Visais laikais žmonės sekė ir matavo vaikų ūgį. Nors nežinojo žodžio „procentiliai“, bet ant durų staktų braižė vaikų ūgio augimo kreives. Savus vaikus žmonės lygino su kaimynų, stebėjosi, kodėl ne vienodo ūgio tos pačios šeimos vaikai. Jau seniausiais laikais žmonės suvokė, kad yra kažkokios ūgio normos, standartai.
Procentilių diagramos padeda tėvams ir gydytojams susiorientuoti, ar vaikas atitinka statistinius vidurkius. Kiekviena šalis turi savo normatyvus ir juos atnaujina kas 10 metų. Yra sukurtos atskiros procentilių lentelės kūdikiams, vyresniems vaikams, berniukams, mergaitėms. Lentelės kuriamos pagal tautos fizines ypatybes, juk vienos tautos yra žemos, kitos - aukštaūgės.
Pavyzdžiui, žemiausi pasaulio vyrai gyvena Rytų Timore (Pietryčių Azijoje), jų vidutinis jų ūgis siekia 160 cm, o štai vidutinis olando vyro ūgis yra 183 cm. Savaime suprantama, kad šių šalių atstovų į vieną procentilių lentelę nesudėsi. Lietuviškąsias procentilių lenteles sukūrė VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja, profesorė Janina Tutkuvienė. Pirmosios pasirodė 1995 metais.
Lietuviškosios procentilių lentelės nuolatos peržiūrimos ir koreguojamos, jų ribos nuo sukūrimo dienos prasiplėtė - viršutinė riba dar labiau pakilo, o apatinė riba kiek nusileido. Nors vidutinis vaikų ūgis beveik nepasikeitė, bet atsirado aukštesnių nei ankstesnis vidurkis vaikų, taip pat ir žemesnių. Kodėl? Manoma, kad taip atsitiko dėl labai skirtingų vaikų augimo sąlygų, nes išsikristalizavo socialinės grupės.
Nemažai tėvų džiaugiasi, jei jų vaikas pagal ūgį ir svorį patenka į aukštesnes procentilių ribas, tačiau dažnai pradeda nerimauti, jei vaikas yra šiek tiek mažesnis negu mediana (50 procentilis). Kalbant apie svorį, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kūno svoris, esantis tarp 90-97 procentilių yra priskiriamas antsvorio kategorijai, o virš 97 procentilop esantis svoris jau priklauso nutukimo kategorijai. Tačiau svoris vertinamas, atsižvelgiant į jo santykį su ūgiu.
Kartais žemo ūgio vaikui jo svoris, dar nesiekiantis 90 procentilio, jau gali būti vertinamas kaip antsvoris, ypač jeigu išoriškai matome, kad didžioji dalis riebalinio audinio kaupiasi vaikui ant pilvo, juosmens, šlaunų, sėdmenų. Kalbant apie ūgį, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į patį ūgį, bet ir į augimo greitį. Normaliai vaikas per metus turėtų paaugti bent 4-5 cm. Jei yra augimo sulėtėjimas, nors vaikas dar ir nesiekia žemutinės normos ribos, jau reikėtų atkreipti dėmesį ir kreiptis vaikų endokrinologo konsultacijos.
Kaip teisingai matuoti ūgį
Iki 2 metų vaiko ūgis matuojamas jam gulint, o nuo 2 metų - stovint tiesiai atrėmus kulnus, sėdmenis, nugarą ir pakaušį į vertikalią ūgio matuoklės dalį ir žiūrint tiesiai horizontalia plokštuma taip, kad apatinis akies voko ir viršutinis ausies landos kraštai būtų vienoje horizontalioje plokštumoje. Ūgį ir svorį reikėtų matuoti visuomet ta pačia matuokle, jei norite palyginti, kiek vaikas paaugo per metus, nes skirtingų matuoklių tikslumas gali skirtis. Be abejo, geriausia tai daryti gydymo įstaigoje, nes gydymo įstaigose svarstyklės ir ūgio matuoklės yra tiksliausios, jos nuolat tikrinamos, kalibruojamos.
Kūdikių ir vaikų iki 2 metų ūgį ir svorį išmatuoti sunkiau, nes gulėdami jie juda, gali įsitempti, sulenkti kojas, kelti galvą. Tačiau jie matuojami dažniau nei vyresni vaikai, todėl gauti duomenys turi būti vertinami bendrai. Endokrinologai pabrėžia, kad mažas vaikas auga greičiau, tačiau laikotarpiu iki brendimo jo augimas vyksta lėčiausiai, o augimo pikas pasiekiamas bręstant.
Kada sunerimti dėl vaiko ūgio
Nepaisant to, Telšių ligoninės vaikų ligų gydytoja Alina Storpirštienė pastebi, kad tėvai dėl vaiko ūgio dažniausiai sunerimsta tuomet, kai jų vaikas būna žemiausias tarp bendraamžių. Vis dėlto sveikatos apsaugos sistema skatina tėvus nuolat pasirūpinti, kad vaikai jau nuo kūdikystės būtų periodiškai matuojami ir sveriami, o tai leidžia gydytojams pastebėti, jei jų fizinė raida sutrikusi. Svarbu, reguliariai lankytis poliklinikoje.
„Jau naujagimis yra matuojamas sveriamas, įvertinamas jo fizinis išsivystymas. Apsilankius pas šeimos gydytoją ar pediatrą šie rodikliai yra atžymimi jo ambulatorinėje kortelėje, augimo diagramoje ir toliau stebimas augimas“, - pasakojo specialistė. Kūdikiai yra matuojami kas mėnesį, vėliau ūgis vertinamas kas tris ar šešis mėnesius, o vyresni vaikai turi būti pamatuoti bent kartą per metus ir tai turi būti pažymėta augimo kreivėje.
„Tada galima laiku pastebėti augimo sutrikimą. Vaikų ūgis vertinamas atsižvelgiant į lytį, nacionalinius ypatumus, todėl Lietuvos vaikų ūgis yra vertinamas pagal prof. J. Tutkuvienės sudarytus standartus, tam tikras procentilines kreives. Vaikas laikomas žemaūgiu, kai jo ūgis patenka žemiau 3-ios procentilės“, - aiškino A. Storpirštienė. Pasak specialistės, į gydytoją dėl lėto vaiko stiebimosi į viršų būtina kreiptis, jei jis labai atsilieka nuo bendraamžių, ilgai neišauga drabužėlių, o per metus paauga mažiau nei penkis centimetrus.
Žemo ūgio priežastys
Tuomet reikia išsiaiškinti žemo ūgio priežastį. „Žemą ūgį gali lemti paveldėjimas: tarp tėvų ir vaiko ūgio yra tiesioginis ryšys. Todėl labai svarbu yra anamnezė (red. paciento ligos istorija). Jei kiti tyrimai yra normalūs ir kaulinis amžius atitinka chronologinį amžių, tai nerimauti nėra pagrindo ir gydymas netaikomas“, - apžvelgė vaikų gydytoja. Mažą ūgį gali lemti skirtingos priežastys.
Žemą vaiko ūgį gali lemti įvairios genetinės ligos. Kalbant apie žemaūgystę jai didžiausią įtaką daro hormonų pusiausvyra: „Gali būti sutrikęs augimo hormono išskyrimas arba organizmo nejautrumas šiam hormonui. Skydliaukės hormonai dalyvauja medžiagų apykaitoje, todėl jie irgi turi didelės įtakos augimui ir vystymuisi“. Taip pat vaikas gali būti žemo ūgio vėluojant lytiniam brendimui.
Kaip pasakojo gydytoja, vaiko endokrininei sistemai įtakos gali turėti ir miego trūkumas, nes būtent daugybė hormonų išsiskiria cirkadiniu paros ritmu. Jei yra lėtinis miego sutrikimas, gali sutrikti ir augimo hormono pusiausvyra. „Nevisavertė mityba didžiausią poveikį turi vaisiui ir vaikui iki dvejų metų. Vėliau pagrindinį vaidmenį vaiko augime jau turi augimo hormonas“, - tęsė A. Storpirštienė. Dažnos ligos, silpnas imunitetas turi įtakos augimo hormono sekrecijai. Ūgio augimas gali sutrikti ar jis slopti ir sergant lėtinėmis, autoimuninėmis ligomis, todėl kai kurių šių ligų gydymui skiriami vaistai.
Vaikui esant žemo ūgio jam atliekami pagrindiniai tyrimai: kraujo, šlapimo, tiriamas elektrolitų balansas, nustatomas vaiko kaulinis amžius. Kai vaikas nusiunčiamas endokrinologo konsultacijai, nustatoma hormonų koncentracija. Taip pat vaikas ištiriamas genetiškai. „Labai svarbu yra stebėti ūgio augimo dinamiką metų bėgyje, tada galima pastebėti, kada augimas sulėtėjo, ieškoti priežasties: gal vaikas serga lėtine inkstų liga, kai kuriomis virškinimo sistemos ligomis, hipotireoze ar kitomis ligomis“, - akcentavo specialistė.
Ką daryti, jei nerimaujate dėl vaiko ūgio
Atvejų pasitaiko nedaug Trakų ligoninės vaikų gydytojas Rolandas Selvestravičius teigė, kad atvejų, kai iš tiesų tėvai turėtų sunerimti dėl vaiko per mažo ūgio, pakankamai mažai. „Visų pirma, tėvai turėtų pasižiūrėti į save: ar jie žemi, ar ne, nes vaiko ūgiui įtakos daro genetika. Jei tėvai vidutinio ar didesnio ūgio, jie jau pastebės darželyje ar pirmoje klasėje, kad vaikas labai atsilieka nuo bendraamžių“, - komentavo gydytojas.
Tokiu atveju vaikų ar šeimos gydytojas nukreips atžalą į endokrinologą, kuris ištirs dėl endokrininių sutrikimų. R. Selvestravičius teigė, kad žemaūgystė nėra susijusi su vaiko maisto racionu, nebent tėvai būtų „užkietėję“ veganai ir vaikas visiškai negautų tam tikrų medžiagų. „Jei vaikas gauna normalų maisto racioną, jam dažniausiai nieko netrūksta, nebent vitamino D, tačiau jo trūkumas daugiau pasireiškia rachitu, imuninės sistemos silpnėjimu. Tačiau jei sutrinka vaiko ūgis, reikėtų tirti endokrininę sistemą“, - tęsė pašnekovas.
Kad tėvams ir gydytojams būtų ramiau, esant vaiko ūgio didesniam nuokrypiui nuo vidutinio ūgio, jam atliekami tyrimai. „Jei viskas gerai, tai ir gydytojas, ir tėveliai laukia, kada vaikas pradės lipti į viršų. Ir pažiūrėkime, kaip ir būna, kad paauglystėje vieni išstypsta labai anksti, kiti - vėliau“, - pridėjo vaikų ligų gydytojas.
R. Selvestravičius taip pat akcentavo, kad, jei vaikas bus reguliariai matuojamas poliklinikoje, gydytojai tikrai pastebės, jog jis stiebiasi į viršų per lėtai. „Turime grafas, pagal kurias stebime vaiko ūgio ir svorio pokyčius, jei atsilikimas nežymus, nuraminame tėvus ir patys nesigąsdiname. Tačiau jei nukrypimai dideli, nukreipiame į endokrinologus, kurie nustato, ar yra problemų su augimo hormonu“, - nuramino specialistas.
žymės: #Naujagimio
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Leukocitai nėštumo metu: normos ir ką tai reiškia
- Anglų kalbos kursai vaikams vasarą – geriausios galimybės ir kainos, kurių negalite praleisti!