Gyvūnų globa yra veikla, kuria siekiama išgelbėti ar išsaugoti gyvūnų sveikatą ar gyvybę, perkelti gyvūnus iš jiems kenksmingos ar neįprastos vietos ir suteikti laikiną ar pastovų prieglobstį arba tinkamoje vietoje paleisti į laisvę (laukinius gyvūnus).
Ši veikla apima tiek naminius (augintinius, ūkinius gyvūnus ir kitus), tiek laukinius gyvūnus, ir yra vienas iš būdų užtikrinti gyvūnų gerovę, ypač tų, kurie pateko į nelaimę ar yra benamiai.
Gyvūnų globos organizacijos yra nevyriausybinės, ne pelno institucijos, kurios daugiausia rūpinasi augintinių (kačių, šunų ir kitų) globa - benamių ar nereikalingų gyvūnų surinkimu, identifikavimu, laikymu, priežiūra ir gydymu, savininkų ar naujų globėjų paieška.
Valstybės institucijos taip pat iš dalies atlieka gyvūnų globos funkcijas, registruodamos gyventojų skundus ir pranešimus, apžiūrėdamos gyvūnų laikymo vietas, užkirsdamos kelią žiauriam elgesiui su gyvūnais, sulaikydamos pažeidėjus, konfiskuodamos gyvūnus ir surasdamos tinkamas prieglaudas tolimesnei globai. Šias funkcijas Lietuvoje vykdo policija, Valstybinė veterinarijos tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centras
Nuo sausio pirmosios veiklą pradėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC). Centras, įkurtas Naujųjų Muniškių kaime, Kauno rajone, dirba 7 dienas per savaitę.
Neseniai į LGGC buvo perkeltos Aplinkos apsaugos departamento dėl pažeidimų paimtos papūgos ir kiti egzotiniai paukščiai: 53 individai, 4 karališkieji pitonai, amerikinė raudonoji voverė, 12 kačių hibridų, servalas, didysis apuokas, liepsnotoji pelėda. Taip pat į centrą globai iš gamtos priimti didysis erelis rėksnys ir jūrinis erelis. Neseniai pagalba suteikta barsukui, sidabriniui kirui, gulbei bei kitiems paukščiams.
„Centras rūpinasi laukinių gyvūnų laikymu, globa, reabilitacija bei adaptacija. Išgydyti ir galintys savarankiškai gyventi laukiniai gyvūnai bus sugrąžinti į natūralias buveines.
Problemos ir iššūkiai
Specialistų teigimu, Lietuvą spaudžia ES teisės aktais nustatyti bei tarptautinėmis sutartimis prisiimti įsipareigojimai laukinių gyvūnų gerovės srityje. „Pažeidimą nustatęs Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) neturi galimybės paimti neteisėtai ar netinkamai laikomų laukinių gyvūnų, kol nesuranda, kas gali juos prižiūrėti. Esant tokiai situacijai, dažnai gyvūnai lieka pas pažeidėjus, kol šalyje ar užsienyje surandami kvalifikuoti specialistai bei būtinos laikymo sąlygos.
Ne mažesnė problema, anot specialistės, yra sužeistų ar į jiems netinkamą gyventi aplinką patekusių vietinių rūšių gyvūnų (stirnų, gandrų, gulbių, įskaitant saugomas rūšis) globa. „Dažniausiai pagalbos reikia gyvūnams, susidūrusiems su žmogaus sukurtais objektais ar veiksmais: automobilių eismu, stiklo konstrukcijomis, elektros oro perdavimo linijomis, žvejybos priemonėmis, tokiomis kaip valai, kabliukai, tinklai.
Iki šiol nekompetentingai skirstomos gyvūnų laikymo ir globos funkcijos bei prasta perkamų globos paslaugų kokybė teigiamų rezultatų nedavė. „Didžioji dalis paimtų gyvūnų - žinduolių, roplių, paukščių - nugaišinami ar nesulaukę savalaikio ir tinkamo gydymo nugaišta. Tai sudaro apie 65 proc. (daugiau kaip 600 individų) per metus.
Siekiant įvertinti gyvūnų globos centro įkūrimo galimybes, ekspertai analizavo Lietuvos gyvūnų globos srities situaciją bei aiškinosi, kokios yra laukinių gyvūnų gydymo, reabilitacijos, globos sąlygos kitose šalyse. „Domėjomės gyvūnų gerovės centrais Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Pastebėta, kad Lietuvoje nugaišusių gyvūnų procentas buvo daugiau kaip dvigubai didesnis nei Airijoje. Didžiosios Britanijos Vale laukinių gyvūnų ligoninė ir reabilitacijos centras per vienerius metus paima apie 4 tūkst. gyvūnų, t. y. beveik 6 kartus daugiau nei Lietuva.
„Didžiosios Britanijos ir Lietuvos klimatinės sąlygos panašios, laukinių gyvūnų rūšinė sudėtis irgi panaši. Toks paimamų gyvūnų skaičiaus skirtumas rodo, kad Didžiosios Britanijos visuomenė yra aktyvesnė, žmonės ten labiau linkę reaguoti į laukinių gyvūnų nelaimes bei ieškoti pagalbos. Be to, seniai ir aktyviai veikia nemažai laukinių gyvūnų reabilitacijos centrų.
Ką daryti radus sužeistą gyvūną?
Apie rastą sužeistą laukinį gyvūną pirmiausiai reikia pranešti Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Atsiliepęs darbuotojas, įvertinęs situaciją, nukreips į LGGC. Taip pat galima tiesiogiai susisiekti su LGGC konsultacijai telefonu ar el. paštu.
Taip pat galite kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją:
- Kaune: Šv. Gertrūdos g. 8 686 29110;
- Vilniuje: Justiniškių g. 8 663 77737;
- Šiauliuose: Žuvininkų g. 8 415 23883;
- Panevėžyje: Senasis Vilniaus kel. 8 633 69900.
Esant ekstra atvejui, galima kreiptis visą parą budinčiais Gyvūnų globėjų asociacijos telefonais: 8 655 70058 arba 8 686 44828.
Statistika
AAD duomenimis, 2010-2018 metais LR muitinė ir AAD iš viso konfiskavo 114 gyvų gyvūnų. Iš fizinių ir juridinių asmenų 2019-2021 metų laikotarpiu konfiskuoti 128 gyvūnai: tigriniai pitonai, jūrinis erelis, bengalinės katės hibridas, pilkojo vilko hibridas, rudosios meškos. Šis skaičius išaugo beveik 3,5 karto per metus.
Konfiskuotų gyvūnų skaičius
| Laikotarpis | Institucija | Skaičius |
|---|---|---|
| 2010-2018 | LR Muitinė ir AAD | 114 |
| 2019-2021 | Iš fizinių ir juridinių asmenų | 128 |
Patarimai, kaip padėti lauke gyvenantiems gyvūnams žiemą
Benamiai ar pasimetę šunys ir katės
- Šlakelis vandens gali išgelbėti gyvybę. Benamių kačių bei šunų maitinimo vietose, taip pat po balkonais, įpilkite į dubenėlį šilto vandens. Nors gali atrodyti, kad žiemą lauke gyvenantiems gyvūnams vandens netrūksta, tačiau didelių šalčių metu jie miršta iš troškulio, nes vanduo paprasčiausiai užšąla.
- Pamaitinkite. Eidami iš namų pasirūpinkite bent „keliais trupiniais“ lauke gyvenantiems gyvūnams. Sotus gyvūnas ieškos šiltos vietos prisiglausti, o išalkęs bastysis ieškodamas maisto.
- Pasirūpinkite šilta užuovėja. Putplasčio padėklas, pledas, kartoninė dėžė ar nenaudojamas drabužis gali tapti puikiais namais lauke gyvenančioms katėms bei šunims. Laikinus namus lauko gyvūnams galite sukurti po laiptinių laiptais, po balkonais ar tiesiog atviroje erdvėje. Jei matote prieglobstį, kuriame jau gyvena laukiniai gyvūnai, galite įdėti į jį šiaudų - tai jiems suteiks daugiau šilumos.
Žiemos metu katės dažnai šildosi po mašinų kapotais, tad prieš važiuodami pabelskite į jį, kad gyvūnas suspėtų pasišalinti.
Paukščiai ir kiti laukiniai gyvūnai
Pastarosiomis dienomis Lietuvoje žiemojančioms gulbėms, antims bei kitiems paukščiams - sunkus metas. Jiems sunku susirasti maisto, tad dabar jau reikalinga ir žmonių pagalba. Visgi svarbu žinoti, kad tokiu metu paukščius reikia šerti ne duona ar batonu, o tik avižomis ar grūdais.
Padėti galite ir mažesniems paukščiukams, kuriems per šalčius, o ypač - storą sniego paklotą, prasimaitinti taip pat itin sunku. Jais pasirūpinti galite palikdami nelukštentų saulėgrąžų, nesūdytų lašinių, grūdų, kviečių bei miežių.
Pamačius ežeruose ir kitose vietose įšalusi paukštį pirmiausia pabaidykite ir įsitikinkite, ar jis tikrai įšalęs. Jei paukštis akivaizdžiai bando ištrūkti arba visiškai nebejuda, tuomet kvieskite pagalbą numeriu 112.
Galite pagaminti arba tiesiog nupirkti ir pakabinti inkilėlius. Jie šaltos žiemos metu gali tapti puikiu prieglobsčiu mažiems paukščiukams.
Pagalbos galite suteikti ir laukiniams gyvūnams. Didžiumai žoliaėdžių geriausias maistas yra šienas. Kanopiniams gyvūnams tinka ir grūdai bei kombinuoti pašarai.
Panevėžio atvejo analizė
Praėjusį penktadienį kai kurie panevėžiečiai galėjo stebėti kiek neįprastą vaizdą: į gyvenamųjų namų kvartalą atklydo stirnų šeimyna. Visų nuostabai, šeimynėlė visiškai nesibaimino mašinų ir smalsių praeivių žvilgsnių. Gamtosaugininkai sako, kad laukiniai žvėrys mieste jau tampa kone kasdienybe.
Kaip pasakojo stirnų šeimyną atsitiktinai sutikusi Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros vyriausioji specialistė Ona Verikienė, praėjusį penktadienį aplinkosaugininkai vykdė reidą, tačiau pamatė tai, ko nesitikėjo: Katkų gatvėje, už vadinamosios viščiukų peryklos, ramiai sau žolę rupšnojo stirnų šeimyna.
Nors pro šalį zujo automobiliai, miško žvėrims tai buvo nė motais. „Stirnų šeimynėlę pamatėme visai atsitiktinai. Tai gana neįprastas reiškinys, todėl sustojome nufotografuoti. Nustebino, kad stirnos visiškai nesibaimino nei mašinų, nei mūsų ir toliau rupšnojo žolę“, - pasakojo O. Tai jau ne pirmas atvejis, kai į miestą užklysta žvėrys.
žymės: #Globos
Panašus:
- Neįtikėtini vaikų gimtadienio šventės dalyvių atsiliepimai, kurie nustebins kiekvieną!
- Vaikų alergija gyvūnams: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai gydyti
- Kaip Atpažinti ir Sėkmingai Gydyti Alergiją Gyvūnams: Simptomai, Priežastys ir Efektyvūs Prevencijos Patarimai
- Efektyvūs būdai gydyti ir išvengti šlapimo pūslės uždegimo nėštumo metu
- Povilаs Jаkutis: Neįtikėtina Gyvenimo Ir Kovos Kelionė, Kuri Įkvėps Tave