Dainavos krašto svetainė siekia atskleisti Alytaus apskrities bibliotekų kraštotyros informaciją internete, nutolusiam vartotojui. Svetainės tikslas - atskleisti visuomenei, vienoje vietoje sutelktą, susistemintą, atrinktą, išliekamąją vertę turinčią ir bibliografiniais sąrašais paremtą informaciją apie Alytaus apskritį - turtingos istorijos ir savitų tradicijų kraštą.
Respublikinis projektas „Nerk į meną“
Butrimonių gimnazijos ir Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Butrimonių filialo jau antrus metus organizuotas respublikinis projektas - kūrybinės dirbtuvės „Nerk į meną’ 2019“ sukvietė gausų būrį kūrybingų jaunųjų menininkų - aktorių, dainininkų, muzikantų, dailininkų. Kovo 27-ąją - meno pasauliui svarbią dieną, pažymėtą kaip Teatro diena.
Projektas „Nerk į meną’ 2019“ antrą kartą čia suteikia galimybę mokiniams ugdytis kultūrinę, meninės raiškos kompetencijas, puoselėti tautinį identitetą. Šios kūrybinės dirbtuvės - glaudaus gimnazijos, Alytaus r. Renginyje dalyvavo viešosios bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas, Kazlų Rūdos savivaldybės Bagotosios pagrindinės mokyklos direktorė Aldona Aputienė, Butrimonių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Vilma Mielaikienė, pasveikinusi šventės dalyvius ir palinkėjusi pasinerti į meno pasaulį, per kūrybą išreikšti save.
Meninė kompozicija „Laumės gijos“
Renginio pradžia - įspūdinga meninė kompozicija „Laumės gijos“. Išraiškingai skaitoma mitologinė sakmė „Laumės verpėjos“, dainos „Laumės vaikas“ emocija, plastiškas ir daugiaprasmis šokėjų-laumių judesys panardino žiūrovą į mistinį, keistą, dėl sandūros su mitinėmis būtybėmis kartais net pavojingą pasaulį, kokį matė ir pripažino mūsų protėviai. Paslaptis, balto laumių rūbo ir juostų simbolika.
Šią iki smulkiausių detalių nugludintą meninę kompoziciją sukūrė Butrimonių gimnazijos teatro būrelio vadovė Asta Daironienė ir šokių kolektyvo „Gojelis“ vadovė Živilė Patinskaitė su savo ugdytiniais, dainą atliko gimnazistė Deimena Ramančiuckaitė, parengta muzikos mokytojos Neringos Valvonienės, scenografiją kūrė dailės mokytoja Neringa Jančauskaitė. Šiuolaikinio ir senojo - baltiškojo - pasaulio sąsajas perteikė ir kompozicijos pabaigoje nuskambėjęs XX a.
Kūrybinės dirbtuvės ir parodos
Į kūrybines dirbtuves „Nerk į meną’ 2019“ gausiai susirinko keleto respublikos mokyklų ugdytinių. Alytaus Volungės progimnazijos mokinė Novilė Rasimavičiūtė, parengta etnokultūros būrelio vadovės Danutės Šalaševičienės, papasakojo linksmą senovinę istoriją dzūkiškai. Butrimonių gimnazijos ir Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos auklėtiniai Airidas Gudelaitis, Gabija Lingevičiūtė kartu su savo muzikos mokytoju Algirdu Glovickiu sugrojo kūrinį smuikais, o mokytojos Ramunės Simanavičienės parengta Simona Senutaitė - akordeonu. Alytaus Šv.
Dar viena renginio dalis - praktinis-edukacinis užsiėmimas mokiniams „Papuoškime laumes“, kurį vedė dailės mokytoja Neringa Jančauskaitė. Dalyviai kūrė aksesuarus laumėms. Norintieji galėjo apsilankyti Butrimonių gimnazijos kraštotyros muziejuje. Renginio metu veikė kūrybinių darbų paroda „Šiuolaikinio kostiumo aksesuarai su etniniais raštais“, kurioje savo darbus pristatė Alytaus r. meno ir sporto mokyklos Butrimonių skyriaus mokiniai, vadovaujami dailės mokytojo Arūno Vaitkaus, Prienų r. Stakliškių gimnazijos mokytojos Editos Kreizienės ugdytiniai, Kazlų Rūdos savivaldybės Bagotosios pagrindinės mokyklos mokytojos Aldonos Aputienės mokiniai ir Butrimonių gimnazijos ugdytiniai, vadovaujami mokytojos N.
Projekto veiklų įvairovė suteikė galimybę mokiniams plėsti kultūrinį akiratį, ugdytis platesnį požiūrį į meną bei gebėjimą jį vertinti, įgyti bendradarbiavimo patirties, atskleisti savo kūrybinius gebėjimus. Renginio svečiai, švietimo įstaigų, bibliotekų, kultūros namų darbuotojai dalyvavo refleksijoje pasidalydami darbo patirtimi. Alytaus Volungės progimnazijos etnokultūros būrelio vadovė Danutė Šalaševičienė pristatė trumpą videosiužetą apie kelių kartų neįgaliųjų meninę saviraišką: akla mergaitė, nuostabiai deklamuojanti eiles, ir aklas senjoras, grojantis keletu instrumentų bei pasakojantis istorijas tarmiškai.
Laumės paveikslas lietuvių sakmėse
Laumės paveikslas lietuvių sakmėse. Kuo ši veikėja įdomi, kokia jos paskirtis, kokiose gyvenimo srityse ji veikia? Ragana lietuvių sakmėse ir pasakose: kuo jos skiriasi, kurias gyvenimo plotmes tie skirtumai iliustruoja? M. Mažvydas pirmosios lietuviškos knygos prakalboje ragina: „Kaukus, lauksargus ir žemėpačius pameskit…“ Raskite šių mitinių personažų sakmėse, paaiškinkite, kokia jų paskirtis. Velnias lietuvių sakmėse: kurie jo bruožai išryškinami?
Palyginimai lietuvių kalboje
Kiekviena tauta savo kalboje vartoja daugiau ar mažiau priežodžių, kuriuose vaizdingumo dėlei sugretinami bei lyginami du skirtingų kategorijų dalykai, turį tarpusavy kokį nors panašumą. Tokie priežodžiai literatūros moksle yra vadinami palyginimais. Jie priklauso smulkiosios tautosakos sričiai, kurioje liaudis yra apreiškusi kūrybinį savo potencialą.
Palyginimų apsčiai turi ir lietuviai, kurie pra-rečiui griebiasi jų paįvairinti savo pokalbiui. Sakysime: Apsiputojęs kaip šernas. Pilnas kaip akis. Sėdi kaip ant žarijų. Vaišės kaip per tėvo šermenis. Kaip matyti iš šių pavyzdžių, palyginimai yra sudaryti iš dviejų narių, arba dalių. Esmingiausias - pirmasis narys, prasidedąs dalyviu, būdvardžiu, veiksmažodžiu ar daiktavardžiu.
Tik retokais atvejais palyginimai prasideda kitomis kalbos dalimis: Niekur nėra taip patogu, kaip po savo stogu. Ant snukučio lyg pelytė, o meili lyg lapytė. Ak kad tave suriestų kaip ožio ragą! Yra ir tokių palyginimų, kuriuose abu nariai sukeisti, būtent antrasis stovi pirmojo vietoje: Kaip gyvatė, senos odos nusikratė.
Be to, kai kas palyginimuose skiria dvi formas: vieną, kai abu nariai yra tame pačiame laipsnyje, ir kitą, kai antrasis narys išreiškiamas aukštesniu laipsniu. Tai gali būti akivaizdu iš šių pavyzdžių: Guldo galvą kaip motina už savo vaiką. Guvesnis miesto paršelis nekaip kiemo vaikelis. Palyginimams sudaryti dažniausiai vartojamas žodelytis "kaip".
Žymiai mažiau pasitaiko palyginimų, kuriuose abu nariai jungiami kitų jungtukų pagalba, kaip štai: Išėjo it ožys mielių parnešti. Gyvenimas be žmonos, lyg daržas be tvoros. Lekia tarytum aitvaras. Greičiau vėją suvaikysi, nekaip žmonos norus atspėsi. Sudžiūvęs nei šakalys. Tačiau yra ir tokių, kuriuose lyginamasis žodelis praleidžiamas: Alus - ne vanduo, kunigas - ne piemuo. Motinos dūžis - sviesto gniūžis, o pamotės žodis - tulžies kodis. Pati - ne rankovė, neišversi.
Lietuvių kalboje pasitaiko palyginimų, sudarytų iš keturių, o kartais net šešių narių: Geras kaip ožys, suktas kaip lapė. Mylėk žmoną kaip dūšią, kratyk kaip grūšią. Prie darbo kaip gaidys, prie valgio kaip arklys. Graži kaip pavasaris, linksma kaip vasara, bagota kaip ruduo. Tam pačiam dalykui vaizduoti retkarčiais vartojami du ar daugiau palyginimo variantų, kaip štai: Akyse - kaip šilkas, už akių - kaip vilkas. Akyse - kaip lapu kloja, už akių - kaip šuva loja. Akyse - kaip brolis, už akių - kaip velnias. Akyse - lapė, už akių - šernas.
Palyginimų stilius pasižymi glaustumu, sklandumu, trumpasakiškumu, kaip ir apskritai priežodžiuose. Nemažas dėmesys skiriamas skambumui. Abi palyginimo dalys dažnai surimuojamos: Paikas kaip avies vaikas. Našlaitėlė kaip drebulėlė. Kaip gyvatė, akis pastatė. Parduoda vyrus kaip jaučius, ima pinigus kaip žalčius. Pataikūno saugokis kaip perkūno. Retkarčiais išgaunamos net aliteracijos: Apsirėdė kaip pelėda povo plunksnomis. Gražūs Gruzdžių berneliai, kaip daržely diemedėliai. Gardu kaip du medu.
Vieni lietuvių palyginimai yra sukurti pačios liaudies, naudojantis gyvenimo patirtimi, kiti pateko į kasdieninę kalbą iš raštų, treti atėjo iš kaimyninių tautų ir imta juos vartoti kaip savus, visai užmiršus jų kilmę. Tačiau šiame rašinyje bus stengiamasi cituoti tik autentiškus, lietuvių liaudies sukurtus palyginimus.
Yra keturi palyginimų vartojimo būdai, arba atvejai:
- Grynai aprašomasis - apibūdinti asmenims, fizinėms bei dvasinėms jų savybėms, gamtinei aplinkai: Galvelė kaip aguonėlė, veideliai kaip bijūno žiedeliai.
- Asociacinis - nusakyti dalykams asociacijų pagalba: Augo kieme mergužėlė, kaip daržely aguonėlė.
- Tik ornamentinis: Alpsta kaip merga, berną pamilusi, su kita besibučiuojant išvydusi.
- Išreikšti priežodinei išminčiai: Tiesa, kaip saulė, amžina. Marti, kaip pipiras, karti.
Daugelis palyginimų yra labai seni. Jie atspindi ilgų amžių liaudies žmonių galvoseną, įsitikinimus, papročius, prietarus ir, apskritai, visą jų buitį. Iš palyginimų galima atsekti seniausias lietuvių kultūros apraiškas, liečiančias įvairias gyvenimo sritis, kuriose žmogus darbavosi ir kūrė kaip protinga būtybė. Dėl savo senumo ne visi palyginimai šių laikų žmogui besuprantami be interpretacijos.
Štai kad ir toks posakis: Šnypščia kaip žaltys be ožkos pieno. Palyginimui išaiškinti reikia prisiminti senovės lietuvių pagarbą žalčiams, kuriuos jie laikydavo savo namuose ir girdydavo pienu. Taip pat jau ne visi šiandien begali suvokti ir šio posakio reikšmę: Apsi-kaišiojus kaip Sekminių karvė. Pasirodo, kad šis palyginimas susijęs su papročiu, pagal kurį Lietuvoje per Sekmines yra papuošiamos vainikais karvių galvos. Jis taikomas mergaitei, prisikaišiojusiai į galvą nevykusių papuošalų.
Kartais net mįslės yra reiškiamos palyginimų forma: Lėkiau kaip angelas, puoliau kaip velnias (sniegas ir lietus). Dar kiti palyginimai suvokiami tik gerai į juos įsigilinus. Štai: Dantys kaip karveliai. Ką tai reiškia? Pasirodo, kad tai sveiki, balti dantys. Į palyginimus retkarčiais įtraukiami net asmenų vardai. Matyt, kai kurie asmenys žmonėse buvo taip išgarsėję kokiu nors savo veiksmu ar keistumu, kad liaudies vaizduotė sukūrė iš to palyginimų, kaip štai: Stovi kaip Pilypas kanapėse. Alsuoja kaip Dauliaus kalė, varlę vijusi.
Palyginimuose kartais minimi ir kai kurie Lietuvos ar kaimyninių tautų vietovardžiai: Akys plačios kaip Žarėnų ganyklos. Išėjo lyg varlės į Varšuvą. Taip pat yra palyginimų su kitų tautų narių vardais: Gyvena kaip švedas ant marių. Mand-ras kaip prancūzų šuo. Pasitaiko palyginimuose ir mitologinių bei religinių motyvų, ypač susijusių su krikščionybe: Gražus kaip laumės vaikas. Piktas girtas kaip raganos pirštas. Blaškos it laumė po jaują. Prisikalbino kaip velnias prie davatkos. Gyvena kaip šv. Petras pas Dievą ant kampo. Ėda kaip galvijas, net snukio neperžegnojęs. Kūrenas kaip šv. Jono ugnelė.
Vieni palyginimai žinomi visoje Lietuvoje, kiti atskiruose regionuose ar tarmėse, treti siauresnėse apylinkėse: Alus kaip velnias raguotas (Dusetos). Ilgai siuto kaip devynių velnių apsėstas (Merkinė). Ilgai prausiasi kaip saulė mariose (Kretinga). Tačiau beveik visame krašte žinomas eufemistinis posakis: Nebūk kaip kur žemę knisa. Palyginimai yra liaudies kūrybos perliukai. Dauguma jų žavi švelniu savo humoru ir ironija, kuri netiesiog pasako kokią nors gyvenimo tiesą: Lipa kaip atbula karvė į medį. Išėjo iš kalbos, kaip elgeta iš maldos. Nusimano kaip kiaulė apie pipirus. Sugraudino kaip katiną lakštingalos daina.
Nemažai yra palyginimų, kuriuose figūruoja paukščiai, gyvuliai, medžiai, dvasinės būtybės ir kt. Iš naminių bei laukinių gyvulių ypač mėgiami: arklys, avinas, karvė, kiaulė, kiškis, kumelė, lapė, ožys, ožka, paršas, sabalas, šernas, šuo, vilkas, zuikis, žirgas. Dažniausiai užtinkami palyginimuose paukščiai yra: balandis, gaidys, gegutė, gandras, gulbė, kalakutas, karvelis, kėkštas, kukutis, kregždė, lakštingala, pempė, povas, pelėda, sakalas, tilvikas, šarka, vanagas, varna, višta, volungė, žąsis.
Iš medžių palyginimuose sutinkami: ąžuolas, beržas, eglė, epušė, gluosnis...; iš gėlių: aguona, lelija, rūta, rugiagėlė...; iš vabzdžių: bimbalas, bitė, musė, uodas...; iš šliaužikų: driežas, gyvatė, vėžlys...; iš žuvų: ešerys, lydeka, vėgėlė. Dvasinės bei mitologinės būtybės, kaip anksčiau buvo užsiminta, taip pat randa vietos palyginimuose, būtent: aitvaras, angelas, gavėnas, giltinė, laumė, kipšas, šėtonas, velnias.
Nusižiūrėjęs į aplinkos pasaulį, žmogus pra-rečiui prisitaiko sau kai kurių gyvų ar negyvų daiktų savybes. Iš to gimsta palyginimai, kuriuose bailus asmuo lyginamas su kiškiu ar zuikiu, gudrus - su lape, kvailas - su avinu ar avimi, pasipūtęs - su kalakutu, nerangus - su vėžliu, darbštus - su bite ar skruzde, greitas - su aitvaru ar vėju, geras - su angelu, blogas - su kipšu, velniu ar šėtonu.
Norint parodyti, kokių palyginimų lietuviai turi, reikia juos suskirstyti į grupes. Vieni juos skirsto pagal objektus, su kurias žmonės lyginami, kiti - pagal sritis, iš kurių tie palyginimai imami, pavyzdžiui, iš ūkininkų gyvenimo, iš gyvulių pasaulio, iš gamtos... Tačiau toks skirstymas prieštarauja palyginimo esmei. Geriausia ir tiksliausia juos skirstyti imant pagrindan pirmąjį palyginimo narį.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- O Mes Vaikai, O Mes Pasaulis: Atraskite Magišką Dainų ir Žodžių Pasaulį
- Neįtikėtinos dainos apie vaikų darželį: tekstai ir melodijos, kurios įkvėps kiekvieną!
- Neįtikėtini patarimai, kaip greitai palengvinti kūdikio pilvo dieglius – sužinokite priežastis ir veiksmingiausias priemones!
- Pasakų reikšmė vaikams: kodėl svarbu jas skaityti?