Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių, intensyviai auga ir vystosi vaisius, todėl padidėja maistinių medžiagų poreikis. Svarbu skirti pakankamai dėmesio subalansuotai bei sveikatai palankiai mitybai. Šiems procesams palaikyti būtina gauti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį.
Kokius papildus reikia vartoti nėštumo metu?
Jei moters mityba subalansuota, nėra jokių ligų ir nusiskundimų, pakanka vartoti tik keletą vitaminų: pirmą nėštumo trimestrą - folio rūgštį, vitaminą D, kai nėra galimybės pabūti saulėje, žuvų taukus, o geležį ir magnį - paskutinį trimestrą pagal poreikį. Jei moteris turi nusiskundimų arba jos maisto racionas nėra visavertis, reiktų papildomai vartoti konkrečiai jai reikalingus vitaminus. Jei susidaro sauja vitaminų, patariama gerti kompleksinius vitaminus nėščiosioms.
Vitaminai nėščiosioms yra ganėtinai plati prekių kategorija. Būtini vitaminai nėščiosioms, jų kompleksai ir kruopščiai subalansuoti kompleksai gali būti naudingi ir vaisiui, ir mamai. Kai kurie iš jų yra skirti gerinti imuninės sistemos veiklą, o kiti - padėti padidinti energijos lygį.
Folio rūgštis
Vienas svarbiausių maisto papildų tiek planuojant nėštumą, tiek ir nėštumo metu yra folio rūgštis. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, idealiu atveju 3 mėnesiai iki pastojimo, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas yra labai svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Su maistu folio rūgšties gauname labai mažai, o jos poreikis nėštumo metu išauga. Daugiausiai persileidimų įvyksta per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius, o viena iš priežasčių - sutrikęs vaisiaus nervinio vamzdelio vystymasis.
Kai kurioms moterims gydytojas akušerinis ginekologas gali skirti ir didesnes folio rūgšties dozes (1000-5000 μg per parą), jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą, vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu.
ŠALTINIS: pupelės, lęšiai, žirniai, špinatai, šparagai, kiaušinio trynys, kepenys, grūdai ir gaminiai iš jų (duona, makaronai, dribsniai).
Vitaminas D
Prieš pradedant vartoti vitaminą D rekomenduojama išsitirti ar nėra jo trūkumo norint pritaikyti tinkamą dozę. Profilaktiškai nėščioms rekomenduojama vartoti 600 TV (15 μg) per parą, nutukusioms 1200 TV (30 μg) per parą vitamino D, tačiau dažnai poreikis yra didesnis. Nėštumo metu dėl didesnės vitamino D dozės reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju akušeriu ginekologu. Kai nėštumo metu nustatomas D vitamino trūkumas, dauguma ekspertų sutinka, kad 1000-2000 tarptautinių vienetų D vitamino per dieną yra saugūs.
Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosfatų kiekį organizme. Šios maistinės medžiagos palaiko jūsų kaulus, dantis ir raumenis sveikus. Šis vitaminas itin naudingas imuninei sistemai, o nėštumo metu būti sveikai ypač svarbu, nes net ir paprasta virusinė lūpų pūslelinė gali būti pavojinga. Taip pat yra duomenų, kad vitaminas D saugo nuo ankstyvų persileidimų. Tačiau jo irgi negalima perdozuoti.
Dėl vitamino D pertekliaus gali būti apsigimimų: širdies anomalijos, smegenų, inkstų pažeidimai. Todėl, jei planuojama gerti didesnę nei 1000 IU dozę, reiktų pasidaryti kraujo tyrimą ir pasitarti su gydytoju.
ŠALTINIS: Saulės šviesa yra svarbiausias vitamino D šaltinis.
Omega 3
Omega-3 riebalų rūgštis, būtina kūdikio smegenų ir akių vystymuisi. Nėštumo metu rekomenduojama doze yra 300-1000 mg per parą. Nors omega-3 riebiosios rūgštys nepriskiriamos vitaminams, tačiau jos svarbios vaikučio smegenų ir regos vystymuisi, būsimą mamą saugo nuo priešlaikinio gimdymo, pogimdyvinės depresijos.
Kalcis
Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą nuo 19 iki 50 metų amžiaus, 1300 mg per parą 14-18 metų mergaitėms. Rekomenduojama pradėti nuo 4 nėštumo mėnesio. Kalcis taip pat būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. Rekomenduojamos dozės - 500-1000 mg per parą. Tuo pačiu verta atsiminti, kad ilgas kalcio vartojimas didelėmis dozėmis gali paskatinti akmenų inkstuose, tulžies pūslėje formavimąsi.
„Naktinis kojų mėšlungis gali būti ir dėl kalcio trūkumo. Ypač jei dar ir slenka plaukai, lūžinėja nagai, genda dantys.
Cholinas
Cholinas vaidina svarbų vaidmenį jūsų vaisiaus smegenų vystymesi. Tai taip pat gali padėti išvengti kai kurių įprastų apsigimimų. Ekspertai rekomenduoja nėštumo metu kasdien gauti 450 mg cholino. Cholino galima rasti vištienoje, jautienoje, kiaušiniuose, piene, sojos produktuose ir žemės riešutuose. Nors organizmas pats gamina choliną, jo nepakanka, kad patenkintų visus jūsų poreikius, kol esate nėščia. Svarbu gauti cholino iš savo dietos, nes jo nėra daugumoje prenatalinių vitaminų.
Vitaminų ir mineralų kompleksas nėščiosioms
Mayo klinika rekomenduoja rinktis vitaminus į kurių sudėtį įeina: folio rūgštis, geležis, kalcis, vitaminas D, C, E, B grupės vitaminai, cinkas, cholinas. Kiti papildai bei jų dozės parenkami individualiai atsižvelgiant į individualią nėščiosios klinikinę situaciją.
Geležis
Geležis- būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, jungiamiesiems audiniams, kaulams. Geležies trūkumą gali išduoti nuovargis, irzlumas, silpnumas, plaukų slinkimas, skilinėjantys, lūžinėjantis nagai, taip pat neramių kojų sindromas. Geležis pradedama vartoti antroje nėštumo pusėje, tačiau, jei moteris turėjo mažakraujystę dar iki nėštumo, geležies preparatus reiktų pradėti vartoti jau pradžioje. Geležis yra svarbi ne tik nėščiosios, bet ir kūdikio kraujodarai. Jei būsimai mamai nėštumo metu buvo geležies stokos anemija, gimęs vaikas taip pat turės anemiją, o to pasekmė - raumenų hipotonija, protinis ir fizinis atsilikimas.
„Net ir nedidelis geležies trūkumas gali nulemti, kad gimus vaikeliui geležies atsargų jam užteks tik pirmus 6 mėnesius, o po to pradės kristi hemoglobino kiekis kraujyje. Reikalingą geležies dozę nustato gydytojas, atlikęs kraujo tyrimą. Jos įsisavinimą didina kartu vartojamas vitaminas C, folio rūgštis ir vitaminas B12“
Magnis
Magnis dalyvauja medžiagų apytakos reguliavime, yra svarbus kaulų, dantukų ir kitų audinių formavimuisi. Tai antroje nėštumo pusėje pradedamas vartoti mikroelementas. Pagrindinė jo užduotis - palaikyti raumenų normalią veiklą, neleisti jiems spazmuoti. Dalyvaudamas lygiųjų raumenų atpalaidavime, jis užtikrina normalų gimdos tonusą, saugo nuo hipertenzijos, mėšlungio. Rekomenduojamos magnio dozės - 300-400 mg per parą. Jo nebūtina vartoti reguliariai, pvz., jaučiant nedidelius gimdos spazmus, tempimą, galima pagerti 2-3 savaites, po to daryti poros savaičių pertrauką.
Cinkas
Cinkas dalyvauja ląstelių dauginimosi, atstatymo procese, nuo seno žinomas kaip skatinantis žaizdų gijimą. Labai dažnai į kompleksinius kalcio preparatus įeina ir cinkas. Jis yra svarbus vaisiaus augimui, taip pat stiprina būsimos mamos imunitetą. Svarbu, kad jo nebūtų daugiau nei 15 mg per parą, nes dėl didesnių dozių gali būti vaisiaus centrinės nervų sistemos ydos.
Vitaminas A (retinolis)
Vitaminas A (retinolis): raudona mėsa (jautiena, veršiena), vištos kepenėlės, kiaušiniai, žuvų taukai, pieno produktai . Vitamino A šaltiniu gali tapti ir daržovės, kuriose yra beta-karotino, iš kurio organizmas gali pats jo pagaminti. Vitaminas A svarbus placentos formavimuisi, vaikelio augimui, regėjimui, o nėščiajai padeda palaikyti sveikas gleivines, taip užkirsdamas kelią kvėpavimo takų, šlapimtakių infekcijoms. Saugus vitamino A kiekis yra iki 3600 TV.
Vitaminas C (askorbo rūgštis)
Vitaminas C (askorbo rūgštis):jo gausu citrusiniuose vaisiuose, braškėse, kiviuose, pomidoruose, brokoliuose, mango vaisiuose, paprikose, ananasuose, avietėse, mėlynėse, špinatuose. Jis veikia kaip antioksidantas, stiprina imuninę sistemą, turi priešuždegiminių savybių. Rekomenduojama paros dozė nėštumo metu - iki 100 mg. Jei nėščioji, susirgusi sloga, kelias dienas pavartos vitamino C 500 mg, nieko blogo nenutiks. Šis vitaminas organizme nesikaupia, jo perteklius pašalinamas su šlapimu. Tačiau ilgą laiką vartojant didesnius kiekius, bus apsunkinta inkstų veikla, gali pradėti formuotis inkstų akmenys.
Vitaminas E
Vitaminas E svarbus kaip antioksidantas, jis užtikrina audinių atsinaujinimą. Saugus vitamino E kiekis yra ne daugiau kaip 10 mg per parą.
B grupės vitaminai
B grupės vitaminai stiprina nervų sistemą, vartojami siekiant susilpninti galvos skausmus ir juos suretinti. Vitaminas B12 labai svarbus kraujodarai. Kartu su geležimi, folio rūgštimi, šis vitaminas saugo besilaukiančią moterį ir vaikelį nuo mažakraujystės. Šio vitamino gali trūkti, jei būsima mama yra vegetarė. Tačiau didelės B grupės vitaminų dozės gali alergizuoti - jei ketinate gerti ne maisto papildą, o vaistinį B grupės preparatą, pasitarkite su gydytoju.
Jodas
Jodas ypač svarbus pirmą ir antrą nėštumo trimestrą. Jis įeina į skydliaukės hormonų sudėtį, o pastarieji yra būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Jodo trūkumas taip pat sukelia ankstyvus persileidimus. Jodo paros dozė - 0,15 mg, galima vartoti natūralias jūros dumblių tabletes. Ypač rekomenduočiau jį vartoti nėščiosioms, turėjusioms ar turinčioms hipotireozę.
Normalaus svorio nėštukei per dieną reikia tik 300 kcal daugiau nei tokio paties amžiaus ir sudėjimo nesilaukiančiai moteriai. Nėštumo metu esate atsakinga ne tik už save, bet ir už mažylį.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Geriausi Žaislai Vaikams: Top 10 Idėjų Pagal Amžių ir Pomėgius
- Geriausi vaistai nuo kosulio vaikams: ką svarbu žinoti?
- Geriausi Kūdikių Mišinukai: TOP Reitingas ir Patarimai, Kaip Išsirinkti Tobulą!
- Šokiruojanti Vaikų Globos Namų Gruodžio Mėnesio Veiklos Ataskaita – Sužinokite, Kas Įvyko!
- Šokiruojanti Šeimos Tiesą: Ar Zvonkai Iš Tikrųjų Turi Vaikų? Sužinokite Visą Istoriją ir Karjeros Paslaptis!