Vitaminų nauda nėštumo metu

Sveika gyvensena ir mityba mokslinėje literatūroje yra minima kaip neginčijamai svarbus veiksnys nėščios moters ir būsimo kūdikio sveikatai. Besilaukiančios moters organizme įvyksta daug pokyčių, dėl kurių padidėja ne tik bazinių maisto medžiagų, tokių kaip baltymų, riebalų ir angliavandenių, bet ir vitaminų, mikroelementų poreikis.

Nėštumo metu, net ir vartojant visavertį maistą, gali pritrūkti vaisiaus vystymuisi svarbių vitaminų ir mikroelementų, tokių kaip folio rūgštis, vitaminai B ir D, omega 3 riebalų rūgštys, geležis, kalcis, jodas, kt. Darnton-Hill ir bendraautoriai aprašė, kad mikroelementų trūkumas gali epigenetiškai paveikti genų raišką, kurie reguliuoja vaisiaus vystymąsi, ir lemti padidėjusią riziką sirgti lėtinėmis ligomis suaugus (1). Moters mitybos būklė svarbi dar prieš pastojant.

Kitų šaltinių duomenimis, neadekvati mityba, vitaminų ir mikroelementų trūkumas sukelia vaisiaus metabolizmo pokyčius, kurie ne tik daro įtaką nėštumo eigai, bet ir didina metabolinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, tikimybę vėliau, nes vyksta vaisiaus metabolinis programavimas (3).

Aptarsime vitaminus ir mikroelementus, kurie yra būtini sveikam vaisiaus vystymuisi, bei kelis, kurių PSO vartoti nerekomenduoja.

Folio rūgštis

Folio rūgštis yra sintetinis gamtoje esančio B vitamino analogas (7). Ji dalyvauja DNR (deoksiribonukleino rūgšties) bei RNR (ribonukleino rūgšties) biosintezėje, homocisteino ir aminorūgščių apykaitoje (8). Tyrimų duomenimis, homocisteino koncentracija kraujyje priklauso nuo mitybos, genetinių faktorių, vitaminų B ir folio rūgšties koncentracijos kraujyje - kuo mažesnis šių vitaminų kiekis kraujyje, tuo didesnė homocisteino koncentracija (4). Homocisteinas prisideda prie kraujagyslių sienelės pažeidimo ir aterosklerozės vystymosi (4).

Folio rūgšties trūkumas nėštumo metu yra susijęs su padidėjusia megaloblastinės anemijos rizika, tačiau nedidina priešlaikinio gimdymo rizikos (9). Šios medžiagos trūkumas susijęs su nervinio vamzdelio defektais, anemija, sulėtėjusiu intrauterininiu augimu, mažu gimimo svoriu ir padidėjusia rizika sirgti koronarine širdies liga, miokardo infarktu vėlesniu kūdikio gyvenimo etapu (4).

Folio rūgšties poreikis nėštumo metu labai padidėja dėl pagreitėjusio ląstelių dalijimosi, padidėjusio jų skaičiaus ir vaisiaus augimo (7). Folio rūgšties vartojimas dar iki nėštumo gerokai sumažina nervinio vamzdelio užsidarymo defektų išsivystymo riziką.

Pastebėta, kad, padidėjus folio rūgšties vartojamumui prieš nėštumą ir jo metu, nervinio vamzdelio užsidarymo defektų dažnis reikšmingai sumažėjo (6). Vartojant folio rūgštį, nervinio vamzdelio defektų sumažėja net 46 proc. (4).

Nėščioms moterims rekomenduojama maitintis daug folatų turinčiu maistu - duona, grūdais, citrusiniais vaisiais, žaliomis lapinėmis daržovėmis, riešutais. Folio rūgšties papildus rekomenduojama vartoti visoms pastoti planuojančioms moterims, pradedant juos vartoti dar prieš pastojant ir tęsiant iki 12 nėštumo savaitės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojama paros folio rūgšties dozė yra 400 µg (16).

B grupės vitaminai

B grupės vitaminai dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą, padeda sumažinti rezistentiškumą insulinui ir yra svarbūs nervų sistemos vystymuisi, nervinio vamzdelio užsidarymui (6).

Vitaminas B6 (piridoksinas) dalyvauja aminorūgščių apykaitoje ir yra daugelio reakcijų, tokių kaip neuromediatorių sintezė, katalizatorius. Vitaminas B6 padeda sumažinti pykinimą. Šio vitamino gausu mėsoje (jautiena, kiauliena, vištiena), žuvyje (tunas, lašiša), avižose, bananuose, slyvose, avokaduose ir bulvėse. Nėštumo metu papildomas vartojimas nėra būtinas (3). PSO rekomenduojama paros norma nėščiosioms - 1,9 µg (4).

Vitaminas B12 (kobalaminas) dalyvauja įvairiose medžiagų apykaitos fermentinėse reakcijose ir yra reikalingas aminorūgšties metionino ir tetrahidrofolato (folio rūgšties metabolitas) sintezei. Šis vitaminas, kartu su folio rūgštimi, reikalingas vaisiaus protinės ir motorinės funkcijos vystymuisi.

Vitamino B12 gausu tik gyvulinės kilmės produktuose: mėsoje (ypač jautienoje), piene ir jo produktuose, žuvyje. Moterys, kurios yra turėjusios skrandžio operacijų arba yra veganės, gali turėti vitamino B12 deficitą, tad joms nėštumo metu reikėtų vartoti šio vitamino papildus. Kitoms moterims papildų vartojimas nėra būtinas (3).

Vitaminas D

Vitaminas D - tai riebaluose tirpus vitaminas, kurio yra piene ar sultyse. Natūraliai vitamino D gausu kiaušiniuose ir žuvyje (pvz., lašišoje). Dalis šio vitamino yra gaminama odos ląstelėse saulės ekspozicijos metu.

Neatsižvelgiant į tai, ar Vitaminas D į organizmą pateko egzogeniniu (su maistu) ar endogeniniu (pasigamino organizme) keliu, tolesnis jo metabolizmas kepenyse ir inkstuose yra būtinas, siekiant sudaryti aktyvią vitamino D formą - 1,25-dihidroksicholecalciferolį, dar vadinamą kalcitrioliu. Jis skatina kalcio rezorbciją iš žarnyno, o kalcis užtikrina sveiką kaulų mineralizaciją ir augimą.

Vitamino D trūkumas yra nustatomas labai dažnai, ypač moterims, kurios maitinasi veganiška ar vegetariška dieta, gyvena šaltojo klimato zonoje (7). Lietuva yra priskiriama padidėjusiai vitamino D trūkumo rizikos zonai, todėl moterys, nevartojančios jo papildų, turi 47 proc. didesnę riziką išsivystyti šio vitamino trūkumui vasarą ir 69 proc. didesnę riziką - žiemą.

Moterys, turinčios antsvorio, yra priskiriamos didesnei vitamino D trūkumo rizikos grupei, nes jų organizme šio vitamino poreikis yra natūraliai didesnis ir ne nėštumo metu (3). Vitamino D trūkumas nėštumo metu gali lemti įgimtojo rachito išsivystymą, kaulų lūžius. Nors tai yra pavojingos komplikacijos naujagimio sveikatai, tačiau nėra bendros nuomonės dėl vitamino D vartojimo būtinumo nėštumo metu (7).

Rutiniškai visoms nėščiosioms skirti vitamino D papildų PSO nerekomenduoja. Jei vitamino D trūkumas yra stebimas atlikus 1,25-dihidroksicholekalciferiolio testą kraujyje nėštumo metu, vitamino D rekomenduojama vartoti po 200 TV kasdien (18). PSO rekomenduojama paros dozė visoms nėščiosioms - 5µg (200 TV) (4, 18).

Vitaminas A

Vitaminas A yra gyvybiškai svarbus ląstelių diferenciacijai ir proliferacijai, stuburo, širdies, akių ir ausų vystymuisi. Šio vitamino trūkumas yra retas reiškinys, tačiau motinų, kurios nėštumo metu trūko vitamino A trūkumą, naujagimiams stebėtas didesnis mirtingumas, kuris gali būti susijęs su imuninės sistemos defektais (7).

Nors dauguma mikroelementų saugių dozių intervalai yra platūs, vitaminas A yra išimtis (11). Per didelės kasdienės vitamino A dozės (>10 000 TV) yra susijusios su kraniofacialiniais (veido, ausų, gomurio) ir įgimtaisiais širdies defektais. Su teratogeniniu (kenkiančiu vaisiaus sveikatai) efektu susijusi tik vitamino A forma retinolis.

Maisto produktuose esantys karotenoidai šio poveikio neturi. Todėl nėščioms moterims vitamino A rekomenduojama neviršyti daugiau nei 8 000 TV/p. (7).

Omega-3 riebalų rūgštys

Omega-3 riebalų rūgštys yra reikalingos vaisiaus smegenų vystymuisi ir yra susijusios su geresne neišnešiotų naujagimių regos funkcija, geresne kardiovaskuline sveikata kūdikiui paaugus (12). Itin svarbios yra eikozapentaeno (EPA) ir dokozaheksano (DHA) rūgštys.

EPA palaiko gerą širdies, imuninės sistemos funkciją ir veikia uždegiminį atsaką, o DHA užtikrina geras centrinės nervų sistemos ir regos funkcijas. Omega-3 riebalų rūgštys dalyvauja subalansuotoje prostaglandinų produkcijoje. Pastarieji dalyvauja organizmo uždegiminio atsako, kraujo spaudimo, krešėjimo sistemos ir nervinio impulso perdavimo veiklose (15).

EPA ir DHA gausu riebiose žuvyse, tokiose kaip lašišos, sardinės, skumbrės (14). Tačiau nėščios moterys žuvį turėtų valgyti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę (porcijos dydis - 140 g), nes tam tikrose jų rūšyse yra daugiau žalingo mikroelemento merkurijaus.

Žuvys, kuriose merkurijaus daugiausiai, yra durklažuvės, rykliai, karališkosios skumbrės, cigariniai ešeriai ir buriažuvės. Šių rūšių žuvies valgyti nėštumo metu nerekomenduojama (13, 14 ). Nėščiosioms, kurios nevalgo žuvies, rekomenduojama mitybą papildyti žuvų taukais, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgščių, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į žuvų taukų sudėtį.

Nėščiosioms reikėtų vengti tų žuvų taukų preparatų, kuriuose gausu vitamino A (13).

Geležis

Geležies poreikis nėštumo metu labai padidėja antroje nėštumo pusėje - ji yra būtina siekiant užtikrinti pakankamą vaisiaus kraujotaką ir deguonies pernašą (3, 7, 13). Nėštumo metu rekomenduojama valgyti daug geležies turinčio maisto - raudonos mėsos, kiaušinių, riešutų, žalių lapinių daržovių, džiovintų vaisių.

Vitaminas C padeda pasisavinti geležį, tad suvartojus geležies preparatą ar po valgio rekomenduojama atsigerti citrusinių vaisių sulčių. Kava ir arbata mažina geležies pasisavinimą, tad jų gerti kartu su pagrindiniu patiekalu nepatariama (13). Moterys, kurioms yra nustatomas geležies deficitas, gali turėti anemijos kliniką, o atlikus laboratorinius tyrimus kraujyje gali būti stebimas maža feritino koncentracija.

Kalcis

Kalcio, kaip ir kitų mikroelementų, poreikis nėštumo metu padidėja. Nėštumo metu vaisius pasisavina apie 30 g kalcio, iš kurio 25 g yra atidedami į kaulus. Kalcis be galo svarbus vaisiaus kaulų vystymuisi, palaiko gerą motinos skeleto funkciją.

Nustatyta, kad kalcio preparatų vartojimas nėštumo metu sumažina preeklampsijos ir hipertenzijos riziką. Tačiau šioms moterims buvo nustatyta didesnė HELLP sindromo rizika (HELLP - hemolizė, padidėję kepenų fermentai, mažas trombocitų kiekis). Kalcio vartojimas neturėjo jokios įtakos eklampsijos ar nėščiųjų mirties rizikos didėjimui.

Taip pat kalcio vartojimas nedidino naujagimio neišnešiotumo ar mažo gimimo svorio rizikos (17). Šio mikroelemento absorbcija nėštumo metu gerokai padidėja, tačiau kalcio absorbcija priklauso nuo aktyvaus vitamino D kiekio organizme, tad svarbu vengti ir šio vitamino trūkumo.

Lengvai pasisavinimo kalcio gausu pieno produktuose - piene, kefyre, jogurte, sūryje, varškėje. Pieno stiklinė ar 200 g varškės yra 300 mg kalcio. Geriau rinktis natūralų jogurtą, siekiant išvengti gausaus cukraus vartojimo.

Moterims, kurios netoleruoja laktozės, rekomenduojama rinktis sojų pieną, migdolus arba kalciu papildytas avižas (3). PSO rekomenduoja kalcio papildus skirti nėščiosioms, kurios vartoja mažai kalcio turinčius produktus, ir toms, kurios serga arterine hipertenzija, turi padidėjusią preeklampsijos riziką.

Jodas

Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, nes iš jo nėščiosios organizme gaminasi skydliaukės hormonai, kurie būtini normaliai vaisiaus centrinės nervų sistemos raidai, kognityvinių ir elgesio funkcijų brendimui. Jodo trūkumas yra viena iš išvengiamų protinių ir elgesio funkcijų sutrikimo priežasčių.

Jodo trūkumui labiausiai jautrus vaisius yra pirmaisiais brendimo mėnesiais, tad jodo papildų reikėtų pradėti vartoti dar prieš pastojant ar pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Norėdamos to pasiekti, moterys turėtų vartoti 150-250 µg jodo kasdien. Maksimali dozė, kurią gali vartoti nėščioji, yra 600 µg jodo per dieną. Didesnė nei 1 100 µg dozė yra nesaugi.

Moterims, kurios turi sutrikusią skydliaukės funkciją, tam tikra didesnė jodo dozė turėtų būti skiriama pasikonsultavus su gydytoju endokrinologu (3). PSO rekomenduoja jodo papildų vartojimą nėščioms moterims, gyvenančioms šalyse, kur jodu papildytos druskos prieinamumas yra prastas, arba jodu papildytos druskos programa nėra įgyvendinama (19).

Tokiu atveju nėščios moterys jodo turėtų vartoti 250 µg/p. (4). Jodo su maistu galima gauti valgant žuvį, jūros ir pieno produktus. Tačiau net sveikai maitinantis ir maisto gamyboje naudojant jodu papildytą druską, jūros produktus bent 2 kartus per savaitę bei pieno produktus, per dieną jodo galima gauti iki 100 μg, tad organizmas reikalauja pridėtinio 100-150 μg jodo.

Jo galima gauti vartojant maisto papildus.

Vitaminai C ir E, magnis, cinkas

Vitaminas C (askorbo rūgštis) yra svarbus antioksidantas, dalyvaujantis kolageno sintezėje. Nėštumo metu vitamino C reikia vartoti 10 g/d. daugiau, tačiau šis poreikis turi būti patenkinamas mityba. Vitamino C gausu kopūstuose, pomidoruose, paprikose, brokoliuose, braškėse, ananasuose, juoduosiuose serbentuose, kiviuose ir citrusiniuose vaisiuose.

Vitaminas E (tokoferolis) - antioksidantų grupės narys, kuris patenka į vaisiaus kraujo apykaitą tik 12 nėštumo savaitę. Vitamino E deficitas yra itin retas reiškinys, todėl daugiau susirūpinimo kelia vitamino E perteklius, kuris, įvairių tyrimų duomenimis, yra susijęs su gimdymo komplikacijomis, didesne tikimybe išsivystyti kardiovaskulinei ligai vėlesniu vaiko gyvenimo periodu.

Vitamino E gausu augalų aliejuose (alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų), kiaušinių tryniuose, riešutuose ir sėklose (moliūgų, saulėgrąžų, sezamų) (3). Vaisius kasdien sukaupia 1 g magnio, o moters magnio poreikius dažniausiai tenkina mityba (3). Magnio papildai yra rekomenduojami moterims, kurios patiria raumenų mėšlungį (2).

Magnio gausu riešutuose, grūdinėse kultūrose, žaliose lapinėse daržovėse (3). Cinko trūkumas iš karto neaktyvina cinko išlaisvinimo iš nėščios moters skeleto sistemoje esančių atsargų, todėl šio mikroelemento deficitas gali išsivystyti staiga.

Itin retai tai gali padidinti įgimtųjų deformacijų ir smegenų veiklos sutrikimų riziką (10). Jo trūkumas susijęs su mažu vaisiaus svoriu pirmame ir trečiame trimestre (5). Cinko šaltinis yra raudona mėsa, jūros produktai ir grūdinės kultūros (3).

Mokslinių tyrimų duomenimis, cinko preparatų skyrimas nėščioms moterims nepagerina naujagimio sveikatos būklės, palyginti jas su moterims, kurioms cinko papildai nėra skiriami (10). Visų šioje pastraipoje minėtų mikroelementų ir vitaminų stoka nėštumo metu yra itin reta, o išsivysčiusį jų trūkumą kompensuoja mityba, tad šių medžiagų papildų vartoti poreikio nėra (3).

Nesaugios ar žalingos medžiagos

Aptarus, kokie vitaminai ir mikroelementai yra būtini sveikam vaisiaus vystymuisi, svarbu paminėti ir kelis, kurių PSO vartoti nerekomenduoja. Tai švinas, per didelis vitamino A kiekis ir merkurijus.

Švinas - sunkiųjų metalų atstovas, žalingas visiems, ne tik nėščioms moterims. Jei kontaktas su švininiais maisto laikymo indais ar švino turinčiomis susidėvėjusiomis teflonu padengtomis keptuvėmis yra didelis, švinas gali pereiti placentos barjerą ir patekti į vaisaus audinius.

Švino patekimas į organizmą yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, savaiminio aborto, mažo gimimo svorio rizika (3). Siekiant išvengti vitamino A perdozavimo, nėščios moterys turėtų vengti valgyti daug gyvulių kepenų, retinolio turinčių produktų (pvz., žuvies taukų). Augalinės kilmės produktai, kuriuose gausu karoteno, yra geresnis pasirinkimas, nes karotenas yra neteratogeniškas.

Merkurijus yra medžiaga, kuri kaupiasi didelių vandenyno žuvų mėsoje (pvz., ryklių, tunų, durklažuvių (kardžuvių), karališkųjų skumbrių, buriažuvių). Baltijos jūros užterštumas didėja, tad nėščiosioms nepatartina valgyti žuvies, pagautos šioje jūroje.

Negana tuo, merkurijus kaupiasi ir gėlo vandens žuvyse - europinėse lydekose, ešeriuose ir gėlavandenėse.

Prenataliniai vitaminai

Prenataliniai vitaminai teikia naudingų maistinių medžiagų nėščioms ar ne nėščioms moterims. Jie gali pagerinti jūsų sveikatą, jei jums trūksta tam tikrų vitaminų ar mineralų. Viena iš populiarių prenatalinių vitaminų vartojimo priežasčių - sveiki plaukai, oda ir nagai, nors įrodymų, kiek jie veiksmingi šiuo tikslu, nėra patvirtinta.

Jei ketinate vartoti prenatalinius vitaminus ir nesate nėščia ar nesistengiate pastoti, žinokite, kad juose esantys mikroelementai (vitaminai ir mineralai) gali skirtis priklausomai nuo prekės ženklo. Be to, gaunant daugiau pagrindinių mikroelementų nei rekomenduojama, tai gali būti žalinga.

Nėštumo metu organizmui reikia didesnio tam tikrų mikroelementų kiekio, kad būtų palaikoma nėščiosios ir vaisiaus sveikata. Šios maistinės medžiagos mažina tam tikrų gimdymo metu esančių būklių riziką, padeda vaisiaus vystymuisi ir apsaugo nuo trūkumo, kuris gali turėti įtakos nėščiajai.

Kai kurie iš svarbiausių vitaminų ir mineralų, esančių daugumoje prenatalinių papildų, yra šie:

• Folio rūgštis (vitaminas B9) padeda išvengti spina bifida, rimtos būklės, pasireiškiančios gimdymo metu.
• Geležis reikalinga hemoglobinui, raudonųjų kraujo kūnelių baltymui, pernešančiam deguonį po visą organizmą, gaminti.
• Kalcis skatina sveikus kaulus.
• B grupės vitaminai (aštuonių rūšių, įskaitant folio rūgštį) svarbūs energijai ir neurologinei sveikatai. Vienas iš jų, biotinas, gali būti susijęs su odos, plaukų ir akių sveikata.
• Dokozaheksaeno rūgštis (DHA) yra omega-3 riebalų rūgšties rūšis, kuri skatina sveiką vaisiaus vystymąsi ir yra naudinga širdies ir smegenų sveikatai.

Ne visuose prenataliniuose vitaminuose yra tų pačių sudedamųjų dalių, todėl tikrinkite etiketes. Pavyzdžiui, guminukų pavidalo prenataliniuose vitaminuose dažnai nėra kalcio ar geležies.

Prenataliniai vitaminai gali padėti palaikyti:

• Sveikus plaukus, nagus ir odą.
• Stiprius kaulus.
• Geležies stokos anemijos prevenciją.
• Širdies ir kraujagyslių sveikatą.
• Skydliaukės hormonų gamybą.

Galimas šalutinis poveikis

Galima persistengti vartojant prenatalinius vitaminus, ypač jei jų vartojama daugiau, nei rekomenduojama etiketėje, arba kartu su kitais vitaminais ar mineralais. Nors vitaminų sudėtis skiriasi, daugumoje jų yra ypač daug folio rūgšties ir geležies, o tai gali sukelti šalutinį poveikį, jei jų vartojama per daug.

Jei folio rūgšties kiekis tampa per didelis, jis gali paslėpti arba sukelti vitamino B12 trūkumą. Mažas vitamino B12 kiekis gali turėti įtakos Jūsų raudonųjų kraujo kūnelių funkcionavimui ir gali sukelti:

• Kognityvinius ir elgesio pokyčius, įskaitant depresiją, sumišimą, atminties praradimą, sutrikusį vertinimą.
• Nuovargį ir mažą energijos kiekį.
• Didesnę storosios žarnos vėžio riziką.
• Raumenų silpnumas.
• Žaizdų ir adatų pojūtis (parestezija).
• Raudonas ir skausmingas liežuvis arba burnos opos.
• Regėjimo pokyčiai.

Rekomenduojamas folio rūgšties kiekis suaugusiesiems yra 400 mikrogramų (mcg), o toleruotina viršutinė riba - 1000 mcg per parą.

Daugumoje prenatalinių vitaminų geležies kiekis yra didesnis, nei reikia ne nėščiosioms.11 Nėščiosioms reikia daugiau geležies, nes jų organizmas gamina papildomą kiekį kraujo vaisiaus augimui ir vystymuisi palaikyti.

Per didelis geležies kiekis kraujyje dėl per didelio jos kiekio (antrinė hemochromatozė) gali sukelti:

• pilvo skausmą
• Odos spalvos pokyčius
• nuovargį ir silpnumą
• Sąnarių, ypač rankų ir kelių, skausmą
• Mažas libido (lytinis potraukis) arba erekcijos sutrikimai
• Pykinimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas

Rekomenduojama geležies paros norma suaugusioms ne nėščioms moterims yra 18 miligramų (mg), o vyrams - 8 mg, bet kurios lyties asmenims - 45 mg.

Kada nustoti vartoti prenatalinius vaistus?

Jei nesate nėščia ir jaučiate per didelio geležies ar folatų kiekio simptomus, nutraukite prenatalinių vitaminų vartojimą ir kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą. Jei pagimdėte, gydytojas gali patarti, kada nutraukti jų vartojimą, nes tai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Bendra rekomendacija yra tęsti jų vartojimą tris mėnesius po gimdymo arba tol, kol žindote.

Tačiau kai kuriems žmonėms prenataliniai vaistai gali sukelti folatų ar geležies perteklių.

Daugelis ekspertų sutaria, kad jei nesate nėščia ar nesistengiate pastoti, maistinių medžiagų geriau gauti su maistu, o ne su maisto papildais . Nors prenataliniai vitaminai neturėtų pakenkti, jei vartojami taip, kaip rekomenduojama etiketėje, maistas yra priimtinesnis dėl kelių priežasčių.

Šiuose maisto produktuose ieškokite svarbiausių mikroelementų:

• Folio rūgšties galima rasti žaliose lapinėse daržovėse (pvz., lapiniuose kopūstuose, špinatuose, lapiniuose kopūstuose), brokoliuose, šparaguose, lęšiuose, apelsinuose, avokaduose ir kepenyse.
• Geri geležies šaltiniai yra mėsa, kiaušiniai, jūros gėrybės, špinatai, pupelės ir tofu.
• Biotino šaltiniai yra kiaušinių tryniai, lašiša, organų mėsa, saldžiosios bulvės, avokadai ir ankštiniai augalai.
• DHA yra lašišoje, sardinėse ir maisto produktuose, praturtintuose DHA.
• Geri kalcio šaltiniai yra jogurtas, pieno produktai, tokie kaip sūris ir pienas, ir daržovės, įskaitant špinatus ir lapinius kopūstus.

Sprendimas dėl prenatalinių ir multivitaminų

Prenataliniai vitaminai suteikia didesnį kiekį papildomų maistinių medžiagų, kurių reikia vaisiui ir nėščiajai nėštumo metu. Multivitaminuose paprastai būna mažesnis pagrindinių prenatalinių vitaminų maistinių medžiagų, įskaitant folio rūgštį ir geležį, kiekis, nes ne nėščiosioms nereikia tokių didelių kiekių.

Mažai tikėtina, kad prenataliniai vitaminai Jums pakenks, jei bus vartojami taip, kaip rekomenduojama etiketėje, ir nebus derinami su kitais vitamino ar mineralų turinčiais papildais. Tačiau jie yra brangiai kainuojantys ir gali turėti šalutinį poveikį virškinimo traktui.

Priimdami sprendimą dėl papildų apskritai, įskaitant prenatalinius papildus, atidžiai apsvarstykite savo galimybes.

SVARBIAUSIA Prenataliniuose vitaminuose yra svarbių maistinių medžiagų, ypač nėščiosioms. Jei nesate nėščia, jie gali būti naudingi, jei šių maistinių medžiagų kiekis yra mažas. Populiari nuomonė, kad jie gerina plaukų, odos ir nagų būklę, nėra patvirtinta. Jei tam tikrų maistinių medžiagų kiekis tampa per didelis, jos gali būti žalingos jūsų sveikatai.

žymės: #Nestumo

Panašus:

• Geriausi Vitaminai Nėštumo Metu: Atraskite Svarbiausius Papildus Sveikam Nėštumui!
• Forever vitaminai vaikams: ar verta duoti vaikui?
• Vitaminai guminukai vaikams: apžvalga, sudėtis, pasirinkimo patarimai
• Vitaminai Vaikams Camelia: Ar Jie Tikrai Reikalingi?
• Atleidimas iš darbo vaiko priežiūros atostogų metu – svarbiausios sąlygos ir kaip ginti savo teises
• Kaip Išvengti Strijų Nėštumo Metu: Efektyvūs Patarimai ir Slaptos Rekomendacijos