Krepšinis - tai ne tik sportas, bet ir aistra, kuri dažnai persiduoda iš kartos į kartą. Šiame straipsnyje pažvelgsime į krepšininkų tėvystę ir jų dideles šeimas, auginančias keturis vaikus. Sužinosime, kaip sportas įtakoja vaikų pasirinkimus ir kaip krepšininkai derina profesionalų sportą su šeimos gyvenimu.
Arvydas Sabonis ir ypatingas šeimos ryšys
Socialinio tinklo „Instagram“ profilyje Domantas Sabonis pasidalijo sena šeimos nuotrauka, daryta Portlando mieste, kur „Blazers“ komandoje rungtyniavo jo tėtis Arvydas Sabonis. 1999-2000 metais darytoje nuotraukoje užfiksuotas Arvydas Sabonis, žmona Ingrida ir keturi jų vaikai - Žygimantas, Tautvydas, Domantas ir Aušrinė. „Familia“, - prie fotografijos parašė Domas. Sabonių šeimos ryšys - ypatingas.
Niekuomet apie asmeninį gyvenimą neatviraujanti šeima išsibarsčiusi po visą pasaulį, tačiau visuomet stengiasi susitikti visi kartu bet kuriame pasaulio krašte. Fotografijoje, kuri daryta apie 2000-uosius metus, įamžintos net trys Sabonių šeimos kartos - Arvydo tėvai Andrius ir Milda, pats krepšininkas su žmona Ingrida ir keturi jų vaikai - Žygimantas, Tautvydas, Domantas ir Aušrinė.
Jauniausia iš jų - Sabonių dukra Aušrinė, kuriai šiuo metu yra 18-a metų. Kiek vyresnis - 19-metis Domantas, savo 20-ąjį gimtadienį švęsiantis gegužės 3-ąją dieną. Šiuo metu D. Sabonis sėkmingai rungtyniauja Gonzagos universiteto „Bulldogs“ komandoje, 23-ejų metų Tautvydas žaidžia antroje pagal pajėgumą Ispanijos lygoje, o 24-erių Žygimantas savo karjeros su krepšiniu nusprendė nesusieti. Abu vyresnieji broliai Domantą per šventes aplankė nuskrisdami į JAV. „Šeima yra viskas“, - po nuotrauka parašė Tautvydas.
Mindaugas Lukauskis: tarp krepšinio aikštelės ir šeimos židinio
Prie Lukauskių namo šalia Vilniaus saulėtomis dienomis burzgia žoliapjovė. Šiltnamyje, kurį pernai per karantiną savo rankomis statė šeimos galva, auga pomidorai. Juos sėjo, retino, sodino taip pat M.Lukauskis su žmona. „Šiaulių“ komandos puolėjas ką tik baigė dar vieną sezoną.
Nors M.Lukauskiui prasidėjo atostogos, per jas ilsisi tik kamuolys. Ilgaamžis krepšininkas nesėdi sudėjęs rankų, o krapštosi prie buities darbų: pjauna žolę, laisto pomidorus, rūpinasi sūnumis, kuriems sezono metu turėjo per mažai laiko, ant atviros ugnies kepsninėje gamina maistą - kone kiekvienam šeimos nariui skirtingą, mat Jurgita Lukauskienė (38 m.) nevalgo mėsos, vyresnieji sūnūs kratosi daržovių. „Tik mažasis šaunuolis - valgo viską, kaip ir aš“, - juokėsi Mindaugas.
Lukauskių šeimoje auga vienuolikametis Lukas, ketverių Jonas ir pusantrų metų Pijus. Gimus pagrandukui M.Lukauskis ypač skaudžiai pajuto, ką reiškia nuolat išsiskirti su artimiausiais. Pastaruosius trejus metus krepšininkas gyveno lyg studentas, į nuomojamą būstą atsivežęs tik būtiniausius daiktus.
„Kai gimė vyresnieji sūnūs, visa šeima buvome drauge - užsienyje arba Vilniuje. Tad mačiau Luko ir Jono pirmuosius žingsnius, girdėjau pirmuosius ištartus žodžius. Kai susilaukėme Pijaus, žaidžiau Prienuose arba Šiauliuose, tad tekdavo išsiskirti ilgesniam laikui. Ypač iš Šiaulių grįžti pavykdavo ne taip dažnai, nes atstumas didesnis. Tad ir pats jaučiu, ir iš šeimos jausdavau, kokie sunkūs tie išsiskyrimai - atskirai praleistas laikas jau ima trukdyti. Vaikams reikia tėčio, o man norisi matyti, kaip sūnūs auga. Nesvarbu, kada grįždavau prieš laisvadienį - kad ir vidurnaktį, Jonas visada manęs sulaukdavo“, - pasakojo M.Lukauskis.
Lukauskių vyriausias sūnus Lukas Vilniaus krepšinio mokykloje lanko Tomo Tarasevičiaus treniruotes. Toje grupėje - kone vien krepšininkų vaikai. Be L.Lukauskio, treniruotes lanko Roberto Javtoko, Kšištofo Lavrinovičiaus, Povilo Čukino, Kęstučio Marčiulionio, Ramūno Šiškausko, Vitos Kuktienės, Algio Buivydo sūnūs. Anksčiau komandoje dar buvo ir Justo Sinicos sūnus, tačiau dabar krepšininkas žaidžia Prancūzijoje, į kurią išvyko su šeima.
Pirmagimio Luko Mindaugas neskatino rinktis to paties kelio. L.Lukauskis pradėjo nuo teniso, paskui lankė futbolą, grįžo į tenisą, kol galiausiai panoro žaisti krepšinį. Š.Marčiulionio akademijos neliko, bet krepšinio virusu užsikrėtęs Lukas ir toliau žaidžia.
Tėvas neskuba vertinti vyriausio sūnaus gebėjimų aikštėje. „Luko dar toks amžius, kai reikia daug mokytis ir semtis žinių iš kitų. Bet, žinoma, kaip krepšininkas jis turi gerų savybių, tobuliname nemažai dalykų. Kiek įmanoma, duodu ir fizinio pasirengimo pratimų iš savo patirties, ir kamuolio varymo. Kol kas man dar sunku pasakyti, koks Lukas aikštėje, bet, kiek mačiau, sūnus yra komandinis žaidėjas. Net emocinis lyderis. Kol kas jis nėra lyderis pagal kūno sudėjimą ar fizines savybes, bet turi kitų privalumų“, - teigė M.Lukauskis.
Ilgametis profesionalus krepšininkas puikiai žino, jog vieną dieną gali būti emocinis lyderis, o kitą - jau nebe, tad ir sūnui nuolat kala į galvą, kad norint ko nors pasiekti reikia įdėti daug pastangų.„Lukas dirba. Pats ne viską matau, nes dažnai nebūnu namie, bet žmona papasakoja. Jis stengiasi ir nori tobulėti. Aš vaikystėje penkerius metus sirgau tik futbolu, kol vieną dieną viskas apsivertė ir nuėjau į krepšinį. O Lukas jau penkerius metus gyvena krepšiniu. Jau ir Jonas pradėjo su juo žaisti matydamas, kad brolis nepaleidžia iš rankų kamuolio“, - teigė M.Lukauskis.
Pats Mindaugas krepšinio kamuolio iš rankų nepaleidžia jau daugiau kaip tris dešimtmečius, kai margą futbolo kamuolį iškeitė į oranžinį, ir šiuo žaidimu vis dar mėgaujasi taip pat, kaip vaikystėje. Jis neneigia, kad norėtų tapti vyriausiu visų laikų LKL žaidėju, tad visai realu, jog ateinantį sezoną vėl žais kurioje nors lygos komandoje.
Net ir nusivilkęs prakaitu permirkusius marškinėlius jis greičiausiai liktų krepšinyje kaip treneris. „Būčiau toks prie bjauresnių“, - kadaise prasitarė. Šių žodžių, nors ir juokais pasakytų, Mindaugas neišsižada. Net laisvalaikiu dirbdamas su sūnumi Luku M.Lukauskis jam nenuolaidžiauja.
„Esu gana griežtas. Pasitaiko, kad pasipykstame. Būna, kad apsisuku ir išeinu, jei treniruodamasis sūnus pradeda maivytis. Su manimi nėra lengva, kaip ir man su Luku. Tačiau dažniausiai vis tiek randame bendrą kalbą“, - teigė M.Lukauskis.
Nors sezono metu sūnums negali skirti tiek laiko, kiek norėtų, krepšininkas bando atsigriebti per laisvadienius ir atostogas. Mažieji įpratinti užmigti patys. „Tačiau drauge pažaisti vis tiek reikia, - šypsojosi puolėjas. - Ir kitokių reikalų yra daugybė: nuvežti į mokyklą ir darželį, palydėti iki treniruotės, pasiimti. Vasarą, kai baigiasi sezonas, visi turime daugiau laiko, bet ir vaikai tai kieme duodasi, tai su draugais. Stengiuosi būti šalia, kiek įmanoma padrąsinti, padėti.“
Tačiau krepšinis jam vis dar toks pat svarbus ir mėgstamas kaip ir profesionalo karjeros pradžioje prieš 25 metus, kai tuomet 17-metis paauglys tapo garsiausios gimtojo Panevėžio komandos „Kalnapilis“ žaidėju. Per tuos kelis dešimtmečius krepšinyje Mindaugas taip ir nepasisotino pergalėmis. Į aikštę iki šiol jis žengia trokšdamas laimėti ir atiduoti visas jėgas.
Kšištofas Lavrinovičius: krepšinis šeimoje - svarbus užsiėmimas
Sūnus Danielių (15 m.), Dominyką (13 m.), Kristianą (2 m.) ir dukterį Emily (9 m.) su žmona Tatjana (38 m.) auginantis Kšištofas tikina, kad jų šeimoje krepšinis - svarbus užsiėmimas. „Visi mūsų berniukai žaidžia krepšinį. Bet čia jų pasirinkimas, - neslepia vyras, prasitardamas, kad savo pomėgių atžaloms nenori užkrauti.
Nuo vyresniųjų brolių neatsilieka ir dukra Emily, kuri save išbando įvairiose sporto šakose. Vaikams skirtingai sekasi, bet visi yra judrūs ir vietoje neužsisėdi. Meilę krepšiniui turi visi. Aišku, visi keturi turbūt nebus sportininkai, bet gal kažkuris ir pasirinks sportinį kelią“, - šypsosi K.
Kaip tikina vyras, krepšinis sūnaus gyvenime - ir jo paties įtaka. Iš tikrųjų jis užaugo matydamas tiek tėtį, tiek dėdę krepšininką, būdavo, kad ir mano žmona kartais pažaisdavo. Jis užaugo su kamuoliukais. Iki 10-ies metų jis augo spardydamas futbolo kamuolį, o paskui pasirinko krepšinį.
Paklaustas, ar norėtų, kad ir jo atžalos gyvenimą sietų su sportu, vyras neslėpė paprasčiausiai norintis matyti savo vaikus laimingus. Širdyje būtų malonu, jei kažkas nueitų mano pėdomis. Bet man malonumo daugiau suteiktų jei mano vaikai būtų laimingi. Nes juk ne visi dėl sporto būna laimingi. Kad ir kokį kelią jie pasirinks, būsiu laimingas ir džiaugsiuosi jų sėkme. Ar bus jis sportininkas, ar ne, tikrai man nėra svarbu. Noriu, kad gyvenime jie atrastų laimę. Nenorim, kad visi šeimoje būtų krepšinio profesionalai.
Kaip teigia K. Lavrinovičius, patirtis padeda auklėjant vaikus, bet kiekvieną vaiką auklėti reikėjo vis kitaip. Visi yra skirtingų charakterių, tad prie jų prieiti reikia vis kitaip. Vienos sistemos visiems vaikams tikrai nėra. Tačiau patirtis visame kame tikrai padeda - gali lengviau suprasti vaiko psichologiją, jo mąstymą, surasti kuo geresnę prieigą prie jo.
Kšištofo ir Tatjanos Lavrinovičių jauniausias sūnus Kristianas balandžio pradžioje atšventė 3-ąjį gimtadienį. „Mūsų didelė šeima, tad gimtadienį atšventėme šeimos rate - dainą sudainavome, dovaną padovanojome. Draugų nekvietėme, nes Kristianas buvo ką tik pasveikęs po ligos, tad pabijojome kažką kviesti. Susirinko brolio vaikai, krikšto tėvai, seneliai.
Buvęs krepšininkas taip pat pastebi, kad visi keturi jo vaikai charakteriais skiriasi gan daug. Kristianas kažkiek savybių perėmė iš manęs, kažkiek iš žmonos. Bet kol kas galiu pasakyti, kad jis labai savarankiškas, viską nori daryti pats. O šiaip yra labai mielas vaikas, sukalbamas. Jis tikrai labai sukalbamas ir apie jokius „ožiukus“ net neina kalba. Jis puikiai supranta, kas galima, o kas negalima, priima ir žodį „ne“.
Ypač mano dukrelė myli mažylį ir vyresni broliai puikiai su juo bendrauja. Tarp brolių kol kas nematau jokios konkurencijos, kokia buvo augant vyresniesiems. Jie supranta, kad Kristianas dar mažiukas, tad tikrai su juo labai maloniai ir mandagiai bendrauja, atsargiai su juo žaidžia. Jei vienam geriau sekasi sporte, dažnai kitas pazyzdavo.
Žmona labiau kišosi, bet aš irgi stengiausi, kad jie šitus dalykus kuo taikiau išsiaiškintų. Jeigu matydavau, kad situacija nebekontroliuojama, puldavau aiškintis - kas teisus, o kas ne.
Ramūnas Šiškauskas: penktas vaikas šeimoje
Buvęs krepšininkas ir Lietuvos rinktinės kapitonas Ramūnas Šiškauskas (44) netrukus patirs naują tėvystės išbandymą ir džiaugsmą. Šeima, kurioje auga keturi vaikai, dar pagausės. Portalo Žmonės.lt žiniomis, Ramūno žmona Edita Šiškauskienė laukiasi penktos atžalos.
Vyriausiam Šiškauskų sūnui Matui yra 17 metų. Lukui yra sukakę 14, o Jokūbas liepą švęs dešimtąjį gimtadienį. Gausios šeimos „pagrandukui“ Juliui yra 3,5 metukų. Žinomas sportininkas kukliai šypsosi - jiedu su žmona dalintis asmeninio gyvenimo detalėmis ne itin mėgsta.
Jis tik užsiminė, kad per laukimosi laikotarpį žmonai Editai pasitaiko visokių dienų, bet taip, pasak daugiavaikio tėčio, būna visoms šį ypatingą etapą išgyvenančioms moterims. „O ypatingų norų nebuvo ne tik per Editos nėštumus, bet ir kitais etapais“, - su šypsena sako R.Šiškauskas. Kol kas pora nežino mažylio lyties.
Primename, kad 2012-ųjų gegužės pabaigoje krepšininkas Maskvoje atsisveikino su krepšiniu ir baigė profesionalaus sportininko karjerą. Jos metu Ramūnas buvo tapęs Europos, Eurolygos, Lietuvos, Italijos, Graikijos, Rusijos čempionu. „Sprendimą trauktis lėmė ir šeima. Tiesiog pajutau, kad atėjo laikas žengti į naują gyvenimo etapą. Dabar bus kiti rūpesčiai: vaikai, mokykla, šeima“, - tuomet sakė R.Šiškauskas.
Tomo Masiulio sūnus Gytis Masiulis
44-erių T. Masiulis apie sūnų pasakojo: „Sopote žaidžiau šešerius metus, todėl Gytis ten praleido visą savo vaikystę. Jis būdamas mažas su manimi eidavo į treniruotes ir jose tyliai bei ramiai sėdėdavo, o po jų visada lakstydavo su kamuoliu. Gytis užaugo krepšinio aikštelėje ir matė visą rutiną, tad viskas po to buvo natūralu - namuose visada žaisdavo, nuo vaikystės jo rankose buvo kamuolys. Pats susigalvodavo visokių žaidimų su kamuoliu“.
Gytis sakė: „Nuo vaikystės man krepšinio kamuolys nebuvo svetimas. Turėdavau ir prie sienos pakabintus mažiukus krepšius, ir palėpėje turėjau savo krepšį, ten rengdavau NBA turnyrus ir braižydavau lenteles. Žaisdavau vienas arba mėtydavome su tėčiu. Tėtis išvyko žaisti į Lenkiją ir man labai patiko būti tarp visų krepšininkų treniruotėse bei rūbinėje, trintis kartu“.
Nors Gyčiui krepšinį krito į akį iš pirmo žvilgsnio, jų gražių santykių vos nesugriovė kita sporto šaka - futbolas. T. Masiulis savo sūnų treniravo ne tik individualiai, bet ir toje pat komandoje - jis dirbo antrosios Žalgirio komandos vyriausiuoju treneriu. Net septynerius metus „Žalgirio“ talentų fabriko galva dirbęs T. Masiulis teigė: „Už visus vaikus, kurie praėjo pro mano rankas, labai sergu ir noriu, kad jiems pasisektų. Labai smagu, kai pamatai, kad gerai sužaidžia. Žaidė Panevėžio ir Prienų komandos, tai suskaičiavau, kad rungtyniavo 8 mano krepšininkai. Įdomus jausmas“.
Panašus:
- Lina Budzeikaitė: Nežinomi Faktai apie Jos Biografiją, Karjerą ir Asmeninį Gyvenimą
- Ieva Andrejevaitė: Nežinomi Faktai apie Jos Biografiją, Karjerą ir Asmeninį Gyvenimą
- Liucija Zorūbaitė: Įkvepianti Aktorės Biografija ir Neįtikėtina Kūrybinė Kelionė
- Vaiko Kambario Baldai Panevėžyje: Patarimai Saugioms ir Kūrybingoms Erdvėms
- Jurga Šeduikytė: Atraskite žinomą dainininkę – biografija ir kūrybos paslaptys