Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga (toliau - Tautinė sąjunga) - humanitarinė organizacija, Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės pavedimu vykdanti įvairią veiklą: renka duomenis apie vokiečių karių palaidojimus užsienyje, vykdo kapų tvarkymus ir apsaugą.
Tautinės Sąjungos Tikslai ir Veikla
Tautinė sąjunga teikia pagalbą žuvusiųjų giminaičiams, konsultuoja visuomenines organizacijas, pavienius asmenis, vykdo tarptautinius bendradarbiavimus karių kapaviečių tvarkymo srityje, organizuoja tarptautinius jaunimo susitikimus. Atliekant kapų tvarkymus ir išsaugojimus, „Volksbund“ organizacija, atiduodama pagarbą žuvusiems karo metu, primena gyviesiems apie praeitį, apie pasekmes, kurias atnešė karas ir prievarta.
Sąjungos nariai organizuoja išvykas prie žuvusiųjų kapų, nacionalines ir tarptautines jaunimo stovyklas ir jaunimo susitikimus prie kapaviečių ir memorialų, kur dalyviai ne tik tvarko karių kapus, bet ir skleidžia informaciją apie savo veiklas mokyklose ir kitur, taip pat yra organizuojami jaunimo centrai, kur sukurtos idealios sąlygos moksleivių priėmimui, bendravimui, projektų vykdymui taikos vardan. Šios veiklos devizas - „Susitaikymas prie kapų taikos vardan“.
Lapkričio mėnesį visoje Vokietijoje minima Tarptautinė gedulo - atminties ir kvietimo taikai - diena, joje dalyvauja aukščiausi valdžios atstovai ir visuomeninių organizacijų nariai.
Finansavimas
Šiuo metu Tautinė sąjunga vienija 400 000 aktyvių narių ir rėmėjų, taip pat daugiau nei milijoną nenuolatinių rėmėjų ir besidominčiųjų šia veikla. Tautinės sąjungos veikla daugiau kaip 70 proc. išlaikoma iš nario mokesčio ir aukų, palikimų ir paveldėjimų, o taip pat iš savanoriškų rinkliavų, kurios kartą per metus renkamos gatvėse bei vaikštant po namus Vokietijoje. Vokietijos valdžia finansuoja apie 30 proc. karių perlaidojimų.
Istorija
Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga buvo įkurta 1919 m. gruodžio 16 d. Tuo metu dar jauna vokiečių vyriausybė nebuvo nei politiškai, nei ekonomiškai pajėgi rūpintis žuvusiųjų karių kapais. Šios užduoties vykdymo ėmėsi Tautinė sąjungos organizacija „Volksbund“. Po 1933 metų Tautinės sąjungos vadovavimą perėmė nacional-socialistinė vyriausybė. Tik 1946 metais Tautinė sąjunga vėl galėjo imtis savosios humanitarinės misijos.
Per trumpą laiką Vokietijoje pavyko sutvarkyti daugiau nei 400 karių kapų. 1954 m. Vokietijos vyriausybė pavedė Tautinei sąjungai ieškoti ir išsaugoti vokiečių karių kapus užsienyje. Pagal dvišales sutartis Tautinė sąjunga vykdo savo užduotis Europoje ir Šiaurės Afrikoje.
Po 1990 metų dėl politinių permainų Europoje Tautinė sąjunga savo veiklą pradėjo vykdyti ir Rytų Europoje, kurioje Antrojo pasaulinio karo metu žuvo apie 3 mln. Nuo 1991 metų Tautinei sąjungai Rytų šalyse, Centrinėje ir Pietryčių Europoje pavyko atstatyti arba sutvarkyti 330 Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių kapus ir 188 - Pirmojo pasaulinio karo periodo.
Bendradarbiavimas su Lietuva
1996 m. liepos 4 d. Bonoje tarp LR Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės buvo pasirašyta sutartis dėl vokiečių karių kapų priežiūros Lietuvos Respublikoje. Minėtos sutarties pagrindu 1997 m. buvo pasirašytas tarpžinybinis susitarimas tarp Kultūros ministerijos, Vokiečių karių kapų tautinės sąjungos „Volksbund“ ir viešosios įstaigos „Kultūros vertybių globos tarnyba“, kurios viena dalininkų yra Kultūros ministerija, dėl konkrečių užduočių įgyvendinimo.
Nutarimo projektu siūloma LR Vyriausybei įgalioti Kultūros ministeriją koordinuoti veiklą, susijusią su sutartyje Lietuvos pusei tenkančių užduočių įgyvendinimu: Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų aukų, surastų Vokietijos karių, palaikų ekshumaciją ir kapaviečių įrengimą, Vokietijos karių, atvykusių tvarkyti kapaviečių, stovyklų organizavimą, kapaviečių priežiūros vykdymą. Remiantis sutartimi, nuo 2001 m. Lietuvoje ekshumuojami žuvusių vokiečių karių palaikai, kurie vėliau deramai perlaidojami, restauruoti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų vokiečių kapai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Tauragėje, Šiauliuose, Kudirkos Naumiestyje, Panevėžyje, Mergalaukyje ir kt.
Vokiečių Karių Kapų Globos Tautinės Sąjungos Įgaliotinis Lietuvoje
Pasak Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos įgaliotinio Lietuvoje K. Arlausko, Lietuvoje nuo Pirmojo pasaulinio karo yra išlikę 250 vokiečių karių kapinių. „Jų tvarkymas skirtinguose Lietuvos regionuose yra numatytas kiekvienais metais pagal tarpvyriausybinę sutartį“, - teigė K. Arlauskas. Kapinių tvarkymui organizuojamos karių darbo stovyklos.
Kapų Tvarkymo Pavyzdžiai Lietuvoje
- Minint Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-metį Semeliškių katalikų kapinėse sutvarkyta 1915 m. žuvusių karių kapavietė, kurioje palaidota 38 vokiečių, 10 carinės Rusijos imperijos kariuomenės ir keletas neatpažintų kareivių.
- Vaižganto kapinėse ilsisi 196 vokiečių karių, žuvusių Ukmergės apylinkėse per Pirmąjį pasaulinį karą, palaikai.
- Elektrėnų savivaldybės teritorijoje žinomos trys Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusių vokiečių karių palaidojimo vietos.
Semeliškių Kapinių Tvarkymas
Šiemet kaip tik vokiečių karių darbo stovyklai buvo pasirinktos Semeliškėse esančios katalikų kapinės, kurios įeis į istoriją ir į Tautinės sąjungos daugelio Lietuvos miestuose restauruojamų karių kapų sąrašą. Birželio 1-10 dienomis dešimt vokiečių karių savanorių tvarkė ir restauravo 36 vokiečių, 10 rusų bei keletą nežinomų kareivių, žuvusių Pirmojo pasaulinio karo metu, kapus Semeliškėse.
Birželio 11 d. Semeliškių kapinėse vyko iškilmingas restauruotų žuvusių vokiečių kapų pagerbimas, vainikų padėjimas. Iškilmėse dalyvavo VFR ambasados referentas politikai ir ekonomikai Volfgangas Vythofas (Wolfgang Wiethoff), LR Kultūros ministerijos atstovas - Kultūros politikos departamento saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyr. specialistas Romanas Senapėdis, „Volksbundo“ įgaliotinis Lietuvos Respublikai Kazimieras Arlauskas, Dr. Linas Kvizikevičius - Kultūros vertybių globos tarnybos direktorius, Jenco Šulco (StFw Jens Schulze) vadovaujama VFR kareivių grupė, Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, mero patarėjas Vaidas Andriejauskas, l.e. Semeliškių seniūno pareigas Pastrėvio seniūnas Arūnas Kanapeckas, parapijos klebonas Gintautas Jančiauskas, LR kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, Elektrėnų LDK Algirdo 1-osios Šaulių kuopos šauliai, Semeliškių gyventojai.
Elektrėnų sav. meras vokiečių kalba padėkojo visiems dirbusiems ir prisidėjusiems prie kapavietės tvarkymo. Kultūros ministerijos atstovas Romanas Senapėdis sakė: „Yra tragiškų įvykių, įvykusių prieš šimtą metų. Norom nenorom susimąstai, kas buvo šie žmonės? Jauni ir turėję svajones, ateities planus. Visos svajonės žlugo, padėjus galvas dėl abejotinų idėjų. Kryžiai liudija apie gyvenimo ir taikos prasmę ir karo beprasmybę. Istorija - gyvenimo mokytoja, kaip istorijos pamokas išmoksime, tokia bus ir valstybės ateitis. Džiugu, kad šiuo metu galima surasti bendrus tikslus, kas teikia viltį.“
Ukmergės Kapinių Tvarkymas
Vaižganto kapinėse jų kapavietes pradėjo tvarkyti Vokietijos Šlesvigo-Holšteino žemės „Taktinių oro pajėgų eskadrono 51“ kariai. Lakūnai, skraidantys „Tornado“ lėktuvais, šiuos darbus atlieka savanoriškai, laisvu nuo tarnybos laiku. Čia darbuojasi devyni bundesvero kariai. Stovyklos komendantas Biorn Hansen talkininkėms įteikė suvenyrus - marškinėlius ir kepuraites. Jis taip pat dėkojo čia atvykusiam savivaldybės administracijos direktoriui Stasiui Jackūnui už tai, kad komanda buvo tinkamai priimta, pasirūpinta apgyvendinimu Technologijų ir verslo mokykloje ir maitinimu. Savo ruožtu S. Jackūnas išreiškė dėkingumą už karių darbą šiose kapinaitėse.
Prienų rajono Kapinių Tvarkymas
Rugpjūčio pabaigoje grupė Vokietijos ginkluotųjų pajėgų (Bundesvero) karių nusprendė prasmingai paaukoti savo atostogų laiką tvarkydami Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapines, esančias Prienų rajone. Šiemet pasirinkome jūsų rajone Mikalinės miške esančias kapines, nes jos buvo labai apleistos. Tvarkant kapines, teko pasidarbuoti pjūklais ir žoliapjovėmis, o kiek karučių šiukšlių išvežėme - net neskaičiavome.
Minėjimo metu žuvusieji buvo pagerbti sugiedant Lietuvos ir Vokietijos valstybių himnus, padėkos žodžius už nuoširdų bendradarbiavimą ir pagalbą tvarkant kapines tarė seržantas majoras Marc-Andre Goerke. Šilavoto parapijos klebonas kun. teol. lic. Atliktais darbais pasidžiaugė ir Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė. Susirinkusieji su įdomumu klausėsi VšĮ Kultūros vertybių globos tarnybos direktoriaus Lino Kvizikevičiaus pasakojimo apie ilgametį bendradarbiavimą su Vokiečių karių kapų priežiūros tautinės sąjungos „Volksbund Deutsche Kriegsgraberfursorge“ organizacija bei Lietuvoje jos nuveiktus darbus.
Perlaidojimai
Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga sako kasmet perlaidojanti nuo 12 tūkst. iki 15 tūkst. žuvusiųjų kare. Tautinės sąjungos žiniomis, per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje žuvo apie 20 tūkst. vokiečių karių. Apie 17,3 tūkst. jų nustatyti ir palaidoti daugiau kaip 2 tūkst. XIX amžiaus pabaigoje įkurtose Kauno karių kapinėse laidoti abiejuose pasauliniuose karuose žuvę įvairių tautybių, tarpukariu - tik Lietuvos kariai. Iki šiol čia buvo perlaidota 4,4 tūkst. vokiečių karių, kurių palaikai rasti Kauno apylinkėse.
2024 m. Kauno vokiečių karių kapinėse iškilmingai perlaidoti 79 karuose žuvę vokiečių kariai. Tarp jų ir milijoninis II pasaulinio karo metu Rytų Europoje žuvęs vokiečių karys - karo medikas Max Beyreuther. Pasak Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos, apie šio vokiečio kapą organizaciją informavo Adolfina Šležienė, kurios tėvas rado ir palaidojo M.
„Tai ne XX amžiaus reliktas, ne valstybės galimybė, o žmonijos imperatyvas. Turint omenyje daugybę karių ir civilių Rusijos agresijos karo Ukrainoje aukų, karo aukų Europoje turi būti gedima kiekvieną dieną“, - sakė D. Pasak jo, nuo palaikų ekshumacijos iki perlaidojimo reikia nueiti ilgą kelią. „Tai reiškia, kad turime būti tikri, jog iš surastų kapų palaikus įmanoma paimti ir palaidoti juos vienose iš mūsų karo kapinių“, - BNS nurodė D. „Daug darbo laukia ateityje, tam reikia daugiau laiko ir pinigų. Anot jo, Vokietijos valdžia finansuoja apie 30 proc. karių perlaidojimų. „Kai kurie šeimos nariai šiandien yra čia, Kaune. (...) Mums yra didelė garbė žuvusius karius laidoti šioje žemėje, kur jie krito“, - kalbėjo D. „Mūsų šiandienos minėjimą taip pat laikau solidarumo ir valios siekti bendro tikslo - apsaugoti mūsų laisvę ir demokratiją Europoje - išraiška“, - sakė Ch.
„Jis turi tokius aspektus, kad pilietis turi ginti savo tėvynę, turi pareigą, bet tėvynė turi pareigą juo rūpintis, jeigu kas nors atsitinka, jeigu žūsta - rūpintis jo kapais“, - sakė V. „Taip susiklostė Lietuvos ir Vokietijos istorija, kad labai mažai tarpusavyje esame kariavę nuo XV amžiaus. (...) Ir tai susiję su mūsų simpatijomis ir pagarba vokiečių kareiviams. Milijonasis ekshumuotas buvęs karo medikas M.
žymės: #Globos
Panašus:
- Kaip Išvežti Vaiką Iš Vokietijos Be Teismo Globos Teisių – Svarbiausi Patarimai ir Sprendimai
- Vaikiškų daiktų siuntimas iš Vokietijos: pigiausios kainos ir geriausios siuntimo galimybės!
- Kaip Išvežti Vaiką Iš Vokietijos Be Globos Teisių: Svarbiausi Teisiniai Patarimai ir Tarptautiniai Susitarimai
- Wizzair Kūdikio Vežimėlio Taisyklės: Svarbiausi Patarimai Keliaujantiems Su Mažyliu
- 16 Nėštumo Savaitė: Atraskite Vaisiaus Dydį ir Kaip Jaučiasi Mama!