Vladas Didžiokas gimė 1889 metų rugsėjo 1 dieną Vilniuje. Tėvas buvo kariškis, kilęs nuo Ukmergės, motina gimusi ir augusi Baltarusijoje, valstiečių šeimoje.
Mokslo Metai ir Studijos
Būsimasis dailininkas pradinį mokslą įgijo privačioje realinėje gimnazijoje, vėliau lankė I. Trutnevo piešimo mokyklą Vilniuje, kurią baigę moksleiviai tapdavo piešimo mokytojais. 1910 metais dailininkas išvyko į Sankt Peterburgą ir 1911 metais įstojo į Centrinę A. Štiglico techninio piešimo mokyklą, kurioje lankė dekoratyvinės tapybos klasę, studijavo stilių ir ornamento istoriją (1911-1915 metais). 1915 metais pašaukiamas į kariuomenę, vėliau vėl grįžta į A. Štiglico mokyklą ir čia mokosi iki 1917 metų. Nuo 1917 iki 1918 studijavo Peterburgo dailės akademijoje.
Kūrybinės Veiklos Pradžia
1917 metų vasarą dirbo Gatčine, caro rūmuose, kuriuose inventorizavo ten sukauptus meno turtus. 1918 metų pradžioje menininkas su žmona dailininke Barbora Didžiokiene apsigyveno Vitebske, dirbo dekoratoriaus padėjėju sezoniniame dramos teatre. Tų pačių metų rudenį dailininkas sugrįžo į Vilnių ir dirbo teatre. Tuo metu V. Didžiokas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: važinėjo po nacionalizuotus dvarus, inventorizavo dailės kūrinius. 1919 metais persikėlė į Kauną.
Darbas Kaune ir Indėlis Į Teatrą
Iš pradžių dirbo braižytoju vėliau, įkūrus Tautos teatrą - dekoratorium. Apipavidalino du spektaklius, vaidybos studijoje skaitė meno istorijos kursus. Per dešimtį metų V. Didžiokas apipavidalino daugiau kaip dvidešimt spektaklių. Išliko tik kelios mėgėjiškos fotografijos, paskutiniųjų dailininko dekoracijų bei kostiumų eskizai.
Svarbūs Vlado Didžioko gyvenimo ir kūrybos etapai:
- 1920 metais išvyko į Rusiją, buvo suimtas.
- Nuo pat Kauno meno mokyklos įsteigimo (1922m.) dirbo šioje mokykloje - dėstė piešimą, kompoziciją, vadovavo dekoratyvinės tapybos skyriui. Pedagoginį darbą dirbo 18 metų.
- 1922 metais išvyko tobulintis į Vokietiją. Grįžęs išbandė linograviūros ir litografijos technikas.
- 1923-1930 metai - menininko kūrybos pakilimo laikotarpis. Grįžęs iš Berlyno, dailininkas kasmet kuria dekoracijas spektakliams, aktyviai dalyvauja dailės parodose, dėsto Kauno meno mokykloje.
- Šalia kūrybinio darbo, nuo 1922 metų iki pat mirties, dėstė piešimą ir dekoratyvinę tapybą.
- Po 1930-ųjų Vladas Didžiokas palieka teatrą, o 1936 metais Dovainonyse nusiperka namą. Kaimo gyvenimas daro įtaką kūrybai - dailininkas daugiau tapo apylinkių peizažus.
- 1940 metais mirė 18 metų Didžiokų sūnus Jurgis, skaudi nelaimė prislėgė šeimą.
- 1941-aisiais Vladas Didžiokas buvo priimtas į LTSR dailininkų sąjungą, bandė tapyti, tačiau viską nutraukė prasidėjęs karas, okupacija. Dvasinės traumos, materialiniai sunkumai pakirto dailininko sveikatą.
Kūrybos Bruožai ir Darbai
Lietuvių tapytojas, talentingas menininkas Vladas Didžiokas paliko sąvitą pėdsaką lietuvių meno raidoje. Jis nutapė lyrinių ir epinių peizažų, portretų, apipavidalino Valstybės teatro spektaklius, sukūrė lakštinės grafikos darbų, sukūrė litografijų: „Autoportretas“ (1923), „Žmonos portretas“ (1924). Jo kūrybai būdingas tapybiškumas, realististinis piešinys, santūrios harmoningos spalvos.
Daugiausia jėgų dailininkas atidavė tapybai, todėl didžiąją dailininko palikimo dalį sudaro molbertinė tapyba: portretai, peizažai, figūrinės kompozicijos. Jis tapė įvairių žanrų kūrinius, mokėjo subtiliai pagauti peizažo nuotaikas, imdavosi natiurmorto, nutapė nemažai portretų.
Žymiausi Kūriniai
1926 metų vasarą Palangoje menininkas nutapo vieną geriausių savo peizažų - „Ronžė“. Šioje drobėje išryškinti esminiai peizažo bruožai, apibendrintos gamtos nuotaikos. Kiti nuostabūs kūriniai: „Bitynas“ (1938), „Kapitoniškių miškas žiemą“ (1939), „Dovainonys“ (1930), „Skardis“ (1930) - tai artimiausių apylinkių peizažai Dovainonyse, kuriuose atspindi gamtos grožis. „Miškas žiemą“ (1941) - poetiškas ir pakiliai dekoratyvus kūrinys. Kūriniai apibendrintų formų, ryškių spalvų.
Vladas Didžiokas mėgo portreto žanrą. Jis yra nupiešęs keletą savo autoportretų, „Merginos portretą“ (1921), „Žmonos portretą“ (1925m.), kitų įžymių žmonių portretų. Ypatingai meistriškai nupiešti režisieriaus A. Sutkaus, kalbininko J. Jablonskio ir J. Basanavičiaus portretai. Anglimi piešti „Studentės“ ir P. Vaičiūno portretai. Didžiąją kūrybinio palikimo dalį sudaro molbertinė tapyba.
Valstybės Teatro Dailininkai: Vladas Didžiokas
Kaunas 1920-1939 m. buvo svarbiausias meninės kultūros centras, lėmęs visos šalies teatro raidą. 1920 metais įkurtame Valstybės teatre per du dešimtmečius buvo pastatyta arti dviejų šimtų spektaklių. Parodoje visas dėmesys skirtas jame dirbusiems teatro dailininkams, jų vaidmeniui pirmojo profesionalaus Lietuvos teatro formavimesi, naujų scenografijos kūrimo būdų paieškoms, modernumo ir tautinio tapatumo teatro dailėje siekiams.
Eksponuojami originalūs dailininkų Vlado ir Barboros Didžiokų, Vladimiro ir Olgos Dubeneckių, Adomo Varno, Petro Kalpoko, Juozo Benari-Levinsono, Mstislavo Dobužinskio, Konstantino Korovino, Natalijos Gončarovos, Ludolfo Liberto, Georgo Lapšino, Stasio Ušinsko, Liudo Truikio, Adomo Galdiko, Antano Gudaičio, Telesforo Kulakausko darbai.
žymės: #Gime
Panašus:
- Vlado Numavičiaus Įkvepianti Biografija: Verslo Sėkmės Paslaptys ir „Vilniaus Prekybos“ Įtaka
- Vlado Gintauto Įkvepianti Biografija: Nežinomi Faktai ir Gyvenimo Kelias
- Vlado Bagdono Biografija: Išskirtinė Gyvenimo Kelionė ir Pasiekimai
- Originalios gimtadienio atvirukų idėjos su šiltomis palinkėjimų frazėmis
- Neįtikėtini Patarimai Vilnonių Drabužių Priežiūrai Naujagimiams – Išlaikykite Švelnumą ir Šilumą!