Vytautas Landsbergis: Biografija ir veikla

Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Gimtajame mieste baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1950 m. įstojo į Valstybinę konservatoriją Vilniuje, ją baigė 1955 m.

Pedagoginė ir mokslinė veikla

1952 m., dar studijuodamas, V. Landsbergis ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990 m. kovo mėn. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus Pedagoginiame institute. 1978 - 1990 m. - dirbo kaip Lietuvos Muzikos Akademijos profesorius.

1969 m. apgynė disertaciją "M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba". Čia 1994 m. V. Landsbergis - politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, išleidęs per 100 knygų, kuriose kaip ir straipsniuose iš pradžių daugiausiai gvildeno M. K. Čiurlionio kūrybą, o vėlesniais metais - Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus.

Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Jis taip pat publicistas, visuomenės veikėjas, ilgai buvo Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, taip pat yra Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas.

Yra išleidęs poezijos knygų ir atsiminimų, vieną prozos rinkinį. 1975 m. už monografiją "Čiurlionio kūryba", o 1988 m. - už monografiją "Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai" jis buvo apdovanotas Lietuvos SSR premija. V. Landsbergis 1995-2008 m. buvo Tarptautinio M. K.

Politinė karjera

1988 m. birželio 3 d. Vytautas Landsbergis išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime spalio 22-23 d. - į jo Seimą bei Seimo Tarybą. Nuo 1988 m. lapkričio 25 d. iki 1990 m. balandžio 21 d. jis - Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo 1991 m. gruodžio 15 d. - Sąjūdžio garbės pirmininkas. 1993 m. gegužės 1 d. įsteigiant Lietuvos konservatorių partiją - Tėvynės Sąjungą, išrinktas jos pirmininku.

1995, 1998 ir 2000 m. išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki 2003 m. Nuo 2003 m. - Tėvynės Sąjungos Prezidiumo narys, 2003-2013 m. 1989 m. kovo 26 d. panevėžiečiai išrinko V. Landsbergį SSRS liaudies deputatu, o 1990 m. vasario 24 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu.

1990 m. kovo 11 d. V. Landsbergis 1990-1992 m. buvo vienas Baltijos Valstybių Tarybos vadovų, o 1990-1991 m. - Lietuvos Respublikos Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininkas. Jam vadovaujant Konstitucijos projektas galutinai parengtas balsavimams 1992 m. rudenį ir, priėmus referendume, Lietuvos Konstitucija jo promulguota bei paskelbta tų metų lapkričio 6 d.

Be to, 1990-1991 m. V. Landsbergis buvo Valstybinės derybų su SSRS delegacijos pirmininkas. Jo vadovaujama Lietuva atsispyrė SSRS blokadai ir ginkluotam smurtui ir pasiekė savo atkurtos nepriklausomybės tarptautinį pripažinimą, taip pat 1992 m. Per 1992 m. spalio-lapkričio mėn. rinkimus Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtinės opozicijos - Tėvynės Santaros balsuotu sprendimu veikė kaip parlamento opozicijos vadovas.

1996 m. spalio mėn. išrinktas Seimo nariu Kauno kaimiškojoje apygardoje ir 1996 m. lapkričio 25 d. Per 2000 m. rinkimus ketvirtą kartą išrinktas Lietuvos parlamento nariu ir iki 2004 m. 2003-2004 m. Vytautas Landsbergis buvo ir Europos Parlamento stebėtojas, o 2004-2014 m. - visateisis Europos Parlamento narys.

Apdovanojimai ir įvertinimai

Už nuopelnus Lietuvai Vytautas Landsbergis apdovanotas Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinu (1998), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasipriešinimo dalyvio žymeniu (1998), Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine (2003). 2004 m. jam paskirta JAV Lietuvių fondo Dr. Antano Razmos vardo Visuomeninė premija (JAV).

V. Landsbergis apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija (2011), Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (2012), LTOK Olimpine žvaigžde. V. Landsbergio visuomeninė-politinė veikla greit atkreipė tarptautinį dėmesį.

1991 m. jam paskirtos Norvegų Tautos taikos, Prancūzijos Fondation du Future premijos, Didžiosios Britanijos Tarptautinio laisvės fondo apdovanojimas, Lenkijos skautų sąjungos garbės kryžius. 1992 m. jis gavo Vokietijos Hermann-Ehlers premiją, o 1994 m. - Katalonijos Kultūros Fondo 9-ąją tarptautinę Ramon Llull premiją.

1995 m. V. Landsbergis tapo Vokietijos šaulių Šv. Sebastijono ordino kavalieriumi. 1997 m. apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono II laipsnio ordinu. 1998 m. jis gavo Italijos Vibo Valentia “Liudijimo” premiją už įnašą į Lietuvos išsilaisvinimą ir buvo apdovanotas Norvegijos Karališkojo Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi.

1999 m. Vytautas Landsbergis apdovanotas Lenkijos Respublikos Didžiojo Kryžiaus ordinu, UNESCO medaliu už indėlį demokratijos plėtojime bei kovoje už žmogaus teises, Maltos ordino Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi, Graikijos Garbės ordino Didžiuoju Kryžiumi, Komunizmo Aukų Memorialo Fondo Trumano-Reigano Laisvės apdovanojimu; 2000 m. - Frankofonijos Plejados ordinu (Prancūzija); 2001 m. - Trijų Žvaigždžių (2 laipsnio) ordinu (Latvija); 2002 m. - Marijos žemės kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu (Estija), 2003 m. - Vokietijos Saksonijos žemės parlamento Konstituciniu medaliu, ir Baltijos Asamblėjos medaliu; 2004 m. - Ašafenburgo Narsos premija (Vokietija). 2005 m. Europos Liaudies partijos - Europos demokratų grupė Europos Parlamente apdovanojo V. Landsbergį Roberto Schumano medaliu. 2006 m. apdovanotas Europos Nuopelnų medaliu (Liuksemburgas).

Už ilgametę veiklą skatinant dialogą Europoje 2007 m. V. Landsbergis apdovanotas Karlo IV Europos medaliu (Vokietija, 2007); 2008 m. -Orange-Nasau Riterio Didžiuoju kryžiumi (Nyderlandai); 2009 m. - Šv. Jurgio ordinu (Gruzija); 2012 m. - Vengrijos Respublikos Nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi; 2013 m. - Nacionalinio demokratijos paramos fondo apdovanojimu „už tarnybą demokratijai“ (JAV); 2014 m. - Gusi Tarptautine taikos premija (Filipinai); 2015 m. - Rumunijos Karūnos ordinu; 2016 m. - Prancūzijos Garbės legiono Didžiuoju kryžiumi, 2016 m.

1991 m. V. Landsbergis tapo Čikagos Lojolos universiteto teisės garbės daktaru, o 1992 m. - Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto Kaune filosofijos garbės daktaru ir Weberio universiteto humanitarinių mokslų garbės daktaru (JAV). 1992 m. jis nominuojamas Yale universiteto (JAV) teisės daktaru, tačiau negalėjo nuvykti. 1997 m. V. Landsbergis tapo Klaipėdos universiteto garbės daktaru bei Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos akademiku, 1998 m. - Vilniaus Gedimino Technikos universiteto garbės nariu, 2000 m. - Lietuvos Teisės Akademijos ir Helsinkio universiteto (Suomija) garbės daktaru, Kardifo universiteto (JK) garbės nariu; 2001 m. - Sorbonos universiteto (Prancūzija) garbės daktaru, 2003 m. - Lietuvos Dailės Akademijos garbės daktaru; 2004 m. - Šv. Luko Akademijos (Nyderlandai-Vokietija) garbės daktaru. 2007 m. V. Landsbergiui suteiktas Turino miesto (Italija) garbės piliečio vardas. 2011 m. jis tapo Ilia Valstybinio universiteto (Gruzija) garbės daktaru, 2012 m. - Viešojo administravimo akademijos (Azerbaidžanas) garbės daktaru; 2013 m. - Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos garbės daktaru.

Šeima

2015 m. Vytauto Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė (1930-2020) - pianistė, buvo Lietuvos Muzikos Akademijos profesorė. Dvi dukros - Jūratė ir Birutė - muzikės. Sūnus Vytautas - literatas ir filmų režisierius.

Sūnus Vytautas V. Landsbergis

Vytautas V. Baigė lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete. Studijavo kino režisūrą Tbilisio (Gruzija) Šota Rustavelio teatro institute, vėliau Jono Meko „Anthology Film Archives“ Niujorke (New York), dar vėliau žinias gilino Lenkijoje, pas K. Kiesliovskį ir K. Zannussį. 1996 m. studijavo teatro režisūrą Anglijoje surengtuose jaunųjų Europos teatro režisierių kursuose.

Įkūręs kino ir video studiją „A propos“, kurioje kuriami dokumentiniai bei vaidybiniai filmai. Taip pat išleidęs daug dainų, pasakų kompaktinių plokštelių, kuriose ne tik pats seka pasakas, bet ir dainuoja. Kūrybos išversta ir išleista baltarusių, latvių, lenkų, švedų ir kitomis kalbomis.

Vytauto V. Landsbergio bibliografija

• Pasakojimai apie namus: eilėraščiai.
• Rudnosiuko istorijos: pasakos.
• Pasakos-nepasakos: eilėraščiai.
• Obuolių pasakos: pasakos.
• Tik sapnininkas: eilėraščiai.
• Angelų pasakos: pasakos, Evangelijos parafrazės.
• Arklio Dominyko meilė: pasakos.
• Lunatikų dainos: eilėraščiai.
• Pelytė Zita: apysaka-pasaka.
• Žuveliukas: eiliuota pasaka.
• Berniukas ir žuvėdros: pasaka paaugusiems vaikams ir jų tėveliams.
• Kiaušinių pasakos: eiliuota pasaka.
• Julijos sapnai: pasaka.
• Tinginių pasakos: pasakos.
• Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes: pasakos.
• Briedis Eugenijus: pasakos apie meilę ir kitus nesusipratimus.
• Debesys, panašūs į žmones: 41 eilėraštis.
• Gediminas ir keturi seneliai: pasaka.
• Kiškis Pranciškus: pasakos.
• Skruzdėlytė Birutė: pasakos, 3 kn.
• Šisbeitas: ši knygelė sudaryta iš komentarų, pokalbių ir esė, spausdintų periodikoje.
• Obuolių pasakos ir kriaušių.
• Pranciškus ir jo senelis Palemonas.
• Trys pjesės.
• Kaip pelytė Zita pasaulį išgelbėjo: apysaka-pasaka.
• Kaip pelytė Zita žmogumi pavirto: apysaka-pasaka.
• Persikūnijimai: (trumpo metražo sapnai): poezija.
• Stebuklingas Dominyko brangakmenis: trečioji knyga apie arklį Dominyką ir jo svajonių Rugiagėlę.
• Varlė bunkeryje: (vieno berniuko istorija): apysaka.
• Pasaka apie Dievo vaikelį.
• Žuveliukas; Undinas: eiliuotos pasakėlės.
• Kaip Zita išgelbėjo mamytę: pelytės Zitos nuotykiai: (knygelė mažiesiems skaitytojams).
• Kaip Zitutė mišką tvarkė: pelytės Zitos nuotykiai: (knygelė mažiesiems skaitytojams).
• Milžinas Antanas: pasaka.
• Kiškis Pranciškus be abejo: pasaka.
• Erelio sakmė: istoriška trijų dalių pasaka.
• Anupro kupros: pasaka.
• Iš kur atsirado Pūkis?
• Kieno liežuvis ilgesnis?
• Pūkis ir šarka.
• Dominykas Dvasių karalystėje: pasaka.
• Tinginių pasakos.
• Pūkis ir baidyklė.
• Pūkis ir dantukai.
• Briedis Eugenijus Uogieninas: pasakos apie meilę ir kitus nesusipratimus.
• Rudnosiuko istorijos 2.
• Birutė - skruzdžių generolė: pasaka.
• Dominykas dvasių karalystėje: pasaka. - 2-asis leid.
• Iš gyvenimo laumių.
• Stebuklingas Dominyko brangakmenis: trečioji knyga apie arklį Dominyką ir jo svajonių Rugiagėlę. - 3-iasis leid..
• Tinginių pasakos. - 2-asis leid.
• Angelų pasakos. - 5-asis leid.
• Pūkis karalius.
• Pūkis ir traktorius.
• Žolių kambarys: eilėraščių rinktinė.
• Obuolių pasakos ir kriaušių. - 5-asis leid.
• Rudnosiuko raštai: atsiminimai, esė, nesąmonės : (I ir II tomai).
• Žalčių karalienė: pokario pasaka.
• Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes: pasaka - 4-asis leid.
• Briedis Eugenijus Uogieninas: (pasakos apie meilę ir kitus nesusipratimus). - 3-iasis leid.
• Kaip pelytė Zita žmogumi pavirto: apysaka-pasaka. - 4-asis leid.
• Kas tas Pūkis? : Pūkio pasakos : 1-5 knygos.
• Pūkis ir pūkutis. - Vilnius : Dominicus Lituanus, 2020. - (Pūkio pasakos ; kn.
• Pūkis ir kadagys. - Vilnius : Dominicus Lituanus, 2020. - (Pūkio pasakos ; kn.
• Kaip pelytė Zita pasaulį išgelbėjo. - 4-asis leid.
• Kiškis Pranciškus mėlynių pievoje: pasaka.
• Oi, tas Pūkis!. - Vilnius : Dominicus Lituanus, 2021.
• Pūkis ir migla.
• Pūkis ir Juokutis.
• Siaubamiškio pasakos.
• Rudnosiukės klišės: psichologinė gyventojų dekonstrukcija.
• Dienanaktis: paeiliuoti tekstai.
• Pokalbiai su tėvu (Vyt. Landsbergį kalbina Vyt. V. Landsbergis).
• Pūkis ir mamytė.
• Pūkis ir kėkštas.
• Orvido knyga = The book of Vilius Orvidas: Viliaus Orvido mintys.
• Baltoji knyga: nūdienos šviesuolių mintys apie Lietuvą ir jos ateitį.
• Istorijos apie Lietuvą.
• Landsbergis, Vytautas. Laikinas Numas: (organizuoti tekstai - III).

žymės: #Gimimo

Panašus:

• Vytauto Šiškausko Neįtikėtina Muzikinė Kelionė Ir Asmeninis Gyvenimas Atskleisti!
• Vytautas Vaitkus: Neįtikėtina Kelionė nuo Traumatologo iki Šalčio Apsaugos Eksperto
• Vytauto Šnieškos Įkvepianti Kelionė: Kaip Tapti Lietuvos Turtingųjų Elito Nariu
• Atraskite TENA Men Pants Plus Large: Patogumas ir Apsauga Vyriškam Komfortui!
• Neįtikėtinas naujų žvaigždžių gimimo stebuklas – sužinokite, kaip prasideda jų kelionė!