Nėštumas yra unikalus moters gyvenimo laikotarpis, kuris kiekvienai nėščiajai yra skirtingas. Nėštumas, kaip pasikeitęs gyvenimo etapas gali atnešti tiek džiaugsmo ar kitų teigiamų emocijų, tiek nerimo, nežinomybės. Daugelis moterų kenčia nuo prastos psichinės savijautos nėštumo metu ir po gimdymo. Nėštumas yra iššūkis, o hormoniniai pokyčiai, stresas, baimė imtis naujo vaidmens ir pogimdyvinis skausmas, nuovargis gali sukelti prastą nuotaiką, nerimą. Vaikelio savijauta nėštumo metu labai priklauso nuo moters savijautos. Tik rami ir laiminga mama sudaro pačias geriausias sąlygas vystytis savo vaikeliui. Jei būsimoji mamytė bus rami, saugi, dažniausiai laiminga, taip jausis ir mažylis. Mama ir jos kūdikis nėštumo metu yra tarsi fizinis, emocinis ir dvasinis vienis. Kuo gyvena mama, tai išgyvena ir jos vaikelis.
Nėštumo trimestrai ir savijauta
Pirmąjį nėštumo trimestrą savijauta gali pablogėti dėl itin stiprių emocijų, susijusių su žinia apie kūdikio gimimą ir būtinybe keisti savo gyvenimą. Dažnai nerimaujame dėl viso nėštumo ir kūdikio sveikatos bei saugumo. Po 12 nėštumo savaitės sustiprėja organizme vykstantys pokyčiai. Paskutinis trimestras yra gimdymo laukimo laikotarpis. Nors dažniausiai tai malonios pareigos, jas dažnai lydi stresas ir didelės emocijos.
Pirmasis trimestras: iššūkiai ir prisitaikymas
Nėštumo pradžia sudėtinga. Sklando daug įvairių mitų apie moterų savijautą nėštumo metu, bet realybė ta, jog didelė dalis jų teisingi. Pirmasis nėštumo trimestras pats sunkiausias tiek moteriai, tiek vyrui. Tenka priimti patį nėštumo faktą, nors daugelis porų planuoja nėštumą ir jo laukia, bet sužinojus, kad laukiasi, išgyvena daug įvairių jausmų, aišku, daugiausia teigiamų, bet kartu persmelkia nerimas dėl ateities pasikeitimo, dėl nėštumo sėkmės, dėl to, kaip pasiruošti būti gerais tėvais.
Pirmąjį trimestrą kai kurias moteris kankina nėštumo toksikozė, jas dažnai pykina, joms būna silpna. Vyrai turi tai priimti kaip natūralų dalyką ir padėti moteriai, kai ši jaučiasi prastai. Dėl hormonų pasikeitimo moterims gali būti būdinga staigi nuotaikų kaita, tai jos džiaugiasi, tai liūdi ir pan. Tai ne mitas ir ne bandymas manipuliuoti, todėl būsimiems tėčiams belieka šiuos svyravimus priimti ir susitaikyti. Atminkite, jog tai nesitęs amžinai. Labiausiai nuotaikų kaita būdinga pirmiems trims nėštumo mėnesiams.
Moterų skonio permainos ar staigus noras, kad ir, tų pačių raugintų agurkėlių, taip pat nėra tik noras jus „pagainioti“, tai dėl organizmo pokyčių atsirandantis tam tikrų medžiagų poreikis. Moterų uoslė ypač sujautrėja, todėl jei rūkote, pasistenkite to nedaryti, partnerei esant šalia. Todėl pasirūpinkite palengvinti moters buitį, kad ji daugiau pailsėtų, nekeltų sunkių daiktų, nenešiotų pirkinių krepšių ir pan. Nors pilvuko dar nesimato, moteryje vyksta daug fiziologinių ir emocinių permainų, kurias kartais galbūt sunku suprasti, todėl vyrams tenka pasitelkti švelnumą, natūralų rūpestį ir tada kasdieninės problemėlės sprendžiasi gana lengvai. Moterys, pamačiusios vyrų atsidavimą, tikrai nelieka tam abejingos.
Antrasis trimestras: atokvėpis ir nauja energija
Laukimosi vidurys - atokvėpio metas. Antras nėštumo trimestras moteriai lengvesnis. Praeina nėštumo toksikozė, ji įgauna naujų jėgų ir energijos, moteris apsipranta su pasikeitusia padėtimi, todėl ir emocijos aprimsta. Šis metas - porai geriausias laikas pasidžiaugti būsima tėvyste ir dar pagyventi tik dviese, jei laukiatės pirmo vaikelio. Tik nepersistenkite - vis dėlto laukiatės! Jei esate numatę didesnes permainas savo gyvenime, pavyzdžiui, gyvenamosios vietos keitimą, taip pat pasistenkite tai padaryti šiuo metu. Vėliau moteriai tokie dalykai bus per sunkūs.
Šiuo laiku pradeda stipriau augti pilvukas, o apie 20 - tą savaitę būsimosios mamytės pradeda aiškiai jausti vaikelio judesius. Taigi vaikelio egzistavimas tampa labai akivaizdus.
Trečiasis trimestras: pasiruošimas gimdymui
Paskutinis nėštumo trimestras nerimastingas. Trečiasis nėštumo trimestras būsimai mamytei pakankamai sunkus fiziškai, pilvukas didėja, todėl sunkiau greičiau judėti, lipti laiptais, nepatogu gulėti. Naktimis darosi sunku vartytis lovoje, dėl suspaustos diafragmos sunkiau kvėpuoti. Todėl vyrams tenka būti supratingiems ir užjaučiantiems.
Iš kitos pusės moteris apima ypatingas noras „sukti lizdą“, t. y. Taigi padėkite būsimai mamytei paruošti namus mažyliui ir supraskite, kad tai labai natūralus noras prieš gimstant vaikeliui. Šiuo metu moterims rekomenduojama kuo daugiau vaikščioti, stenkitės palaikyti joms kompaniją, tuo metu turėsite progos pasikalbėti. Nėštumo pabaigoje moterims sustiprėja gimdymo baimė, todėl stenkitės būti pozityvūs, išklausykite ir palaikykite partnerę. Jei moteriai dėl kažkokių nėštumo nesklandumų tenka pagulėti ligoninėje, stenkitės nepanikuoti, būti dėmesingas, palaikantis ir optimistas. Tuo labai stipriai jai padėtumėte.
Kaip pagerinti savijautą nėštumo metu?
Bloga savijauta nereiškia, kad nieko negalime padaryti:
- Rūpinkitės fizine sveikata. Fiziniai pratimai ir judėjimas prisotina organizmą deguonimi ir skatina endorfinų - laimės hormonų, kurie teigiamai veikia nuotaiką, gamybą.
- Sveikai maitinkitės. Sveika mityba turi labai didelę įtaką vaiko ir būsimos mamos sveikatai. Verta rinktis neperdirbtus, įvairius produktus.
- Raskite laiko pomėgiams ir poilsiui.
- Prašykite pagalbos.
- Vartokite vitaminus ir papildus. Neturėtumėte to pamiršti nėštumo metu.
Būsimo tėvo vaidmuo
Pasak psichologės Sonatos Vizgaudienės, geras tėtis nėštumo metu pirmiausia - rūpestingas ir supratingas vyras savo besilaukiančiai žmonai. Geras tėtis supranta, kad mažylis pilvelyje nuo pat užsimezgimo yra žmogutis, norintis, kad abu tėveliai jo lauktų, mylėtų ir su juo bendrautų.
Su besilaukiančia moterimi buvo nevalia pyktis, vyras turėjo būti jai geresnis ir atidesnis. Pati nėščia moteris stengdavosi su visais susitaikyti. Tai rodo siekį, jog besilaukianti moteris patirtų kuo mažiau neigiamų emocijų. Vėliau tai buvo užmiršta ir susitelkta tik į fiziologinius dalykus. Nereikia manyti, jog besilaukianti moteris negali supykti, nuliūsti, jausti stresą ar patirti kitų neigiamų emocijų. Svarbu, patiriamų neigiamų emocijų neslopinti, nes būtent tai labiausiai kenkia. Jei moteris pyksta, tai ir leiskite išreikšti pyktį, t. y. išsakyti tai, ką jaučia.
Vyro jausmai ir baimės
Reikia paminėti, jog apskritai 93 proc. vyrų baiminasi susilaukti vaikų. Pažįstamas vyras, auginantis tris vaikus, yra užsiminęs „Kiekvienąkart, kai žmona pasakydavo, jog vėl laukiasi, man trumpam „pakirsdavo kojas““, apimdavo nepaaiškinamas nerimas. Taigi stipriosios lyties atstovus galima nuraminti, jog neaiškūs jausmai galvojant apie besiartinančią tėvystę yra normalu. Tiesa, kad moteriai nėštumo metu sunkiau, nes būtent jai tenka išnešioti ir pagimdyti vaikelį. Bet retokai kalbama apie tai, jog vyrui taip pat nelengva.
O juk jam irgi tenka didžiulė būsimojo tėvelio atsakomybė, su kuria reikia susigyventi. Deja, jo retai kas klausia: „O kaip tu jautiesi?“ Paklausti reikėtų, nes vyrai nelinkę atvirauti, o kalbėtis apie savo nerimą svarbu. Todėl būsimosios mamytės turėtų nepamiršti, kad vyrai irgi turi jausmus, jie nerimauja dėl jūsų, dėl savęs, dėl vaikelio. Kalbėkitės apie tai.
Galimi nesklandumai, kuriuos būtina išsiaiškinti. Kartais reikia partnerės pagalbos, kad vyras atkreiptų tinkamą dėmesį į nėštumą, kad galėtų aktyviai dalyvauti laukime. Moteriai reikia leisti vyrui suprasti, kad jis yra svarbus, galintis jums pagelbėti tiek fiziškai, tiek emociškai. Tokiu būdu vyrui palaipsniui atsiranda jausmas, kad dabar jis atsakingas jau už du asmenis, o to mylima moteris dažniausiai ir tikisi iš savo antros pusės.
Bendraukite su mažyliu pilvelyje
Mokslininkai įrodė, jog kūdikiai įsčiose ir gali, ir nori bendrauti su savo tėveliais. Jau nuo 16 -os nėštumo savaitės kūdikio raumenys reaguoja į signalus, atėjusius iš smegenų, todėl jis geba derinti savo judesius. Jis yra labai aktyvus vartosi, spardosi. Nuo 20 - os savaitės vaikelis tikrai girdi ir atpažįsta mamos balsą. Tuo metu vaikelio smegenys ir nervų galūnės jau yra pakankamai išsivysčiusios, kad jis galėtų jausti lytėjimą ir tuo džiaugtis.
Nustatyta, jog kūdikiai įsčiose geriau girdi žemus vyriškus balsus, dėl to tėčio balsas jam ypač malonus. Kalbindami savo vaikelius būsimi tėčiai turi progą pajusti bendravimo džiaugsmą, nes labai smagu, kai į žodžius atsakoma stuksenimu. Rekomenduojama tėveliui su vaiku bendrauti tam tikru pastoviu laiku, tada abu nusiteikia ir laukia susitikimo.
Emociniai pokyčiai ir kaip su jais tvarkytis
Sužinojusi, kad laukiasi, moteris dažniausiai išgyvena prieštaringus jausmus: vienu metu gali džiaugtis ir liūdėti, jaustis mylima, bet tuo pačiu ir susierzinti ar pykti. Nėštumas - didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas, turimi socialiniai vaidmenys. Moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet taip pat taps ir mama. Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės.
Hormonai prisideda prie moters nuotaikų svyravimų nėštumo metu. Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Dėl padidėjusio streso hormono (kortizolio) moteris gali jausti daugiau nerimo, o adrenalinas gali sukelti didesnį pykčio ar susierzinimo jausmą. Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai.
Dažnai hormonų sąlygoti jausmai gali būti nesuprantami, neaiškūs. Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai. Jie taip pat sumažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą.
Moterims, kurios jaučiasi susijaudinusios, gali padėti paprastas kvėpavimo pratimas. Skaičiuojant iki trijų, reikia tolygiai, ramiai įkvėpti per nosį ir porą sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Iškvėpti reikia tolygiai ir ramiai, skaičiuojant iki trijų ir per šiek tiek pravertą burną. Kartoti pratimą rekomenduojama tol, kol kvėpavimas taps natūralus, lėtas ir ramus. Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas.
Pogimdyvinė depresija
Reikia suprasti, kad pirmos savaitės po gimdymo gali atnešti daugiau nežinomybės, o moteris dėl fiziologinių ir emocinių pokyčių gali tapti jautresnė. Pasireiškiantis emocinis jautrumas yra visiškai natūralus reiškinys, rodantis sveiką moters adaptaciją po gimdymo. Svarbu neišsigąsti savo jausmų ir pasikalbėti apie juos su artimaisiais. Kilus mintims, jog reikalinga specialisto pagalba, reikia nedvejoti ir kreiptis.
Pogimdyvinė depresija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10-15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl hormonų svyravimo, socialinės pagalbos stokos, finansinių sunkumų ar netgi vaikystėje patirtų traumų.
Didinant savo psichologinį atsparumą, pogimdyvinės depresijos galima išvengti. Tai galima padaryti daugiau ir atviriau kalbant apie savo jausmus bei patiriamus sunkumus. Nereikia užgniaužti, slopinti ar kitaip slėpti nemalonių ar sunkių patyrimų. Sveikas gyvenimo būdas taip pat prisideda prie psichikos sveikatos išsaugojimo. Jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus.
Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas. Moterys, kurios po gimdymo patiria sunkumų, savo jausmus būtinai turėtų aptarti su partneriu arba kitu artimu žmogumi.
Svarbu prisiminti
Visų pirma reikia labai aiškiai suvokti, kad požiūris į šeimą, vyro ir moters vaidmenis, vaikų auklėjimą, poros santykius labai pasikeitė. Tai labai įdomus laikotarpis, juk kiekvienas galime ieškoti savito, unikalaus kelio. Tačiau tai reikalauja sąmoningumo - ieškojimo, pergalvojimo, persitarimo. Ir iš čia ateina kitas aspektas - patariu ruoštis kartu. Maži vaikai nebėra mamų reikalas, tai tėčio ir mamos reikalas. Ir nors didžioji dalis žmonių su tuo sutinka, žiūrint į šeimos dinamiką po vaikelio gimimo neretai atsitinka tai, kad iš tiesų vaikas lieka „mamos darbas“.
Dažna frazė „nesvarbu kaip aš, svarbiausia vaikas“ šioje vietoje visiškai netinka. Reikia išmokti brandžiai savimi pasirūpinti ir sukurti tokį savo šeimos modelį, kuriame visi jaustumės laimingi. Tad pripažinti, kad mano vidinis pasaulis yra svarbus man pačiai, - didelis žingsnis. Mes gyvename motinas kaltinančioje kultūroje, pasigavusioje iliuziją, kad labai pasistengus vaikus galima auginti idealiai, kad mūsų jausmai priklauso nuo mūsų (jei peršalau, tai sergu, o jei man liūdna ar sunku, tai jau esu kalta ir privalau atsikratyti to).
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Ar Vyras Gali Išeiti Vaiko Priežiūros Atostogų Lietuvoje? Sužinokite Visa Tiesą!
- Neįtikėtina Istorija: Transeksualus Vyras Pagimdė – Kas Turi Žinoti Visuomenė?
- Neįtikėtina Krepšininkų Tėvų Istorija: Meilė Krepšiniui ir Keturi Nuostabūs Vaikai
- Geriausios Mobilios Auklės Dideliems Atstumams – Išsamios Apžvalgos ir Tikri Vartotojų Atsiliepimai!
- Ar Drausmė Iš Tikrųjų Padeda Vaikams? Atraskite Tėvų Slaptąjį Ginklą Asmenybės Formavimui!