jokios grėsmės nekelia. Nėščiajai gali sukelti vėmimą, viduriavimąko pasekoje prasideda dehidratacija, apetito stoka, organizmo nusilpimas. Gydymas - skysčių ir elektrolitų atstatymas. Jeigu to nepavyksta pasiekti namie geriant specialius skysčius, tenka gydyti ligoninėje intravenininiais skysčiais ir vaistais.

Jei koks nors rimtas veiksnys suveikia, galbūt moteris net ir nesužinos, kad buvo nėščia. Kuo mažesnis nėštumas, tuo embrionas yra trapesnis ir įvairūs veiksniai jį gali lengvai pažeisti, sukelti pakitimus, kurie nederinami su gyvybe. Tiek vaistai, tiek virusai bei aukšta temperatūra, gali baigtis labai liūdnai.

Jei įmanoma, planuokite vizitą pirmoje dienos pusėje. Veido kaukė padeda, jei ją dėvi sergantis žmogus, kad neužkrėstų kitų, bet gali dėvėti iš nėščioji - blogiau nebus. Būtina plauti rankas grįžus iš poliklinikos. Ir, be abejo, stiprinti imunitetą - sportuoti, žiūrėti, kad būtų sveika ir subalansuota mityba - daržovės, vaisiai, pakankamas skysčių kiekis, vitaminas C. Šios priemonės sumažina riziką peršalti ir susirgti.

Gripas Nėštumo Metu

Gripo yra staigesnė pradžia, dažnai būna su aukšta temperatūra, būklė būna daug blogesnė, vargina kaulų laužymas, raumenų skausmai. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Nėščios moters reakcija į gripo virusą yra daug audringesnė, todėl neretai nėščiosioms gripo virusas komplikuojasi ir atsiranda plaučių uždegimas, dažnai reikia gydymo ligoninėje ar net reanimacijos skyriuje. Tai pakankamai grėsminga infekcija, todėl Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vakcinaciją tiek planuojančioms pastoti, tiek jau pastojusioms bet kuriame nėštumo trimestre prieš gripo sezoną. Tokiu būdu ir naujagimis iki 6 mėnesių gaus apsaugą nuo gripo.

Kad skiepai nėštumo metu sukeltų kokias nors komplikacijas mokslinių įrodymų nėra, tačiau pats gripas sukelia didžiulią grėsmę tiek nėščiajai, tiek vaisiui. Gripo vakcinoje gyvo viruso nėra, suleidžiami viruso antigenai ir taip organizmas paruošiamas kovai su tikruoju virusu jeigu iškiltų toks pavojus juo užsikrėtus.

Į gydytoją reiktų kreiptis, jeigu paprasto peršalimo simptomai tęsiasi ilgiau nei 10 dienų, jeigu blogėja savijauta, tampa sunku kvėpuoti, stiprėja galvos skausmai, laikosi aukšta kūno temperatūra, kurios nenumuša vaistai arba jeigu įtariate kad sergate gripu.

Ką Daryti Esant Žemai Temperatūrai?

Žmogaus temperatūra nukrenta kur kas rečiau negu pakyla, bet ką daryti tokiu atveju vis tiek būtina žinoti. Keliais laipsniais nukritusi temperatūra gali sutrikdyti normalią vidaus organų veiklą ir organizmo funkcijas. Kai kuriais atvejais temperatūros kritimas baigiasi mirtimi. Jeigu nuolatinė kūno temperatūra nėra aukštesnė nei 35 laipsniai, galima įtarti sunkią lėtinę ligą. Kai temperatūra nukrenta iki 29,5 laipsnių žmogus netenka sąmonės, iki 27 laipsnių - patenka į komą, o iki 25 laipsnių - konstatuojama mirtis. Kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, todėl nedideli temperatūros pokyčiai gali būti normalus dalykas. Toks žmogus nepatiria jokių nemalonių simptomų, yra darbingas. Be to, žmogaus temperatūra per parą gali pasikeisti maždaug laipsniu. Tokie pokyčiai ypač dažni moterims per menstruacijų ciklą.

Temperatūra gali nukristi dėl ligos, nusilpusio imuniteto, vitaminų trūkumo, po infekcinių ligų, operacijos, patyrus stresą, fizinį pervargimą. Dažnai žmonės neįvertina padėties rimtumo ir nesikreipia į gydytojus, jei sumažėja temperatūra. Tai didelė klaida. Tik gydytojas, atlikęs reikalingus tyrimus gali įvertinti padėties rimtumą ir paskirti geriausią gydymą. Pacientui turėtų būti atlikta elektrokardiograma ir kraujo tyrimai, kurie nustatytų, ar temperatūra krenta dėl nusilpusio imuniteto ir nuovargio. Tada gali padėti vitaminai, imunitetą stiprinantys vaistai, pakeistas dienos režimas. Jeigu problema ne nusilpęs imunitetas, o lėtinė liga, gali prireikti daugiau įvairių tyrimų, kuriuos atlieka endokrinologai, gastroenterologai, neurologai, onkologai. Žemą temperatūrą gali lemti smegenų augliai, todėl reikia atlikti tomografinį tyrimą.

Pajutus, kad temperatūra galėjo kiek nukristi, galima suteikti sau pirmąją pagalbą. Tokia pagalba būtų lengva mankšta, pasivaikščiojimas, atpalaiduojantis masažas, kontrastinis dušas, šokoladas, puodelis stiprios arbatos ar kavos. Taip pat žema temperatūra, ypač jei šąla kojos, dingsta apetitas, pykina ir vemiama, gali įspėti apie nėštumą.

žymės: #Nestuma

Panašus: