Šiame straipsnyje nagrinėjamas vyrų apsimetimo kūdikio veidu reiškinys, analizuojant kultūrinius ir psichologinius aspektus.
Alternatyvios edukacijos programos kontekstas
„10-osios Alternatyvios edukacijos programos rinktinė“ - tai nemokamas atviros prieigos žurnalas, pratęsiantis 10-ąją Rupert Alternatyvios edukacijos programą. 2022 m. ir toliau nagrinėta tema „Magija ir ritualai“. Laikantis Alternatyvios edukacijos programos etoso, žurnalas sudarytas bendradarbiaujant vieniems su kitais.
Žurnalo turinys ir įkvėpimas
Leidinio medžiaga sudaro kaleidoskopišką poetiškų pamąstymų, išsamių straipsnių, vaizdinių kontempliacijų ir idėjų rinkinį. Jis atskleidžia 10-osios Rupert Alternatyvios edukacijos programos edukatorių ir dalyvių patirtis, veiklas ir temą. Leidinį vizualiai įkvėpė Delphine Lejeune, iolo Walkeris, laura fernández antolín, Laura Marija Balčiūnaitė ir Studio Misti.
Straipsniai rinktinėje
Rinktinę sudaro trys skirtingų edukatorių parinkti straipsniai, anksčiau publikuoti kituose žurnaluose ir knygose. Šįkart jie sutelkti į visumą ir atspindi šešis mėnesius įvairiose fizinėse ir spekuliatyviose erdvėse vykusias diskusijas.
- Michelle Murphy straipsnis „Išskirstytoji reprodukcija, cheminis smurtas ir delsa“
- Nilso Bubandto tekstas „Vaiduoklių geologija: dvasios, akmenys ir antropoceno nekropolitika“
- Chloé Germaine Buckley publikacija „Raganos, kalės ar feminizmo pradininkės?
Michelle Murphy straipsnis
Edukatorės Eglės Ambrasaitės pasiūlytas M. Murphy straipsnis „Išskirstytoji reprodukcija, cheminis smurtas ir delsa“ pirmą kartą publikuotas 2013 m. žurnale „The Scholar & Feminist Online“. Tekste nagrinėjama Šiaurės Amerikoje tekančios Sent Klero upės naftos chemijos istorija ir svarstoma, kaip reprodukcija, cheminės medžiagos ir laikas siejasi tarpusavyje bei sukelia materialius praeities įvykių padarinius kūnuose.
Nilso Bubandto tekstas
N. Bubandto tekstą „Vaiduoklių geologija: dvasios, akmenys ir antropoceno nekropolitika“ pasiūlė edukatorės Dorota Gawęda ir Eglė Kulbokaitė. Pirmą kartą šis straipsnis 2017 m. publikuotas knygoje Arts of Living on a Damaged Planet: Ghosts of the Anthropocene (sud. Anna Tsing, Heather Swanson, Elaine Gan, Nilsas Bubandtas). Jame pasakojama apie prieštaringai vertinamą purvo vulkaną Indonezijoje ir apie šio vulkano bei antropoceno daugiaprasmiškumą.
Chloé Germaine Buckley straipsnis
Ch. Germaine Buckley straipsnis „Raganos, kalės ar feminizmo pradininkės? Ragana folklorinio siaubo kine“, pasiūlytas edukatoriaus Deniso Petrinos, pirmą kartą publikuotas 2019 m. žurnale „Revenant“. Straipsnyje nagrinėjama raganos genealogija kine, kuri atskleidžiama per jos įvaizdžius folklorinio siaubo filmuose. Straipsnis baigiasi 2016 m. Roberto Eggerso filmo „Ragana“ analize, paremta raganos sampratos dviprasmiškumu, ištakomis ankstyvojoje modernybėje ir šiuolaikiniu XXI a.
Purvo ugnikalnio pavyzdys Indonezijoje
Jei iš Surabajos - antro pagal dydį Indonezijos miesto, plytinčio šiaurinėje Javos salos pakrantėje, važiuosite automobiliu į pietus, į vėsų kalnuose įsikūrusį Malango miestą, maždaug už dvidešimt penkių kilometrų tapsite žvilgsniu neaprėpiamo ir iškilaus purvo kraštovaizdžio dalimi. Nuo kelio atsiveriantį vaizdą jums užstos didžiuliai purvui sulaikyti pastatyti pylimai.
Purvo ugnikalnio padariniai
Dvylika kaimų 7 kvadratinių kilometrų plote palaidota po 11 metrų purvo. Iš namų buvo priversti išsikelti 39 700 žmonių, o padaryta žala vertinama 30 trilijonų rupijų (2,2 mlrd. JAV dolerių).
Diskusijos dėl priežasčių
Purvo ugnikalnis, būdamas didžiausias pasaulyje tokio tipo vulkanas, kelia daugybę diskusijų, tad ekspertai, paprasti gyventojai, politikai, aktyvistai ir pramonininkai yra pasidaliję į dvi stovyklas. Kai kurie teigia, kad purvo srautus sukėlė žemės drebėjimas, kiti tvirtina, kad tai įvyko dėl gręžiamos naftos.
Purvo ugnikalnio pavadinimai
Neapsisprendimą dėl purvo ugnikalnio liudija skirtingi jo pavadinimai. Kai kurie jį vadina Lumpur Lapindo („Lapindo purvas“) - pagal naftos įmonės „PT Lapindo Brantas Incorporation“ pavadinimą; tai ji netoliese gręžė naftos gręžinius ir galbūt sukėlė ugnikalnio išsiveržimą. Antras pavadinimas, vartojamas taip pat dažnai kaip pirmas, yra Lumpur Sidoarjo („Sidoarjo purvas“) - pagal netoliese esančios rajono sostinės pavadinimą. Todėl Lumpur Sidoarjo dažnai sutrumpinamas iki daugiaprasmio „Lusi“.
Ką reiškia būti istoriku?
Nors laikai, kai istorikas buvo prilygintas akiniuočiui, besislapstančiam archyvuose ar bibliotekose, jau seniai praėjo, tačiau šis stereotipas mūsų visuomenėje vis dar gajus.
Istorija žavi galimybėmis mąstyti apie save ir pasaulį, bėgantį laiką, praeities ir dabarties akistatas.
Istoriko vaidmuo visuomenėje
Istorikui, kaip ir bet kuriam kitam humanitarui, labai svarbu būti išgirstam ir suprastam. Todėl reikia išmokti pasakoti apie savo darbo rezultatus, jų prasmę bei vertę konkrečiam žmogui, visuomenei ir valstybei.
Aurimo Švedo požiūris į istoriją
Aurimas Švedas teigia, kad istorijos studijas renkasi smalsūs, nebijantieji eksperimentuoti ir improvizuoti, jaučiantieji poreikį gilintis ne tik į praeities tyrimų keliamus klausimus.
Panašus:
- Ar Vyras Gali Išeiti Vaiko Priežiūros Atostogų Lietuvoje? Sužinokite Visa Tiesą!
- Neįtikėtina Istorija: Transeksualus Vyras Pagimdė – Kas Turi Žinoti Visuomenė?
- Neįtikėtini moters kūno ir emocijų pokyčiai nėštumo metu, kuriuos privalai žinoti!
- Neįtikėtina! Sužinokite, Kaip Iš Tikrųjų Atrodo Kalakuto Kiaušinis
- Kaip Paspartinti Gimdymą: Efektyviausi Patarimai ir Natūralūs Būdai