Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Kirmėlinės ligos arba helmintozės - ligos, kurias sukelia įvairios kirmėlės, (askaridės, kaspinuočiai, trichinelės ir kt.), parazituojančios žmogaus organizme. Tokios parazitinės kirmėlės žmogaus organizme kitaip dar vadinamos helmintais. Simptomai ir ligos sunkumas priklauso nuo į organizmą patekusio parazito rūšies.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, įvairiomis helmintozėmis yra užsikrėtę mažiausiai 24 proc. visų pasaulio gyventojų. Lietuvoje kasmet helmintozėmis suserga per 30 000 žmonių, daugiausiai 3-12 m. vaikai.

Dažniausiai Pasitaikančios Kirmėlės

  • Spalinės (Enterobius vermicularis): Mažos, baltos kirmėlės, dažniausiai aptinkamos vaikų žarnyne.
  • Ascaridės (Ascaris lumbricoides): 10-40 cm ilgio kirmėlės.

Yra nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių apvaliųjų kirmėlių rūšių. Joms priskiriamos askaridės, spalinės, trichinelės, toksokaros, plaukagalviai. Yra apie 18 500 plokščiųjų kirmėlių rūšių. Dažniausiai jos yra smulkios, vos kelių milimetrų dydžio (išskyrus kaspinuočius), turi plokščią kūną.

Kaip Užsikrečiama Kirmėlėmis?

Kirmėlėmis paprastai užsikrečiama per užterštą vandenį, maistą, smėlį, žaislus, kai stokojama higienos įgūdžių ar vartojamas netinkamai termiškai apdorotas maistas. Taip pat galima užsikrėsti glostant augintinius - kates, šunis ir nenusiplovus rankų, suvalgius neplautų ar netinkamai nuplautų uogų, daržovių ir vaisių. Parazitinių ligų sukėlėjai į virškinimo traktą dažniausiai patenka pro burną, ligomis vaikai užsikrečia nuo nešvarių rankų, užteršto maisto, gerdami užterštą šulinių ar šaltinių vandenį, taip pat gurkštelėję vandens maudynių metu įvairiuose telkiniuose, į kuriuos taip pat patenka gyvūnų ar žmonių išmatos bei įvairios buitinės atliekos.

Parazitinių ligų sukėlėjai gali patekti ir per kvėpavimo takus su dulkėmis, kurias išnešioja musės ir tarakonai, o patekusios pro ryklę, jos nukeliauja į virškinimo traktą ir sukelia ligas. Parazitų gali atsirasti ir nuo naminių gyvūnėlių kraiko, valgant blogai termiškai apdorotą mėsą ir kt.

Dažniausiai pasitaikančios žarnyno parazitinės ligos:

  • Helmintozės, viena iš jų - enterobiozė, kurią sukelia spalinės. Tai - vienas dažniausių susirgimų tarp ikimokyklinio ir pradines klases lankančių vaikų.
  • Kitos dažnai infekcijas sukeliančios kirmėlės yra askaridės ir trichinos.

Dažniausi žarnyno helmintozių sukėlėjai: spalinės, askaridės ir plaukagalviai.

Kokie Požymiai Išduoda, Kad Vaikas Užsikrėtęs Kirmėlėmis?

Dažniausiai pasikeičia vaiko elgesys: jis greitai pavargsta, tampa irzlus, nervingas, nepastovios, greitai besikeičiančios nuotaikos. Taip pat gali skaudėti ir svaigti galva, suprastėti atmintis, tampa sunku susikaupti. Kartais kamuoja pilvo skausmai, viduriavimas ar, priešingai, užkietėja viduriai.

Vienas pagrindinių simptomų - niežulys, išangės niežėjimas, ypač vėlai vakare arba naktį, kai spalinukės išlenda. Tada jos pradeda dėti kiaušinėlius ir atsiranda išeinamosios angos, lytinių organų niežulys, vaikai ima pastoviai taisytis kelnaites, gali būti, kad naktį ima prasčiau miegoti, tampa irzlesni, nervingesni, nenori valgyti. Gali skųstis pilvo skausmais aplink bambą. Gali sutrikti, tai yra, padažnėti tuštinimasis. Gali būti pykinimas, bet tai jau nėra toks dažnas simptomas.

Anot šeimos gydytojo, dažniausiai vaikas nejaučia jokių simptomų - jeigu jis pradeda negaluoti, dažnai gali būti sunku suprasti, jog tai lemia parazitinė liga. Vaikui taip pat gali pasireikšti pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas arba priešingai - vidurių užkietėjimas. Kai kuriais atvejais gali atsirasti odos bėrimas, pakilti temperatūra. Ligai užsitęsus, parazitai dauginasi, todėl vaikas gali skųstis galvos svaigimu ir skausmu, jis gali pradėti kosėti, net iškosėti askaridę, dusti, jausti diskomfortą už krūtinkaulio, sąnarių skausmą, o veidas gali patinti. Enterobiozės metu vaikui dažnai atsiranda išeinamosios angos, tarpvietės, lytinių organų niežulys, ypač pasireiškiantis naktimis, todėl atžala gali blogai miegoti, tapti irzli.

Specifiniai simptomai pagal kirmėlių rūšį:

  • Spalinukės: stiprus niežulys aplink išangę.
  • Ascaridės: nepaaiškinamas kosulys ir alerginės reakcijos.

Diagnostika

Įtarus kirmėlines ligas, pirmiausia reikėtų atlikti išmatų mikroskopinius tyrimus. Taip pat verta atlikti bendrą kraujo kūnelių tyrimą (jei yra parazitų organizme, tai bus ir eozinofilų - kraujo kūnelių, kurie gamina tam tikrus baltymus, padedančius kovoti su parazitais - kraujyje).

Dažniausiai naudojamas būdas išsiaiškinti, ar vaikas turi parazitų - mikroskopiniai išmatų tyrimai, kurių metu galima rasti parazitų kiaušinėlių. Tyrimą geriausia atlikti neapsiplovus, ryte prieš tuštinimąsi, nes kiaušinėlius galima nuplauti. Norint padidinti tyrimo jautrumą, geriausia jį atlikti tris rytus iš eilės. Visgi, įprastai kirmėles galima pastebėti ir vizualiai - apžiūrint išangę, ant lovos, kelnaičių ar išmatų, kur kartais matomi judrūs kirminai, taip pat galima pamatyti ir išmatose pasišalinusį kirminą.

Kirmėlių kiaušinėlių tyrimas išmatų nuograndose nėra labai informatyvus, nes helmintai kiaušinėlius deda 1-2 paras kas 1-1,5 mėn., tad kiaušinėlių neaptikimas išmatose neįrodo helmintozės nebuvimo.

Kirmėlių Sukeliamos Komplikacijos

Nors komplikacijos pasitaiko retai, tačiau mokslinėje literatūroje yra aprašyto apendicito atvejų, pacientui galimi kasos, kepenų, tulžies pūslės ir kitų organų uždegimai. Užsitęsus helmintozei sumažėja baltymų ir kai kurių vitaminų pasisavinimas, išsivysto anemija, todėl sulėtėja vaiko augimas, prastėja jo atmintis, atsiranda miego sutrikimai, nerimas; taip pat silpnėja jo imunitetas, tad vaikas pradeda dažniau sirgti. Retai, tačiau gali pasitaikyti ir širdies raumens uždegimas, kuris gali baigtis staigia mirtimi, pacientams gali atsirasti ir traukulių epizodai, kurie išsivysto dėl galvos smegenų pažeidimo. Taip pat galimas ir žarnyno nepraeinamumas, kai jį tiesiog užkemša suaugusios askaridės. Maždaug 85 proc. obstrukcijos atvejų yra būtent dėl askaridozės - vaikams ji būdinga nuo vienerių iki penkerių metų amžiaus.

Gydymas

Helmintozės gydymas parenkamas, atsižvelgiant į žarnyno kirminų tipą ir simptomus. Svarbu! Negalima savavališkai vartoti vaistų nuo kirmėlių, kadangi jie turi šalutinį poveikį. Nuo kai kurių gali atsirasti pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas.

Kirmėlių infekcijos gydymas dažniausiai yra paprastas ir veiksmingas. Dažniausiai naudojami antiparazitiniai vaistai, tokie kaip mebendazolas, albendazolas ar pyrantelio pamoatas. Nustačius, jog vaiko organizme yra parazitų, įprastai skiriami nuo jų pavadinimo kilę antihelmininiai vaistai. Visgi, kiekvieno paciento atvejį šeimos gydytojas įvertina individualiai, nes, esant helmintozei, po gydymo kurso yra skiriami tyrimai ligos kontrolei, siekiant įvertinti, ar infekcija nepasikartojo, ar gydymas buvo efektyvus, ar jo nereikia pakartoti.

Vaistinėse galima rasti 125 ir 250 mg stiprumo tablečių, kurios skiriamos vaikams nuo 6 metų. Jaunesniems nei 6 metų vaikams ypač rekomenduojama vartoti geriamąją suspensiją su ta pačia veikliąja medžiaga. Dar vienas dažnai skiriamų preparatų yra su mebendazolo veikliąja medžiaga. Šio vaisto vartojimas skiriasi pagal naikinamų kirmėlių rūšį.

Davus vaikui vaistų, reikia nepamiršti ir išdezinfekuoti aplinkos. Be abejo, reikia ir drabužius, ir patalynę išplauti. Kiaušinėlių gali būti visur: ir ant grindų, tualetų unitazų, ant naktinių marškinių. Viskas turi būti dezinfekuota.

Kai kurios žarnyno parazitinės kirmėlės, pavyzdžiui, kaspinuočiai, gali išnykti savaime, jei žmogus turi stiprią imuninę sistemą ir sveikai maitinasi.

Jei infekcija lengva, manau, kad gydytojai paskirs antihelmintinius vaistus. Daugelis jų yra nereceptiniai, nepageidaujamos reakcijos į vaistą pasireiškia itin retai. Aš apskritai patariu vos įtarus ar tuo atveju, jei vaikas daug laiko leidžia gamtoje, jei namuose yra gyvūnų, jei eina į darželį, profilaktiškai duoti šių vaistų. O jei yra išreikšti simptomai - kreiptis į gydytoją. Nes vaiko organizme gali būti apsigyvenę ir kiti helmintai. Ir čia jau profilaktika nepadės.

Profilaktika

Geriausia ir veiksmingiausia profilaktika yra tinkami higienos įgūdžiai ir sektinas pačių tėvų pavyzdys. Vaikas turi žinoti, kad rankas reikia plauti ne tik prieš valgį, bet ir grįžus iš kiemo, pasinaudojus tualetu, paglosčius šunį ar katę. Jam turi būti paaiškinta, kodėl reikia plauti kiekvieną parduotuvėje pirktą daržovę ar vaisių. Rizika užsikrėsti kirmėlėmis sumažėja ir trumpai kerpant vaikų nagus - panagėse ne taip kaupiasi nešvarumai. Tėveliams svarbu nepamiršti tinkamai termiškai apdoroti maisto produktų.

Profilaktikai labai svarbi yra asmeninė higiena: reguliariai plauti grindis, vėdinti kambarius, keisti rankšluosčius ir patalynę. Beje, patalynę ir vaikučio naktinius marškinius ar pižamą patariama išlyginti, mat karštis sunaikina kirmėlių kiaušinėlius, jei ant skalbinių jų netyčia buvo patekę. Labai svarbu tinkamai apsiprausti po tekančiu vandeniu. Geriausiai naudojant muilą.

Norint išvengti parazitinių ligų, visiems tėveliams tenka itin svarbi užduotis - ugdyti tinkamus vaiko higienos įgūdžius. Svarbu atžalai paaiškinti rankų higienos svarbą, kad rankas yra būtina plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį, sugrįžus iš lauko, reguliariai kirpti nagus, taip pat papasakoti, jog negalima kramtyti nagų, valgyti neplautų vaisių, uogų ir daržovių. Taip pat atsiminti ir negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, o esant būtinybei, prieš tai jį užvirinti; saugoti maistą nuo užteršimo dulkėmis arba žemėmis; dehelmintizuoti augintinius, surinkti jų išmatas ir išmesti į tam skirtus konteinerius, taip pat neleisti vaikams valgyti iš vienos lėkštės kartu su gyvūnais arba žaisti su valkataujančiais gyvūnais.

Dažnai keiskite apatinius drabužius, rankšluosčius, patalynę, kartkartėmis išplaukite vaikų minkštus žaislus su vandeniu ir ūkišku muilu. Negerkite vandens iš atvirų vandens šaltinių, nenaudokite jo vaisiams ir daržovėms plauti. Namie augintų kiaulių ar sumedžiotų laukinių gyvūnų mėsą ištirkite dėl trichinelių.

Ką dar galite padaryti:

  • Smėlį reikia kartkartėmis perkasti ir palikti atvirai - saulės spindulių veikiami kirmėlių kiaušinėliai žūsta. Jei įmanoma, bent kartą per 1-2 mėn.
  • Naminiai augintiniai kasmet turi būti profilaktiškai dehelmintizuojami skiriant vaistus nuo kirmėlių.
  • Neleiskite augintiniams laižyti jums veido ir rankų, plaukite rankas paglosčius juos.

Ar Reikia Vaistų Nuo Kirmėlių Vaikui Duoti Profilaktiškai?

Egzistuoja teorija, kad organizmas su parazitais turėtų susidoroti pats, kad tai net būtina imunitetui. Vaistai kirmėlių profilaktikai vartojami tik jei yra didelė rizika jomis užsikrėsti. Pavyzdžiui, profilaktiškai vaistais gali būti gydomi ligonio šeimos nariai, kartu gyvenantys ar to paties kolektyvo nariai, taip pat nėščiosios (antrajame ir trečiajame nėštumo trimestruose) bei krūtimi maitinančios moterys. Profilaktiškai tokiu atveju skiriama 11 mg/kg kūno svorio vienkartinė dozė (maksimali dozė - 1 g) vaisto. Norint kad infekcija nepasikartotų, toks pat gydymo kursas gali būti kartojamas po 2-3 savaičių.

Daug kas sakytų, kad profilaktiškai nereikia davinėti vaistų, bet mano, kaip pediatrės nuomone, yra pagrįsta. Žiūrėkime, jei aptinkame, kad vienas iš šeimos narių apsikrėtė spalinukėmis, rekomenduojama profilaktiškai gydyti visą šeimą. O vaikų darželis yra tarsi viena didelė šeima. Todėl esu už tai, kad vieną kartą rudenį ir vieną kartą pavasarį būtų duodami vaikams tie vaistai profilaktiškai, nedidelėmis dozėmis, ir bus ramiau. Be abejo, galima rinktis įvairius, kad ir augalinius preparatus, profilaktikai nuo helmintinės infekcijos, nereikėtų, nesant simptomams, vartoti stiprių sintetinių preparatų. Pasirinkimas šių preparatų tikrai yra nemažas.

Tikimybė, kad vaikas apsikrės, yra labai didelė. Ypač tie vaikai, kurie kramto nagus, kiša pirštus į burną. Kam laukti, kol vaikas pradės kankintis ar jam pasireikš simptomai.

žymės: #Vaika

Panašus: