Vaikų kūrybiškumo ugdymo metodai

Kūrybiškumą svarbu ugdyti nuo mažens, suvokiant, kad ugdymo procesas yra sudėtingas, nuolat kintantis, ilgas ir nuoseklus.

Kūrybiškumo ugdymo svarba

Kūrybiškumo skatinimas nebūtinai jūsų vaiką pavers naujuoju meno genijumi, tačiau leis jam suvokti save. Kūrybinis procesas, kuris agresyviai nereikalauja estetinio produkto, padeda vaikams vystyti protinius gebėjimus, socialinius įgūdžius, ugdo emocinį intelektą. Dažnai sako, kad įvairių postų personalas privalo spręsti problemas kūrybiškai, tačiau tėvai pamiršta, kad šis įgūdis gali būti formuojamas ankstyvoje vaikystėje.

Meniniai užsiėmimai gali pagerinti vaikų gebėjimą analizuoti bei spręsti iškilusias problemas ir taip suformuoti įgūdį, kuris po to tampa itin naudingas. Dažnas net nepagalvoja, kad meniniai procesai gali turėti tokios įtakos vaiko gebėjimui vystymuisi. Štai, tapymas, žaidimas potėpiais su teptukais - stipriai lavina vaiko stambią motoriką. Lipdymas gali lavinti smulkiąją. Spalvų, priemonių pasirinkimas vaikus moko matematikos. O kai vaikai eksperimentuoja su priemonėmis, spalvomis, jie tyrinėja, ima suvokti eksperimentų svarbą. Ir negana to, vaikas, kuris jaučiasi gerai kurdamas, stiprina pasitikėjimą savimi. Menas padeda formuoti savivertę. Vaikai, kurie jaučiasi galintys eksperimentuoti ir daryti klaidas, gali laisvai rasti kūrybiškus sprendimo būdus, kurie jų proceso nesumenkina. Tokiu būdu vaikai skatinami mąstyti vis kitaip, ieškoti naujų požiūrio kampų, rakursų ar pateikimo būdų.

Įvairių Europos bei Amerikos muziejų personalas vis dažniau ima kalbėti, jog meninė veikla turi būti orientuota ne į rezultatą, o į procesą. Žinoma, meninė veikla orientuota į rezultatą taip pat turi didžiulę naudą, yra itin prasminga su intelekto, raidos ar kitų sutrikimų turinčiais vaikais, bet šį kartą ne apie tai. Dažnas priminimas vaikui, jog visoks jo piešinys bus tinkamas, kad šiuo metu jis gali piešti ir negražiai, jei tik to nori pats, padeda įsisąmoninti savo jausmus, išgyvenimus ir leidžia su jais būti. Laisvas kūrybinis procesas formuoja įprotį ir gebėjimą priimti save visokį ir dėl to savęs nekaltinti, nežeminti, o tiesiog su visais įvairiais jausmais išbūti bei juos išveikti.

Pedagogų vaidmuo ugdant kūrybiškumą

Vaikų kūrybiškumo ugdymas mokykloje - pamokose, renginių ir projektų metu - labai priklauso nuo to, kaip patys pedagogai suvokia šią savybę. Nors situacija nėra džiuginanti - dalis suaugusiųjų vaikų kūrybiškumo ugdymą vis dar mato kaip veiklą, orientuotą ne į kūrybinį procesą, o daliai jų stinga kompetencijų, susijusių su vaikų kūrybiškumo ugdymu, tačiau, didaktikos specialistės A. Širiakovienės nuomone, mokyklose apstu sėkmingų kūrybiškumo skatinimo pavyzdžių. Kūrybiškas ugdymas mokykloje siejamas su įdomesniu, smagesniu mokymusi, užduočių, reikalaujančių kūrybinio mąstymo gebėjimų, pateikimu, kūrybinei veiklai palankios aplinkos sukūrimu.

„Vaikams mokytis bus įdomiau, jie norės kurti ir tobulėti, jei stengsimės suteikti jiems kuo daugiau įvairios patirties, neskubinsime jų, neskubėsime lipdyti etikečių („blogai“, „netinka“), išsiaiškinsime, kas iš tiesų jiems svarbu ir ko jiems reikia, kad į mokyklą eitų su džiaugsmu, o joje jaustųsi saugūs“, - pastebi Asta Širiakovienė. Pašnekovė pataria nepamiršti taip pat ir palankių galimybių mokytis už klasės ribų esančiose tradicinėse ir netradicinėse erdvėse, kurios papildo kūrybiškumo ugdymą, tačiau, deja, ne visuomet pilnai išnaudojamos.

Kūrybinis darbas nevyksta pagal griežtą modelį, todėl pedagogui jį planuoti nėra lengva. Kūrybiškumą puoselėjantis pedagogas skatina mokinių originalų mąstymą, sudaro sąlygas eksperimentuoti, veikti savarankiškai ir pozityviai vertinti save.

Kaip ugdyti kūrybiškas asmenybes mokykloje? Astos Širiakovienės patarimai:

• Svarbi kūrybiško ugdymo aktyvinimo prielaida - tinkamų, patrauklių temų, užduočių bei mokymo(si) metodų parinkimas.
• Kūrybiškumą skatina galimybė naudotis ir taikyti informaciją, piešti, pasakoti istorijas, įsitraukti į vaidybinius žaidimus.
• Kūrybiniam mąstymui nuteikia įvairūs eksperimentai, aplinkos reiškinių ir daiktų tyrinėjimas, netradicinių medžiagų ir užduočių naudojimas, probleminių klausimų, skatinančių apmąstymus, pateikimas.
• Pedagogas turėtų pateikti vis naujų, amžiaus tarpsnį atitinkančių užduočių ar situacijų, kurių savarankiškas atlikimas aktyvina vaikų kūrybiškumą, vaizduotę, sudaro galimybę pasitelkti turimą patirtį, kompetencijas ir įgūdžius.
• Skatinkime aplinkos tyrinėjimą: leiskime vaikams patiems rasti atsakymus į rūpimus klausimus sudarydami galimybę tyrinėti.
• Orientuokime vaikus į veiklas, kurių metu jie galėtų bandyti ir klysti.
• Vaikų fantaziją išlaisvina atviri, neturintys atsakymo variantų klausimai bei užduotys, kurios turi keletą sprendimo variantų ir suteikia pasirinkimo galimybę.
• Pasiteisinanti praktika - priversti veikti vaikų mintis netikėtomis kryptimis. Klausimai „Įsivaizduok, jeigu...", „Kas nutiktų, jeigu ... ?" ir pan. ne tik puikiai sužadina minčių srautą, bet ir suteikia galimybių patiems kurti.
• Būtina ir pasirinkimo laisvė. Vaikai, kuriems yra suteikta galimybė rinktis, būna kūrybingesni nei tie, už kuriuos sprendimus priima suaugusieji.
• Iniciatyvumo skatinimas, ugdo pasitikėjimą savimi ir kūrybingumą.

Mokytojo taikomi metodai turėtų būti apgalvoti, atitinkantys vaikų psichologinius ypatumus, pasaulio suvokimą. Vieni labiau tinka ir yra priimtini vieniems mokiniams, kiti - kitiems. Kai kuriems sunkiau sekasi dalintis idėjomis, jie nemėgsta varžytis, nori išskirtinio dėmesio ir tik jiems skirto paaiškinimo, tad bandymas įtraukti į kūrybinio mąstymo veiklas reikalauja iš mokytojo žinių, kantrybės ir išmonės.

A. Širiakovienė pateikė keletas praktinių metodų pavyzdžių:

• „Bokšto metodas“ - tai grupinio darbo metodas, skatinantis kūrybiškumą ir bendradarbiavimą. Mokiniai suskirstomi į grupes po 3-6. Kiekviena grupė gauna pluoštą laikraščių ir lipnios juostos. Pirmiausia reikia sugalvoti projektą, tam skiriama apie 7 min. Kuriant projektą negalima naudotis laikraščiais ir lipnia juostele. Bokšto statybai skiriama apie 25 min. Pastatytas bokštas vertinamas pagal šiuos kriterijus: estetinė išvaizda, tvirtumas, aukštis ir galimybė perkelti bokštą.
• Fantastinio gyvūno piešimas. Pirmasis mokinys piešia gyvūno galvą, antrasis kūną ir priekinę koją/as, trečiasis - uodegą ir užpakalinę koją/as. Prašoma akcentuoti akis, nosį, burną, kojas, uodegą, netikėtai pavaizduoti gyvūno kailį, plunksnas ar išryškinti kitokią paviršiaus faktūrą. Atliekant užduotį skatinama mokinių vaizduotė, plėtojama pažintinė patirtis, galimybė bendrauti.

Šeši punktai padėsiantys skatinti vaiko kūrybiškumą

1. Pasiruoškite netvarkai. Sukurkite erdvę, kurioje jūsų vaikas galėtų laisvai eksperimentuoti (ir sugadinti!). Jei orai leidžia, leiskite vaikams piešti, lipdyti lauke.
2. Venkite duoti nurodymų. Nepasakokite savo vaikui, ką gaminti ar kaip pasigaminti. Vietoj griežto pareiškimo „piešk saulę kampe“, geriau padrąsinkite, pasiūlykite maišyti spalvas, naudoti įvairų popierių, teptukus.
3. Kalbėkite konkrečiai apie meną. Kalbėdami su savo vaiku apie jo kūrinį, pabandykite būti tikslūs savo komentaruose. Pavyzdžiui, užuot pateikęs bendrą komplimentą, pabandykite kalbėti konkrečiau: „Matau, panaudojai daug violetinės spalvos. Kodėl pasirinkai šią spalvą?“
4. Tyrinėkite savo vaiko procesą. Dažnai geriausias būdas paskatinti pokalbį apie savo vaiko meną yra tiesiog pasakyti: „Papasakok man apie tai, ką padarei“, arba paklausk: „Ar tau smagu jį kurti?“
5. Negalima piešti su savo vaiku. Geriau tiesiog būkite netoliese ir kalbėkite apie vaiko kūrinius.
6. Palikite taip, kaip yra. Kai vaikas užbaigia piešinį, nesiūlykite papildymų ar pakeitimų. Vaikui svarbu jausti, kad užtenka to, ką sukūrė, net jei tai tik taškas puslapyje.

Keletas idėjų naujiems kūrybiniams atradimams

1. Suteikite vaikui galimybę kurti natūraliomis priemonėmis. Duokite tokių dalykų kaip: pagaliukai, medžių lapai, kriauklės, akmenys, kankorėžiai, giliukai ir t.t. Leiskite visa tai klijuoti, dėlioti.
2. Naudokite skutimosi putas. Purškite jas ant sviestinio popieriaus, įlašinkite šiek tiek maistinių dažų ir leiskite vaikui rankomis maišyti spalvas.

Nepamirškite, kad kūrybiniam procesui prie įprastų priemonių galite drąsiai naudoti ir šias: modelinas, kreida, rankomis piešti skirti dažai, teptukai, vatos burbuliukai, kempinėlės, lengvai nuvalomi flomasteriai, popierinės nosinaitės, plunksnos, juostelės, šiaudeliai, kiaušinių dėžutės, popierinės lėkštės, drabužių segtukai, žurnalai, laikraščiai, seni tapetai, folija ir t.t. Priemonių tinkamumą rinkite pagal savo vaiko amžių ir gebėjimus.

žymės: #Vaiku

Panašus:

• Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą: Praktinis vadovas tėvams
• Atraskite Efektyviausius Būdų Ugdyti Vaiko Pasitikėjimą Savimi – Tėvų Gidas
• 10 Neįtikėtinų Patarimų Vaikų Ugdymui Iš Globos Namų Ikimokyklinio Amžiaus
• Šokiruojančios Karkalai Vaiko Plaučiuose: Sužinokite Priežastis ir Efektyviausius Gydymo Būdų Paslaptis!
• 7 metų vaiko muštynės: sužinokite pagrindines priežastis ir efektyviausius sprendimo būdus!