Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Danties skausmas turbūt vienas nemaloniausių pojūčių, sukeliantis ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą: dėl jo žmonės tampa nedarbingi, sudirgę, irzlūs, kankina nemiga. Dantenų skausmas yra plačiai paplitusi odontologinė problema, galinti kilti dėl netinkamos burnos ertmės higienos, vartojamų vaistų, vitaminų trūkumo ir įvairių ligų.

Dantų priežiūra nėštumo metu

Dar per pirmąjį trimestrą visos nėščiosios be išimties gauna šeimos gydytojo siuntimą apsilankyti pas odontologą. Odontologai rekomenduoja, kad moteris atliktų visas reikalingas procedūras 2-ojo trimestro metu. Vaikelio intensyviausias vystymasis vyksta pirmojo trimestro metu, todėl stengiamasi, kad šiuo laiku moteris gautų kuo mažiau medikamentų, rentgeno spindulių ir kitų procedūrų, nors dauguma jų pripažintos saugiomis. Daugumą procedūrų, kurias galima atidėti po nėštumo, reikėtų nebeatlikti ir trečiojo trimestro metu, kai jau yra didesnė priešlaikinio gimdymo tikimybė.

Jei moteris planuoja nėštumą, jai reikėtų prieš pastojant pasitikrinti dantis ir atlikti visas planines procedūras. Moksliniai tyrimai teigia, kad tam tikros būklės, susijusios su dantenomis ir apie dantį esančiais audiniais, gali turėti įtakos vaikučio svoriui ar net lemti priešlaikinį gimdymą. Jeigu būtina, rentgeno nuotraukos yra daromos ir nėštumo metu.

Moksliniai tyrimai rodo, kad nėra duomenų, kurie rodytų, jog ši procedūra kenksminga, nes jos metu naudojamos specialios apsauginės prijuostės, o ir apšvita, atliekant danties rentgenogramą, nėra didelė. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad nėštumas yra ypatingai jautrus laikotarpis, rentgeno nuotraukų vaiko besilaukiančioms moterims daugelis gydytojų vengia daryti.

Burnos ertmės ligos nėštumo metu

Nėštumo metu burnoje atsiranda tam tikros aplinkybės, dėl kurių pasitaiko kai kurios burnos ertmės ligos. Dažniausiai moteris kamuoja dantų ėduonis. Jis atsiranda labiausiai dėl to, kad nėštukės linkusios dažniau užkandžiauti, ne visada renkasi sveiką maistą, mėgsta pasilepinti saldumynais. Neretai joms sunku kokybiškai išsivalyti dantis dėl pykinimo. Dėl dažnesnio vėmimo ar esant refliuksui paskutinio trimestro metu, nėščiajai taip pat gali atsirasti dantų erozijų.

Besilaukiančios moterys dėl pasikeitusio hormonų balanso taip pat labiau linkusios sirgti dantenų uždegimu, kuris net ir vadinamas nėščiųjų gingivitu. Sergant šia liga, dantenos paburksta, parausta, kraujuoja vos palietus, todėl nėščioji gali pastebėti kraujo valant dantis.

Dažnai pirmojo trimestro metu (o kai kada ir viso nėštumo metu), moteris gana intensyviai pykina, tad joms sunku kokybiškai išsivalyti dantis, ypač galinių dantų srityje, todėl padidėja karieso ir dantenų ligų tikimybė.

Jei nėštumo metu dažnai vemiate, nepulkite iškart po to valyti dantų. Jei dantenos kraujuoja, jokiu būdu nenustokite valyti dantų. Dantis valytis reikia mažiausiai 2 kartus per dieną, mažiausiai 3-4 minutes, stengiantis išvalyti kiekvieną danties paviršių. Šepetėlis turi būti minkštas: taip sumažinama dantenų kraujavimo ir uždegimo rizika. Kiekviena nėščioji privalo reguliariai tikrintis dantų būklę, o pajutus danties skausmą, gydymo neatidėlioti.

Kita neretai pasitaikanti nėščiųjų burnos ertmės liga - periodontitas. Jis gali išsivystyti, jeigu negydomas gingivitas. Būsimoms mamoms padidėja hormonų estrogeno ir progesterono kiekis, todėl dantenos tampa jautresnės apnašose esančioms bakterijoms. Tai ir sukelia uždegimą.

Tačiau dantų ėduonies ir dantenų ligų galima išvengti. Šiuo periodu vertėtų atkreipti dėmesį į mitybą, nes maitinančios moters organizmas pieno gamybai sunaudoja daug svarbių medžiagų. Amerikos odontologų asociacija (angl. Naudoti fluoro turinčią dantų pastą (fluoras stiprina dantų emalį, taip užkirsdamas kelią ertmių atsiradimui).

Dantenų skausmas: priežastys ir gydymas

Dantenų skausmas apima skausmą šalia danties, tarp dantų arba virš danties, dantenų jautrumą, patinimą ir netgi kraujavimą. Dantenas skauda dėl įvairių priežasčių, viena iš jų, pavyzdžiui, neatidus dantų ir tarpdančių valymas, dėl kurio atsiranda dantų akmenų, sudarytų iš maisto likučių ir bakterijų. Dantenų skausmingumą gali sukelti ir vitaminų, pirmiausia, C ir E, trūkumas.

Kartais dantenų skausmas yra vaistų nuo traukulių, gydymo nuo hipertenzijos ar hormoninės kontracepcijos šalutinis poveikis. Dantenų skausmo priežastis taip pat gali būti sužalojimas, atsiradęs dėl pernelyg stipraus dantų valymo dantų šepetėliu, įkandus kietą paviršių (pavyzdžiui, riešutą) ar nudegimo (pavyzdžiui, karštu skysčiu).

Naminiai dantenų skausmo gydymo būdai

  • Pridėti ledą prie skaudančios vietos. Ledas pridedamas prie odos ne tiesiogiai, o įvyniojamas į šluostę ar rankšluostį.
  • Skalavimas žolelių, tokių kaip šalavijai ar ramunėlės, nuovirais arba šaukštelio vandenilio peroksido tirpalo (3 %) ir maždaug pusę stiklinės atvėsinto virinto vandens mišiniu.
  • Tinkama mityba, pavyzdžiui, karštus ir kietus patiekalus pakeičiant apyšiltėmis sriubomis, minkštais vaisiais ir daržovėmis.

Dantenų skausmo gydymas

Patiriant stiprų dantenų skausmą, reikia apsilankyti pas odontologą, kuris ne tik duos tinkamos burnos priežiūros patarimų, jei reikės, pašalins dantų akmenis, bet ir rekomenduos dėl skubaus gydymo. Skausmo palengvėjimą gali suteikti tepaliukų arba gelio nuo dantenų skausmo naudojimas. Jeigu šis negalavimas byloja apie kariesą ar burnos uždegimą, reikia pradėti jų gydymą.

Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) sutrikimai

Smilkininio apatinio žandikaulio sąnariai (SAŽS) - tai tarsi vyriai, jungiantys žandikaulio kaulą su kaukole. Jie kontroliuoja tokius judesius kaip išsižiojimas, užsičiaupimas, kramtymas ir kandimas. Tam tikri sutrikimai, kurių priežastį dažnai sunku nustatyti, sukelia žandikaulio sąnarių ir jų judėjimą kontroliuojančių raumenų skausmą. Manoma, kad tokia būklė gali būti paveldima, sukelta artrito ar sužalojimo.

Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai paprastai sukelia stiprų skausmą ir diskomfortą. Jie gali būti laikini arba trukti ilgą laiką, paveikti vieną arba abu sąnarius. Jei žandikaulio sąnario sutrikimai nesukelia skausmo ar judėjimo apribojimų, dažniausiai jų gydyti nereikia. Tačiau jei juntamas skausmas ar jautrumas, neišeina visiškai išsižioti ar užsičiaupti, verta kreiptis į odontologus.

Tam tikri veiksniai gali padidinti smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų riziką. Nuvykus į odontologijos kliniką, gydytojas aptaria simptomus ir atlieka žandikaulio apžiūrą. SAŽS sutrikimų gydymas gali būti atliekamas namuose arba odontologijos klinikoje, priklausomai nuo problemos sudėtingumo.

SAŽS sutrikimų gydymo būdai

  • Nereceptinių vaistų vartojimas.
  • Šalto kompreso naudojimas. Rekomenduojama jį laikyti priglaudus prie veido apie 10 min.
  • Panaudojus šaltą kompresą, prie veido maždaug 5 min. reikėtų palaikyti šiltą rankšluostį.
  • Minkšto maisto valgymas. Tai gali būti jogurtas, įvairios košės, varškė, sriubos, kiaušinienė, žuvis, virtos daržovės bei vaisiai, pupelės ir grūdai.

Norint išvengti šio veiksmo, patariama nelaikyti telefono tarp peties ir ausies. Kuo dažnesnį dantų laikymą toliau vienas nuo kito. Tai padeda sumažinti žandikaulio spaudimą ir dantų dilimą. Atsipalaidavimo metodų mokymąsi. Tai gali būti, pavyzdžiui, fizinė terapija arba masažas.

Medikamentinis SAŽS sutrikimų gydymas apima ir vaistus nuo nerimo, jei toks patiriamas. Skiriant specialų įtvarą arba naktinę apsaugą. Tokiu būdu užtikrinama, kad nesiliestų viršutiniai ir apatiniai dantys. Atliekant odontologinį gydymą.

žymės: #Nestumo

Panašus: