Lándsbergis Vytautas gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune. Jis yra Lietuvos valstybės, politikos ir kultūros veikėjas, kultūros istorikas, pianistas, muzikologas ir Kovo 11 Akto signataras.
VYTAUTAS LANDSBERGIS gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Gimtajame mieste baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1950 m. įstojo į Valstybinę konservatoriją Vilniuje, ją baigė 1955 m.
Tėvai: Vytautas Landsbergis (g. 1932 m.) - muzikologas, politikas, ir Gražina Ručytė-Landsbergienė (1930-2020) - muzikė pianistė, 1949-1957 m. tremtinė, visuomenininkė.
Šeimos Tradiciijos
Velykos - ypatingas laikas, kai puoselėjamos senosios tradicijos. Vytautas V. Landsbergis pokalbio metu pasakojo, kaip vaikystėje jų šeimoje buvo dažomi kiaušiniai.
„Tada likdavo visi nenuspėjami gėlių ir saldainių popieriukų raštai. Visa tai - Dievo kūryba, su vaiko ranka veikianti išvien“, - prisiminimais dalijosi jis.
Pasak jo, Velykos ypatingos tuo, kad jų metu yra išlaikytos svarbiosios senosios tradicijos.
„Įprastai Velykų rytą mes taip pat stengiamės nueiti į bažnyčią. Nors nesame uolūs katalikai, bet ši diena yra ypatingesnė ir stengiamės į ten nueiti. Su vaikais, kai maži dar buvo, mėgdavome vykti į šv. O paprašytas detaliau papasakoti apie dabartinius velykinius giminės susibūrimus, Vytautas V. Landsbergis atskleidė, kad kiekvienais metais yra daromas „suneštinis balius“, dėl kurio tam tikrų užduočių gauna visi.
Tiesa, pašnekovas pridėjo, kad šios užduotys yra skirtingos ir priklauso nuo šeimos. „Aš, pavyzdžiui, nesu puodų meistras ir nebent kartu su anūkais po margutį nudažau, bet visam tam medžiagas paruošia ir didžiausią darbą daro mano Ramunė, o ji iš savo tėvelių yra atsivežusi tradiciją vašku dažyti kiaušinius. Kiekvienais metais ji ne tik pati labai gražiai tai daro, bet ir anūkus moko, kaip tai daryti. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Severija kiekvienais metais gamina Pashą, kurią yra išmokusi daryti iš savo močiutės. Čia jau jos užduotis, tad visi Velykoms turi po savo kozirinį tūzą“, - dalijosi jis.
Vytautas V. Landsbergis tikino, kad taip. Priežastis, kurią nurodė - šeimyniška ir jauki. Jis pasakojo, kad laukia susitikimas su tėčiu V. „Didįjį penktadienį parsivešime jį namo, tad ir namie toks mažas prisikėlimas“, - šyptelėjo jis.
O paklausus, kokių planų turi šiai šventei, pašnekovas atskleidė, kad dabartiniuose planuose yra pasibuvimas dviejose vietose. Pirmoji vieta - tėčio V. „Mes visada su vaikais suvažiuojame į kaimą Anykščių rajone, kuriame yra daug vietos, telpa anūkai ir vaikai. Ten būna mūsų didžioji šeimos dalis, bet Velykų šventimą visi pradedame atvykdami pas tėvelį Žvėryne. Tad toks dvigubas judesys“, - apie velykinius planus pasakojo pašnekovas.
Galiausiai, Vytautas V. Landsbergis atskleidė, kad Velykos jam asocijuojasi su viltimi, kurios pasaulis šiuo metu stokoja. „Viena iš laukimo priežasčių ta, kad Velykos - vilties laikas. Man atrodo, kad šiais metais tos vilties ypatingai trūksta matant, ką Rusija daro per Verbų sekmadienį Ukrainoje, kaip žudomi žmonės pašonėje. Ši šventė įgauna ypatingą prisikėlimo ir vilties matmenį, kad gali nutikti stebuklas. Apskritai, turbūt pasaulis rieda į tokią pusę, kur loginių galimybių išlikti nėra, yra nebent stebuklo zona, kad kažkas nutiks, ko mes nenumatėme, ko mūsų protai dar neįžiūri. Mūsų bendras visos šeimos noras yra tas, kad pasaulis atgimtų, kad jis dar pabūtų. Su tėvu apie tai daug pastarosiomis dienomis kalbame“, - paaiškino pašnekovas.
Vaikai
- Sesuo Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė (g. 1968-1979 m. mokėsi Vilniaus Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje. 1979-1985 m. studijavo Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, baigė lietuvių filologijos studijas.
- Dvi dukros - Jūratė ir Birutė - muzikės.
- Sūnus Vytautas - literatas ir filmų režisierius.
Vytautas V. Landsbergis
1983-1985 m. V. V. Landsbergis dirbo Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. 1985-1988 m. jis buvo laikraščio "Lietuvos pionierius" estetinio lavinimo skyriaus vedėjas. 1988-1991 m. jis studijavo Tbilisio (Gruzija) Šota Rustavelio teatro institute kino režisūrą, bet turėjo nutraukti studijas dėl toje šalyje kilusio pilietinio karo. 1991 m. 1992-1993 m. V. V. Landsbergis buvo žurnalo "Veidas" kultūros skyriaus vedėjas. Nuo 1989 m. V. V. Landsbergis kuria dokumentinius filmus. 1993 m. jis įkūrė kino ir video studiją "A Propos", 1994-1999 m. buvo šios studijos direktorius, 2000-2006 m. - direktoriaus pavaduotojas, režisierius. 1996 m. Studijoje "A Propos" jis kuria filmus - vaidybinius bei dokumentinius, taip pat vaizdo klipus, taip pat suteikia sąlygas kurti kitiems jauniems menininkams, būdamas jų filmų prodiuseris. 2007 m. V. V. Landsbergis su žmona R. Jis suorganizavo Jono Meko kino filmų festivalį Vilniuje (2005 m.). Dabar V. V. V. V. Landsbergis kaip kino režisierius kuria dokumentinius ir vaidybinius filmus. Vaidybiniam filmui vaikams "Jonukas ir Grytutė" jis pats parašė ir scenarijų pagal brolių Grimų pasaką. Jis taip pat yra dokumentinių filmų apie savo tėvą V.Landsbergį "Dienoraščio akimirkos" (1997 m.) ir "Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją" (2022 m.) scenarijaus bendraautoris, muzikinio filmo "Karininko romansas" ir savo dokumentinių filmų scenarijaus autorius.
V. V. 1989 m. 1990 m. 1992 m. 1993 m. - "Perlojos respublika", "Petras Repšys" (apie dailininką P. 1994 m. 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. - "Jono Meko antologija" (apie avangardinio kino pradininką J. 2001 m. - "Švendubrės šamanas" (apie poetą V. Bložę), "Vilius Orvydas" (apie savamokslį skulptorių V. Orvydą), "Svečiuose pas Vytautą Kašubą" (apie dailininką V. 2002 m. 2003 m. 2004 m. - "Verdenė" (apie poetę Nijolę Miliauskaitę), "Niujorkas - mano šuo" (apie J. 2005 m. 2006 m. - "Liudvikas" (apie poetą L. 2008 m. 2009 m. 2011 m. 2013 m. 2016 m. 2021 m. - "Antanas Sutkus. 2022 m. 2023 m. Jo filmas "Sabas" buvo apdovanotas prizu už geriausią režisūrą Sportinių filmų festivalyje Bolonijoje (Italija, 1996 m.), Maskvos (Rusija) kino festivalyje jis buvo išrinktas žiūrovų filmu (1997 m.). "Karininko romansas" tapo Lietuvos televizijos žiūrovų geriausiu muzikiniu filmu (2000 m.). Tarptautiniame kino festivalyje "Arsenalas" Rygoje (Latvija) V. V. V. V. Landsbergis rašo pjeses, kurias pats ir stato įvairiuose šalies teatruose ar burdamas pastatymų trupes, taip pat režisuoja kitus pastatymus šalies teatrų scenose. Svarbiausi V. V. 1992 m. - Liudviko Jakimavičiaus ir V. V. 1995 m. - Sigito Parulskio "Iš gyvenimo vėlių" (Šiaulių dramos teatras), V. V. 2000 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. - "Lelijos romanas" pagal B. 2005 m. - D. Čepauskaitės "Kiauliaganys" (Kauno valstybinis dramos teatras), V. V. 2006 m. - J. Vaiškūno ir D. Vaiškūnienės "Eglė žalčių karalienė" (Klaipėdos dramos teatras), V. V. 2007 m. - V. V. Landsbergio "Briedis Eugenijus" ("Domino" teatras), V. V. 2008 m. - V. V. Landsbergio "Išėjau aš stotin" (su Aidu Giniočiu, Keistuolių teatras), V. V. 2010 m. - V. V. 2011 m. - V. V. Landsbergio "Atėjau, pamačiau, negalėjau, arba Visiškas Rudnosiukas" (teatro trupė "Laimingi žmonės"), V. V. 2015 m. - V. V.
Nuo 2005 m. V. V. Landsbergis yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Nuo 1980 m. jis rašo eilėraščius, vėliau ėmė kurti Vytės Nemunėlio personažo Rudnosiuko istorijas ir kitas pasakas vaikams bei suaugusiems. Nuo 1980 m. pasirašinėja su raide V tarp vardo ir pavardės, kad nebūtų painiojamas su tėvu V. Landsbergiu. Nuo 1999 m. V. V. 1989 m. 1990 m. 1993 m. 1999 m. 2003 m. - "Angelų pasakos" (pasakos, Evangelijos parafrazės, kiti leidimai: 2006, 2007 m., atnaujinti ir papildyti leidimai - 2010, 2018 m.). 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. - "Trys pjesės : Daktaras ir Mangaryta. Vilis. 2011 m. - "Žuveliukas. 2012 m. 2013 m. 2014 m. - "Dominykas Dvasių Karalystėje : ketvirtoji knyga apie arklį Dominyką ir jo svajonių rugaigėlę" (pasakos, kitas atnaujintas leidimas - 2017 m.), "Kieno liežuvis ilgesnis?" (antroji "Pūkio pasakų" serijos knygelė mažiesiems), "Pūkis ir šarka" (trečioji "Pūkio pasakų" serijos knygelė mažiesiems, garso įrašas - 2018 m.), "Gediminas ir keturi seneliai" (atnaujintas 2007 m. 2015 m. 2017 m. 2018 m. - "Žolių kambarys : eilėraščių rinktinė", "Dominykas Ažuolų slėnyje : penktoji knyga apie arklį Dominyką ir jo svajonių rugiagėlę" (pasakos). 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m. - "Pokalbiai su tėvu" (V. 2024 m. Į švedų kalbą išversta V. V. Pagal jo kūrinius "Rudnosiuko istorijos", "Obuolių pasakos", "Angelų pasakos", "Briedis Eugenijus" "Gediminas ir keturi seneliai" Lietuvos teatruose buvo pastatyta keletas spektaklių.
V. V. V. V. Landsbergis kuria dainas ir jas pats jas atlieka, pritardamas gitara. Jis išleido savo dainų garso įrašų plokšteles: "Kaimiečių mantros" (2004 m.), "Žiauriai gražūs romansai" (2005 m., kitas leidimas - 2013 m.), "Aš visai nežinau kodėl" (2006 m.), "Angelas ant stogo" (2006 m.), "Sapnas" (2007 m.), "Trylika brolių" (2009 m.), įgarsino pasaką "Dominyko meilė" (2006 m.).
Gabrielius Landsbergis
Vėl vedė, žmona Ramunė Bartininkaitė-Landsbergienė (g. 1965 m.) - bibliotekininkė, verslininkė. Vaikai: Jonas Landsbergis (g. 1990 m.) - dailininkas dizaineris, Elena Landsbergytė (g. 1991 m.) - studentė medikė pediatrė, Julija Landsbergytė (g. 1998 m.), Severija Landsbergytė (g.Sūnus Gabrielius Landsbergis (g. 1982 m.) - valstybės tarnautojas, politikas, diplomatas.
Vytauto Landsbergio veikla
1952-62 dėstė Čiurlionio meno mokykloje. 1955-57 Lietuvos konservatorijos koncertmeisteris. 1988 Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. 1988-90 Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas, nuo 1991 Sąjūdžio garbės pirmininkas. Gotlando komunikato signataras (1989). 1990 03 11 vadovavo Aukščiausiosios Tarybos posėdžiui, priėmusiam Kovo 11 Aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. 1990-92 vienas Baltijos Valstybių Tarybos vadovų. 1990-91 Lietuvos Respublikos Konstitucijos metmenų rengimo komisijos, Valstybinės derybų su SSRS delegacijos pirmininkas.
Jo veikla 1990-91 padėjo Lietuvai su tarptautinių organizacijų parama atsispirti SSRS ekonominei blokadai, ginkluotam smurtui, įgyti tarptautinį pripažinimą: Lietuva buvo priimta į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Jungtines Tautas (į abi 1991), kitas tarptautines organizacijas. 1991 07 V. Landsbergis su Rusijos Federacijos prezidentu B. Jelcinu pasirašė Lietuvos ir Rusijos Tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį (įsigaliojo 1992), kuria Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę pagal 1990 03 11 aktus. 1992-2004 - Lietuvos Respublikos Seimo narys, 1992-96 Seimo dešiniosios opozicijos vadovas, 1996-2000 Seimo pirmininkas. Vienas Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių partijos steigėjų (1993), 1993-2003 partijos pirmininkas, nuo 2003 prezidiumo narys - Politikos komiteto pirmininkas, nuo 2013 - garbės pirmininkas. 2003-04 Europos Parlamento stebėtojas, 2004-14 - jo narys.
1952 m., dar studijuodamas, V. Landsbergis ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990 m. kovo mėn. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus Pedagoginiame institute.
1969 m. apgynė disertaciją "M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba". 1978 - 1990 m. - dirbo kaip Lietuvos Muzikos Akademijos profesorius. Čia 1994 m. V. Landsbergis - politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, išleidęs per 100 knygų, kuriose kaip ir straipsniuose iš pradžių daugiausiai gvildeno M. K. Čiurlionio kūrybą, o vėlesniais metais - Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Jis taip pat publicistas, visuomenės veikėjas, ilgai buvo Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, taip pat yra Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas. Yra išleidęs poezijos knygų ir atsiminimų, vieną prozos rinkinį.
1975 m. už monografiją "Čiurlionio kūryba", o 1988 m. - už monografiją "Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai" jis buvo apdovanotas Lietuvos SSR premija. V. Landsbergis 1995-2008 m. buvo Tarptautinio M. K. 1988 m. birželio 3 d. Vytautas Landsbergis išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime spalio 22-23 d. - į jo Seimą bei Seimo Tarybą. Nuo 1988 m. lapkričio 25 d. iki 1990 m. balandžio 21 d. jis - Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo 1991 m. gruodžio 15 d. - Sąjūdžio garbės pirmininkas.
1993 m. gegužės 1 d. įsteigiant Lietuvos konservatorių partiją - Tėvynės Sąjungą, išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 m. išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki 2003 m. Nuo 2003 m. - Tėvynės Sąjungos Prezidiumo narys, 2003-2013 m. 1989 m. kovo 26 d. panevėžiečiai išrinko V. Landsbergį SSRS liaudies deputatu, o 1990 m. vasario 24 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. V. Landsbergis 1990-1992 m. buvo vienas Baltijos Valstybių Tarybos vadovų, o 1990-1991 m. - Lietuvos Respublikos Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininkas. Jam vadovaujant Konstitucijos projektas galutinai parengtas balsavimams 1992 m. rudenį ir, priėmus referendume, Lietuvos Konstitucija jo promulguota bei paskelbta tų metų lapkričio 6 d. Be to, 1990-1991 m. V. Landsbergis buvo Valstybinės derybų su SSRS delegacijos pirmininkas.
Jo vadovaujama Lietuva atsispyrė SSRS blokadai ir ginkluotam smurtui ir pasiekė savo atkurtos nepriklausomybės tarptautinį pripažinimą, taip pat 1992 m. Per 1992 m. spalio-lapkričio mėn. rinkimus Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtinės opozicijos - Tėvynės Santaros balsuotu sprendimu veikė kaip parlamento opozicijos vadovas. 1996 m. spalio mėn. išrinktas Seimo nariu Kauno kaimiškojoje apygardoje ir 1996 m. lapkričio 25 d. Per 2000 m. rinkimus ketvirtą kartą išrinktas Lietuvos parlamento nariu ir iki 2004 m. 2003-2004 m. Vytautas Landsbergis buvo ir Europos Parlamento stebėtojas, o 2004-2014 m. - visateisis Europos Parlamento narys.
Apdovanojimai ir pripažinimas
Už nuopelnus Lietuvai Vytautas Landsbergis apdovanotas Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinu (1998), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasipriešinimo dalyvio žymeniu (1998), Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine (2003). 2004 m. jam paskirta JAV Lietuvių fondo Dr. Antano Razmos vardo Visuomeninė premija (JAV). V. Landsbergis apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija (2011), Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (2012), LTOK Olimpine žvaigžde.
V. Landsbergio visuomeninė-politinė veikla greit atkreipė tarptautinį dėmesį. 1991 m. jam paskirtos Norvegų Tautos taikos, Prancūzijos Fondation du Future premijos, Didžiosios Britanijos Tarptautinio laisvės fondo apdovanojimas, Lenkijos skautų sąjungos garbės kryžius. 1992 m. jis gavo Vokietijos Hermann-Ehlers premiją, o 1994 m. - Katalonijos Kultūros Fondo 9-ąją tarptautinę Ramon Llull premiją. 1995 m. V. Landsbergis tapo Vokietijos šaulių Šv. Sebastijono ordino kavalieriumi. 1997 m. apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono II laipsnio ordinu. 1998 m. jis gavo Italijos Vibo Valentia “Liudijimo” premiją už įnašą į Lietuvos išsilaisvinimą ir buvo apdovanotas Norvegijos Karališkojo Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi.
1999 m. Vytautas Landsbergis apdovanotas Lenkijos Respublikos Didžiojo Kryžiaus ordinu, UNESCO medaliu už indėlį demokratijos plėtojime bei kovoje už žmogaus teises, Maltos ordino Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi, Graikijos Garbės ordino Didžiuoju Kryžiumi, Komunizmo Aukų Memorialo Fondo Trumano-Reigano Laisvės apdovanojimu; 2000 m. - Frankofonijos Plejados ordinu (Prancūzija); 2001 m. - Trijų Žvaigždžių (2 laipsnio) ordinu (Latvija); 2002 m. - Marijos žemės kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu (Estija), 2003 m. - Vokietijos Saksonijos žemės parlamento Konstituciniu medaliu, ir Baltijos Asamblėjos medaliu; 2004 m. - Ašafenburgo Narsos premija (Vokietija). 2005 m. Europos Liaudies partijos - Europos demokratų grupė Europos Parlamente apdovanojo V. Landsbergį Roberto Schumano medaliu. 2006 m. apdovanotas Europos Nuopelnų medaliu (Liuksemburgas). Už ilgametę veiklą skatinant dialogą Europoje 2007 m. V. Landsbergis apdovanotas Karlo IV Europos medaliu (Vokietija, 2007); 2008 m. -Orange-Nasau Riterio Didžiuoju kryžiumi (Nyderlandai); 2009 m. - Šv. Jurgio ordinu (Gruzija); 2012 m. - Vengrijos Respublikos Nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi; 2013 m. - Nacionalinio demokratijos paramos fondo apdovanojimu „už tarnybą demokratijai“ (JAV); 2014 m. - Gusi Tarptautine taikos premija (Filipinai); 2015 m. - Rumunijos Karūnos ordinu; 2016 m.
1991 m. V. Landsbergis tapo Čikagos Lojolos universiteto teisės garbės daktaru, o 1992 m. - Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto Kaune filosofijos garbės daktaru ir Weberio universiteto humanitarinių mokslų garbės daktaru (JAV). 1992 m. jis nominuojamas Yale universiteto (JAV) teisės daktaru, tačiau negalėjo nuvykti. 1997 m. V. Landsbergis tapo Klaipėdos universiteto garbės daktaru bei Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos akademiku, 1998 m. - Vilniaus Gedimino Technikos universiteto garbės nariu, 2000 m. - Lietuvos Teisės Akademijos ir Helsinkio universiteto (Suomija) garbės daktaru, Kardifo universiteto (JK) garbės nariu; 2001 m. - Sorbonos universiteto (Prancūzija) garbės daktaru, 2003 m. - Lietuvos Dailės Akademijos garbės daktaru; 2004 m. - Šv. Luko Akademijos (Nyderlandai-Vokietija) garbės daktaru. 2007 m. V. Landsbergiui suteiktas Turino miesto (Italija) garbės piliečio vardas. 2011 m. jis tapo Ilia Valstybinio universiteto (Gruzija) garbės daktaru, 2012 m. - Viešojo administravimo akademijos (Azerbaidžanas) garbės daktaru; 2013 m. - Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos garbės daktaru; 2015 m.
Panašus:
- Vytauto Šiškausko Neįtikėtina Muzikinė Kelionė Ir Asmeninis Gyvenimas Atskleisti!
- Vytautas Vaitkus: Neįtikėtina Kelionė nuo Traumatologo iki Šalčio Apsaugos Eksperto
- Vytauto Šnieškos Įkvepianti Kelionė: Kaip Tapti Lietuvos Turtingųjų Elito Nariu
- Laima Kybartienė: Neįtikėtina Biografija ir Įkvepiantis Gyvenimo Kelias
- Kremas vaikams nuo šalčio: apsaugokite jautrią odą žiemą