Vladas Numavičius, gimęs 1974 m. kovo 18 d. Šilalėje, yra žinomas verslininkas ir VP Grupės akcininkas. 15min paskelbtame turtingiausių šeimų reitinge „Vilniaus prekybos“ akcininkai, du broliai Numavičiai, tiesa, šiandien nešiojantys skirtingas pavardes, rikiuojasi pirmi ir valdo 1,88 mlrd. eurų vertės turtą. Tęsdamas straipsnių ciklą „Verslo dinastijos. Turtingiausios šeimos“ , 15min skaitytojams papasakos šiame sąraše atsidūrusių šeimų verslo istorijas.
Verslo Pradžia ir „VP Devintukas“
1992 m. kartu su broliais Juliumi Numavičiumi ir Nerijumi Numavičiumi bei jo draugais Žilvinu Marcinkevičiumi, Mindaugu Marcinkevičiumi, Gintaru Marcinkevičiumi, Mindaugu Bagdonavičiumi, Ignu Staškevičiumi ir Renatu Vaitkevičiumi įkūrė vieną iš pirmųjų prekybos centrų Vilniuje, kuris vėliau išsivystė į Vilniaus prekybos centrų tinklą.
Nežinia, ar tuomet jie jau turėjo neoficialų pavadinimą, tačiau tokį vėliau nebejotinai įgavo - tai „VP devintukas“, vėliau trumpam tapęs dešimtuku. Devintuką sudarė kiti šeimos nariai ir draugai - prie buvusių medicinos studentų prisijungė Nerijaus broliai Julius, Vladas, Marcinkevičiai taip pat į verslą pasikvietė brolį Mindaugą. Šis prisiviliojo bendramokslį Mindaugą Bagdonavičių, grupėje atsidūrė Renatas Vaitkevičius.
„Vilniaus prekybos“ atstovai tvirtina, kad „VP devintukas“ niekuomet neturėjo akcininkų sutarties. Akcijos būdavo paskirstomos pagal įsitraukimą į konkrečios įmonės veiklą ir jos rezultatus.
Už devintuko ribų atsidūrė kai kurie kiti reikšmingesni šeimos žmonės, pavyzdžiui, Numavičių seserys - Eda ir Jolita, kurios grupės įmonėse įvairiais etapais užėmė svarbias pareigas. Savo ranką prie verslo plėtros tam tikru etapu pridėjo ir dvi brolių Marcinkevičių seserys, kurti „Maximos“ prekybos tinklą padėjo ir R.Vaitkevičiaus žmona Vega.
Ankstyvieji Verslai
Šis buvo įvairiausias, neaplenkiant ir nekilnojamojo turto. Pasakojama, kad vienas ankstyvųjų besikuriančios grupės pirkinių buvo gėrimų parduotuvė, įsigyta perpardavimui, tačiau sandoriui nepavykus, jos veiklą teko kurį laiką plėtoti toliau. Teigiama, kad taip ir gimė „VP devintuko“ meilė mažmeninei prekybai.
Nuo 1992 m. per grupės rankas vos per kelerius metus perėjo daugybė įvairiausių verslų. Vertybiniai popieriai buvo pati reikšmingiausia būsimo kapitalo kaupimo priemonė. Kaip pasakojo I.Staškevičius, viešo privatizavimo aukcionuose jie įsigydavo parduotuves, o atsiradus investiciniams čekiams, verslininkai aktyviai veikė antrinėje rinkoje.
Pasak I.Staškevičiaus, šis procesas tęsėsi gana neilgai, maždaug iki 1994 m. pabaigos. O apie 1995-1997 metus įvairių gamybos įmonių smulkiųjų akcininkų akcijas jie supirkdavo nebe už čekius, o už pinigus.
Sėkmė Privatizavus Cukraus Fabrikus
Pati didžiausia sėkmė devintuką aplankė netrukus. 1995 m. privatizavę keturis cukraus fabrikus, už juos 1998 m. verslininkai iš Danijos kompanijos „Danisco Sugar“ gavo 100 mln. litų, kuriuos galėjo investuoti į kitas verslo sritis.
Vis dėlto, neskaitant iki šiol prikišamos reputacinės dėmės, „VP devintuko“ veikla šiame sandoryje teisėsaugai neužkliuvo. Bendrovė ir toliau plėtėsi - augo ne tik būsimasis „Maximos“ tinklas (tuo metu parduotuvės vadinosi „Vilniaus prekyba“, vėliau „Taupa“, „Minima“, „Media“, „Maxima“, „Saulutė“, „T Market“), tačiau ir veiklų portfelis.
„VP devintukas“ turėjo tokių įmonių kaip „Birštono mineraliniai vandenys“, „Vilniaus paukštynas“, „Vilniaus mėsos kombinatas“, „Vilniaus duona“ ir kitų gamybinių įmonių akcijų. Galima neabejoti, kad ankstyvaisiais bendrovės valdymo metais akiratyje būta ir dar įvairesnių verslų, apie kuriuos šiandien beveik nežinoma.
Žinant dabartinį bendrovės susitelkimą į mažmeninę prekybą, galbūt kiltų pagunda įvairialypę strategiją laikyti blaškymųsi, tačiau sėkmingi įvairių bendrovių pirkimo-pardavimo sandoriai padėjo didinti visos grupės pelną ir kartu investicijas į tolesnę verslo plėtrą.
Mažmeninės Prekybos Tinklų Plėtra
Didžiausiu „Vilniaus prekybos“ pajamų šaltiniu tapo vis besiplečiantys mažmeninės prekybos tinklai. 1994 m. tinklas turėjo kelias parduotuves ausiai neįprastu pavadinimu „Urdžia“. 2000 m., praėjus aštuoniems metams nuo pirmojo „VP devintuko“ prisilietimo prie mažmeninės prekybos, UAB „VP Market“ valdomo tinklo pajamos jau siekė 1,685 mlrd. litų, jį sudarė virš 100 parduotuvių įvairiais pavadinimais.
Dabartinė Situacija
Vilniaus prekybos akcininkas valdo 24,6 proc. VP akcijų. Jam taip pat priklauso bendrovės „Eva grupė“ kontrolinis akcijų paketas. 2011 metų pabaigoje EVA GRUPĖS konsoliduotas turtas sudarė daugiau nei 111 mln. eurų (383 mln. litų), o pajamos viršijo 115 mln. eurų (397 mln. litų).
Subyrėjus vadinamajam VP dešimtukui, valdžiusiam didžiausią Lietuvos įmonių grupę, Vladas Numavičius išliko tarp smulkiųjų akcininkų, nors jo turima akcijų dalis susitraukė nuo turėtų 24,6 proc. iki maždaug 10,5 proc. Už broliui Nerijui Numavičiui perduotas „Vilniaus prekybos“ akcijas V. Numavičius įgijo įmonės „EVA grupė“ akcijų kontrolę.
„EVA grupė“ tarp kitų įmonių valdo šokolado ir saldainių fabrikus „Vilniaus pergalė“ ir „Naujoji Rūta“. Kartu su kitais „Vilniaus prekybos“ akcininkais V. Numavičius taip pat investuoja į įvairius nekilnojamojo turto projektus Lietuvoje ir užsienyje.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Vlado Gintauto Įkvepianti Biografija: Nežinomi Faktai ir Gyvenimo Kelias
- Vlado Bagdono Biografija: Išskirtinė Gyvenimo Kelionė ir Pasiekimai
- Vlado Didžioko Biografija: Įspūdinga Kelionė į Šlovę ir Sėkmę
- Geriausi Vasarinių Batų Vaikams: Patarimai, Kaip Išsirinkti Tobulus!
- Kraujo Tyrimas Vaikams: Sužinokite Normas ir Kaip Teisingai Interpretuoti Rezultatus!