2022 m. spalio mėn.
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
« Geg
	1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
31

Vlado Bagdono biografija

Paskelbta 2025-08-20 | admin

Vladas Bagdonas gimė 1949 m. sausio 16 d. Jo tėvai kilę iš Mačionių.

Vladas Bagdonas - Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius, dainininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Išsilavinimas ir karjeros pradžia

1956-1966 m. mokėsi Vilniaus 21-oje vidurinėje mokykloje.
1966-1970 m. studijavo LTSR konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
1970 m. baigė Lietuvos konservatoriją.
1970-1993 m. dirbo Jaunimo teatre.
1989-1994 m. buvo Katalikų radijo laidos „Mažoji studija“ skaitovas ir vedėjas.
1993-1997 m. - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vyr. asistentas.
1997-2009 m. - Vaidybos ir režisūros katedros vedėjas.
Nuo 2003 m. - profesorius.

Kūrybinė veikla

V. Bagdonas sukūrė vaidmenų Eimunto Nekrošiaus spektakliuose, įvairiuose Rusijos teatruose, kino ir televizijos filmuose, serialuose.

Yra išleidęs dainų kasetę „Dainos sau ir ne tik…“ (1999 m.), kompaktines plokšteles „Žingsniai dainoje“ (2009 m.) ir „Liekantiems būti“ (2017 m.).

Apie aktorių yra parašyta knyga „Jausmų repeticijos. Metai su aktoriumi Vladu Bagdonu“ (aut. A. R. Oginskaitė).

Vaidmenys teatre

1976 - Rolandas (G. Kurpevičius, Saulius Šaltenis ir Leonidas Jacinevičius „Ugnies medžioklė su varovais“).
1981 - Niko Pirosmanašvilis (V. Korostyliovas, S. Šaltenis „Pirosmani, pirosmani“).
1982 - Merkucijus (S. Geda, K. Antanėlis „Meilė ir mirtis Veronoje“).
1986 - Serebriakovas (A. Čechovas „Dėdė Vania“).
1996 - Lorencas (S. Geda, K. Antanėlis „Meilė ir mirtis Veronoje“).
1997 - Tėvo šmėkla (V. Šekspyras „Hamletas“).
1999 - Aleksis Zorba (J. Kander „Graikas Zorba“).
1999 - Deividas.
2000 - Otelas (V. Šekspyras „Otelas“).
2002 - Gregory Burke „Gagarino gatvė“.
2006 - J. V. Gėtė „Faustas“.
2018 - Rupūžė.

Vaidmenys kine ir televizijoje

1972 m. debiutavo kine epizodiniu vokiečių riterio vaidmeniu M. Giedrio filme „Herkus Mantas“.
1974 - vairuotojas („Sadūto tūto“, rež. A. Grikevičius).
1976 - Antanėlis („Virto ąžuolai“, rež. G. Lukšas).
1977 - muzikantas („Riešutų duona“, rež. A. Žebriūnas).
1977 - baltagvardiečių karininkas („Dulkės saulėje“, rež. M. Giedrys).
1977 - Juras Tarutis („Žemė maitintoja“, rež. B. Talačka, LTV).
1978 - Maksimas („Gyvenk ir neužmiršk“, rež. M. Jevdokimovas, LTV).
1978 - vokiečių karininkas („Pasigailėk mūsų“, rež. A. Araminas).
1978 - malūnininkas Domas („Markizas ir piemenaitė“, rež. A. Dausa).
1979 - „Mano Anfisa“ (rež.).
1980 - pirmasis ministras („Žaltvykslės“, rež. G. Lukšas, Centrinės televizijos užsakytas filmas).
1981 - Robertas Haberlendas („Raudonmedžio rojus“, rež. B. Talačka, LTV).
1981 - reporteris („Amerikoniškoji tragedija“, rež. M. Giedrys, Centrinės televizijos užsakytas filmas).
1982 - Žygimantas Augustas („Barbora Radvilaitė“, rež. V. Bačiulis, LTV).
1985 - Pramas („Apie sugrįžimą užmiršk“, rež. V. Brescanu, „Moldovafilm“).
1985 - Rubežas („Eik ir žiūrėk“, rež. E. Klimov, „Mosfilm“, „Belarusfilm“).
1987 - Bartonas („Veld“, rež. N. Tuliachodžajev, SSRS).
1988 - Balys Adamonis („Parodų rūmai“, rež. M. Giedrys, A. Šiuša, Centrinės televizijos užsakytas filmas).
1988 - apaštalas Avesolomas („Tryliktasis apaštalas“, rež. S. Babayan, „Armenfilm“).
1988 - Laurynas („Žolės šaknys“, rež. G. Lukšas).
1989 - fotografas („Aš esu“, rež. R. Lileikis, S. Motiejūnas).
1989 - „Romantikas“ (rež.).
1993 - Lukičius („Išnuomojamas gladiatorius“, rež. D. Zaicev, „Belarusfilm“).
1998 - Jonas Rusteika („Aušros sūnūs“, rež. B. Morkevičius, LTV).
2002 - daktaras („Kvailių namai“, rež. A. Končalovskij, Rusija).
2004 - Zigmas Drunga-Mykolas Jonas („Vienui vieni“, rež. J. Vaitkus, „Daumanto studija“).
2005 - koroneris („Trumpa kelionė į dangų“, rež. B. Kormakur, Islandija).
2007 - Filas Donahju („Vaikinas iš Marso“, rež. S. Osipjan, Rusija).
2009 - Oto Hamerbolis („Snaiperis. Atpildo ginklas“, rež. A. Jefremov, Baltarusija).
2009 - kapinių akmentašys (trumpametražis filmas, „Gėlės“, rež. G. Zubavičius).
2009 - juvelyras („Isajevas. Briliantai proletariato diktatūrai“, rež. S. Ursuliak, Rusija).
2010 - profesorius Bergeris („Pasikėsinimas“, rež. A. Jefremov, Baltarusija).
2010 - Butkus („Pakraštys“, rež. A. Učitel, Rusija).
2010 - Brozavskis („Be teisės suklysti“, rež. A. Vysokovskij, „Solo-film“, Rusija).
2011 - Kontrimas („Inteligentai“, rež. J. Šimkutė, LTV).
2012 - Viačeslavas Petrovas („Dirigentas“, rež. P. Lungin, Rusija).
2014 - Konstantinas Semionovičius („Prakasas“, rež. S. Dachin, Rusija, Ukraina).
2014 - tėvas Vladimiras („Sūnus“, rež. S. Ross, Rusija).
2014 - Janas („Kompiuteris“/ „Vyčislitel“, rež. D. Gračiov, Rusija).
2015 - Vladas („Raudonos apyrankės“, rež. N. Meščianinova, S. Sencov, Rusija, Ukraina).
2016 - popiežius Sikstas VI („Sofija“, rež. A. Jefremov).

Apdovanojimai ir įvertinimas

1983 m. aktoriui suteiktas LTSR nusipelniusio artisto vardas.
2000 m. tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu.
2002 m. apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu.
2006 m. gavo Konstantino Stanislavskio premiją (Rusija).
2012 m. pelnė Šanchajaus kino festivalio prizą už geriausią vyro vaidmenį filme „Dirigentas“.
2019 m. įvertintas Konstantino Stanislavskio premija už indėlį plėtojant pasaulio teatro meną Rusijoje.

Asmeninis gyvenimas

Šeštadienį Vilniaus santuokų rūmuose V. Bagdonas ir baltarusių teatro kritikė Jelena Liopo (62) vienas kitam ištarė amžinąjį „taip“.

Siaučiant koronaviruso pandemijai sutuoktiniai nepamiršo saugumo ir vestuvių dieną pasipuošė margaspalvėmis veido kaukėmis. Be to, į šventę jiedu atvyko be didelio svečių būrio - to karantino metu reikalauja santuokų rūmai.

Pora jau kuris laikas siejo savo gyvenimą drauge, o jų draugystė tęsiasi 15 metų. Kaip tikino pats V. Bagdonas, Jelena į jo gyvenimą atkeliavo pačiu sunkiausiu metu.

„Ji man labai padėjo tada, kai buvo sunkiausi gyvenimo momentai. Nors atrodau vienišius, mažai bendraujantis, nuo žiniasklaidos besišalinantis, vienam gyventi būtų labai liūdna. Ypač, kai ateina vakarai... niūrūs lapkričio vakarai, kai vienas būdamas norėtum tik nusišauti“, - šių metų sausį žurnalui „Legendos“ pasakojo jis.

Kiek anksčiau V. Bagdonas yra prisipažinęs, kad gyvenime jis yra priklausomas nuo moterų ir nuo juodojo šokolado.

„Nuo moterų nesigydysiu, jos organizuodavo mano gyvenimą ir dabar organizuoja“, - yra sakęs legendinis menininkas.

Iš pirmosios santuokos su buvusia žmona Dalia aktorius turi dukrą. Antrą kartą menininkas vedė rašytoją Rūtą Vanagaitę, su kuria susilaukė sūnaus.

Vlado Bagdono mintys apie kūrybą ir gyvenimą

„Tėvai mane mokė sąžiningumo. Laikas parodė, kad jis labai svarbus ne tik gyvenime, bet ir scenoje. Joje ypač turi būti sąžiningas sau - sąžiningai įvertinti, kokio vaidmens nesuvaidinsi ar kada apskritai tau jau laikas į pensiją“, - atvirai kalba teatro ir kino aktorius, skaitovas, dainininkas Vladas Bagdonas.

71-erių metų V. Bagdonas trumpai perbėgo per visą savo karjerą, išryškindamas esminius vaidmenis. „Patys šviesiausi mano darbai buvo susiję su Eimunto Nekrošiaus kūryba. Tai turbūt stipriausi ir sėkmingiausi mano kūrybiniai, jei taip galima pasakyti, laimėjimai. Bet iki to laiko aš jau nemažai buvau nuveikęs Valstybiniame jaunimo teatre. Daug nuveikta darbų, kuriais dabar galiu didžiuotis. Turiu omenyje Daukantą, Pirosmanį, „Dėdei Vaniai“ sukurtą vaidmenį. Tai buvo išties gražūs ir geri darbai“, - džiugia nata prisiminė jis.

žymės: #Gimimo