Rimtesni intelektualiniai įnašai prasidėjo tik XIX a. pradžioje, kada galutinai žlugo jungtinė Lenkijos ir Lietuvos valstybė, kurioje nuo Jogailos vedybų ir atsisėdimo į Lenkijos karaliaus sostą, lietuviai prarado nepriklausomo žmogaus statusą ir orumą, kai, anot prof. E. Gudavičiaus, „niekas Lietuvos neužkariavo, bet tarnyba savam valdovui darėsi tarnyba svetimai šaliai, o lietuviai savo šalyje - antros rūšies žmonėmis“.
Taigi po to, kai tos keistos dvinarės valstybės nebeliko, kai artimiausi kaimynai vokiečiai, austrai ir rusai ramiai išsidalijo kaip šventinį pyragą bejėgės valstybės žemes ir iš visų pasaulio žemėlapių dingo abu vardai - ir Lietuvos, ir Lenkijos, tik tada, kad ir kaip būtų keista, prasidėjo Lietuvos vardo atgimimas Vakaruose.
To nedėkingo darbo ėmėsi XIX a. romantikai. Tačiau ne bet kokie - pirmiausia tie, kurie patys buvo kilę iš istorinės Lietuvos, studijavę Vilniaus universitete, arba gyvenę Lietuvoje. Dar iki tremties, o ypač Paryžiaus emigracijoje su savo pranašiškomis paskaitomis Prancūzijos koledže Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz, 1798- 1855), o po jo - prozininkas Juozapas Ignas Kraševskis (Jozef Ignacy Kraszewski, 1812-1867) ir kiti kuklesnio talento rašytojai - ryžtingai ir iš esmės pakoregavo šimtmečiais kurtą pagoniškos Lietuvos įvaizdį lenkų istorinėje savimonėje, taigi ir literatūroje.
XIX a. romantikų pradėtą žygį tarptautiniu mastu XX a. pratęsė taip pat iš senosios Lietuvos žemių kilę, bet svetur gyvenę du įžymūs rašytojai - okultistas, mistikas, ezoterikas Oskaras Milašius (pilnas jo paties patvirtintas vardas - Oscar Vladislas de Labunovas Lubicz-Milosz, 1877-1939) ir tolimas jo giminaitis poetas, eseistas Česlovas Milošas (Czesław Miłosz, 1911-2004).
Kiek antrasis yra pastaraisiais metais Lietuvoje išpopuliarintas, tiek pirmasis, vadinęs save „nepavadintino krašto“ dainiumi, tebėra menkai žinomas. Suvokti O. Milašiaus tekstus, be abejo, nėra lengva ne vien dėl kalbos. Neužmirškim, kad O. Milašius pasaulio ezoterinės literatūros istorijose aptariamas tarp labiausiai linkusių į hermetinį misticizmą poetų, dramaturgų ir prozininkų - greta prancūzų Bodlero (Ch. Baudelaire), Malarmė (S. Mallarme) ir Nervalio (G. Nerval), vokiečių Novalio (Novalis, tikr. Friedrich von Hardenberg) ir Gėtės (J. W. Goethe), anglų Bleiko (W. Blake) ir Vitlio (D. Y. Wheatley), belgo Meterlinko (M. Maeterlinck), švedo Strindbergo (A. Strindberg).
Prancūzų literatūroje (kuriai pagal tekstų kalbą priklauso, nors pats sakėsi: „Aš esu lietuvių poetas, rašantis prancūziškai“) lyginamas su aukščiausio rango prancūzų simbolistais.
Gal dėl to ir nedera stebėtis, kad lietuvių pažintis su šiuo poetu, priėmusiu, beje, Lietuvos pilietybę, tebelieka pradinio populiarinimo stadijoje (biografiniai ryšiai su Lietuva, diplomatinė veikla Lietuvos ir lietuvių labui Paryžiuje, jo perkurtos lietuviškos pasakos, lietuviška tematika etc.).
Jo literatūrinis paveldas (12 tomų raštų; „uvres completes“, 1946-1982; 12 t.) tebelaukia lietuviškos akies skaitytojo ir interpretatoriaus, nes daugelis jo mistinių darbų apie lietuvius ir Lietuvos praeitį kol kas Lietuvoje neiššifruoti net specialiai O.
žymės: #Gime
Panašus:
- Orgazmas nėštumo pabaigoje: ar tai saugu ir ką reikia žinoti?
- Baltos išskyros nėštumo pabaigoje: svarbiausios priežastys ir efektyvūs sprendimai
- Nėštumo Pabaigos Svorio Prieaugis: Nepakeičiami Patarimai ir Svarbiausia Informacija
- Juozas Pundzius: Įkvepianti gyvenimo istorija ir svarbiausi pasiekimai
- Gliukozės norma kraujyje nėštumo metu – kaip išlaikyti sveikatą ir išvengti komplikacijų?