Ar alergija nuolat trikdo jūsų planus ir verčia jaustis taip, lyg kovotumėte su nematomu priešu? Jei Jūsų atsakymas yra “TAIP“, neabejojame, jog esate ne vieni. Alergija gali būti nuolatinė varžovė, ribojanti kasdieninę Jūsų gyvenimo veiklą. Nepaisant to, kaip norėtumėte mėgautis gyvenimo malonumais be rūpesčių, ignoruoti alergiją yra labai sudėtinga. Todėl yra labai svarbu tiksliai žinoti kaip gydyti alergiją, jos simptomų pobūdį bei kokius tyrimus reikia atlikti, kad bet kokia alergija nebūtų kliūtis Jūsų kasdienybei.
Kas yra alergija ir kodėl ji atsiranda?
Alergija - tai organizmo imuninės sistemos neproporcingas ir perteklinis atsakas į įprastai nekenksmingas išorines medžiagas, vadinamas alergenais. Kai žmogus su alergija pateko į kontaktą su alergenu, jo imuninė sistema reaguoja pernelyg intensyviai, sukuriant specifinius antikūnus, tokius kaip imunoglobulinai E (IgE), kurie sukelia įvairius nepageidaujamus simptomus bei reakcijas, išskirdami į kraują chemines medžiagas, kovai su alergenu.
Tiksliai nežinoma, kodėl kai kurie žmonės tampa alergiški, o kiti ne. Tačiau yra kelios teorijos, kurios paaiškina alergijos atsiradimą. Vienas iš svarbiausių alergijos atsiradimo veiksnių yra genetika. Kiti potencialūs alergijos vystymosi veiksniai apima pernelyg švarią gyvenimo aplinką, klimato kaitą, dažną buvimą uždarose patalpose, ankstyvą vaikystės infekcijų stoką, mitybos įpročius bei kt. Šie veiksniai gali turėti poveikį imuninės sistemos vystymuisi ir jautrumui alergenams.
Kokie yra pagrindiniai alergijos simptomai?
Alergijos simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo alergeno rūšies ir žmogaus organizmo reakcijos. Tačiau yra keletas pagrindinių simptomų, kurie dažniausiai pasireiškia alergijos atveju:
- Odos reakcijos: tai gali apimti alerginius bėrimus, niežėjimą, paraudimą ar patinimą. Odos alerginiai bėrimai gali būti skirtingo dydžio ir formos.
- Kvėpavimo takų simptomai: dažni simptomai apima čiaudulį, slogą, niežėjimą nosyje, gausų gleivinės išsiskyrimą ir užkimimą. Kai alergenai patenka į kvėpavimo takus, gali atsirasti kosulys ir dusulys.
- Akių simptomai: tai apima paraudimą, akių niežėjimą, ašarojimą ir patinimą. Dažnai tai susiję su alergija dulkėms, gyvūnų plaukams ar žiedadulkėms.
- Virškinimo sistemos sutrikimai: kai kurie žmonės gali patirti virškinimo sutrikimus, tokius kaip pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas po kontakto su alergenais, ypač maistu.
- Sisteminės reakcijos: ypač sunkiais atvejais alergija gali sukelti anafilaksinį šoką, kuris yra potencialiai gyvybei pavojinga būklė. Jis pasižymi kvėpavimo takų susiaurėjimu, kraujospūdžio kritimu, sąmonės netekimu ir kitais sunkiais simptomais. Tokiais atvejais nedelsiant reikia medicininės pagalbos.
Svarbu pažymėti, kad šie simptomai gali skirtis ir kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Jei turite įtarimų dėl alergijos, svarbu kreiptis į medicinos specialistą, kuris atliks tinkamus tyrimus ir nustatys tikrąją alergijos priežastį.
Alergijų skirstymas pagal alerginę reakciją
Alergijos yra įvairių rūšių, ir jos gali pasireikšti skirtingais būdais. Norint suprasti ir identifikuoti alergijos priežastis bei simptomus, svarbu žinoti, kaip jos klasifikuojamos pagal alerginę reakciją. Čia yra pagrindiniai alergijų tipai:
Alergija gyvūnams
Tai alerginė reakcija į gyvūnų plaukus, seilę ar odą, dažniausiai kačių, šunų. Alergija gyvūnams gali sukelti simptomus, tokius kaip čiaudulys, niežėjimas, ašarojimas, nosies užgulimas ir alerginiai bėrimai. Tai gali būti iššūkis tiems, kurie mėgaujasi gyvūnų draugyste, tačiau kenčia nuo alergijos.
Norint sumažinti simptomus, rekomenduojama reguliariai valyti namus, išlaikyti gyvūno miegamąją erdvę švarią, vengti kontakto su gyvūno plaukais ir seilėmis bei reguliariai prausti rankas po kontakto su gyvūnu. Jei simptomai išlieka intensyvūs arba trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui, galite pasitarti su medicinos specialistu, kuris siekiant sužinoti tikslų gyvūną, kuriam turite alergiją, paskirs molekulinius alergijos diagnostikos tyrimus bei padės nustatyti tinkamą gydymo planą. Tam tikrais atvejais gali būti paskirta imunoterapija.
Svarbu: Alergija gyvūnams, kaip ir alergija dulkėms, žiedadulkėms, kyla iš genetinio polinkio, tačiau kalta ir mūsų aplinka. Manoma, jog šiandien per švariai gyvename, tai lemia įvairių alergijų išsivystymą.
Kitos alergijos
- Alergija maistui: Tai organizmo imuninės sistemos reakcija į tam tikrus maisto produktus, tokius kaip kiaušiniai, pienas, riešutai, kviečiai ir t.t.
- Alergija dulkėms: Tai dažna alerginė reakcija, kurią sukelia dulkių erkutės ir jų išmatos.
- Alergija žiedadulkėms (vasaros ir pavasarinė alergija): Tai vadinama vasaros ar pavasario alergija, sukelianti tokius simptomus kaip čiaudulys, niežėjimas, ašarojimas, akių niežulys, vandeningai varvanti nosis ir kosulys.
- Alergija vaistams: Tai organizmo alerginė reakcija į tam tikrus vaistus. Tai gali būti antibiotikai, skausmo malšintuvai, vaistai nuo uždegimo ir kt.
- Alergija pelėsiui: Tai organizmo alerginė reakcija į pelėsio grybelių sporas, kurios dažnai gali būti randamos drėgnose ar pelėsiui linkusiose vietose, tokiose kaip rūsyje ar vonios kambaryje.
- Alergija lateksui: Tai organizmo alerginė reakcija į latekso produktus, tokius kaip pirštinės, prezervatyvai, lateksiniai kateteriai ar kitos priemonės, kuriose yra latekso dalelių.
- Alergija metalui: Tai organizmo alerginė reakcija į tam tikrus metalus, pvz.: nikelį, kuris dažnai būna naudojamas juvelyrikos gaminiuose, dirbtiniuose sąnarių protezuose ir t.t.
- Alergija saulei (fotodermatozė): Tai padidėjęs jautrumas saulės spinduliams.
- Kitos alergijos (specifinėms medžiagoms): Tai organizmo alerginė reakcija į specifines medžiagas, kurios gali pasitaikyti chemikalų, valiklių, kosmetikos, papildų ir kitų produktų sudėtyje.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus gali turėti skirtingą alergijos spektrą ir individualią jautrumo ribą tam tikriems alergenams. Jei įtariate, kad turite alergiją ar pajaučiate tam tikrus simptomus, būtina pasitarti su medicinos specialistu, kuris atliks tinkamus tyrimus ir nustatys tikslią alergijos diagnozę.
Alergijos sukeliamos ligos
Alergijos sukeliamos ligos yra įvairios ir gali turėti įtakos įvairioms kūno sistemoms. Štai kelios dažniausios alergijos sukeliamos ligos:
- Dilgėlinė: Tai alerginė liga, kuri gali pasireikšti ant odos labai netikėtai. Ji pasireiškia alerginiu bėrimu, niežuliu, paraudimu, ar net įvairios formos pūslėmis bei angioedema (poodžio bei gleivinių patinimas).
- Atopinis (kontaktinis) dermatitas: Tai odos liga, kurią sukelia tiesioginis kontaktas su alergenais arba dirgikliais. Kontaktinis dermatitas išsivysto po sąlyčio su tam tikromis medžiagomis, pvz., chemikalais, dažais, kosmetika ar augalais.
- Akių konjuktyvitas: Tai uždegiminė būklė, kuri paveikia akių konjunktyvos membraną. Konjunktyvitas gali būti alerginio ar infekcinio pobūdžio.
- Alerginis rinitas: Tai uždegiminė reakcija nosies gleivinėje, kuri atsiranda dėl organizmo jautrumo tam tikriems alergenams.
Kaip numalšinti įkyrius alergijos simptomus?
Yra įrodyta, jog jeigu katę prausiame bent vieną kartą per savaitę, jos turimą alergenų kiekį labai žymiai sumažiname. Labai jautriems pacientams ar tiems, kurie negali išvengti kontakto su alergenu, pavyzdžiui, veterinarams, taikome imuno terapiją, kuri palaipsniui gali nujautrinti alergeną. Tačiau, žinoma, efektyviausia (pagal galimybes) tiesiog atsisakyti to gyvūno.
Žmogus dažniausiai jau įtaria, kad jis yra alergiškas. Pirmiausiai pasireiškia dvi požymių rūšys: kvėpavimo takų ir odos. Tik įėjus į svečius, kur yra, tarkime, katė, po kelių minučių prasideda čiaudulys, niežti akis, nosį, iš nosies pradeda tekėti skystas sekretas, parausta akys, užburksta nosis, atsiranda kosulys, dusulys, sunkumo krūtinėje priepuoliai. Kiti simptomai - odoje atsiranda niežtinčios, patinusios odos dėmės (dilgėlinė).
Kilus įtarimams, visuomet geriausia kreiptis į gydytoją specialistą - alergologą, kuris patikimiausiai nustatys tikslią alergijos priežastį. Alergija patvirtinama labai paprastais metodais - alergenai yra užlašinami ant odos, ir jau po 15 minučių yra rezultatas. Tuomet ir pats žmogus mato, kiek tas gyvūnas jam yra kenksmingas.
Gyvūnų alergija dažniausiai sukelia astmos priepuolį, tačiau ne anafilaksinę reakciją. Pastarąją dažniau sukelia alergenas, kuris į organizmą patenka su maistu ar vaistu.
Taip pat ir mūsų mityba yra pasikeitusi: jeigu maitinamės maistu, kuriame yra daug konservantų, keičiančių žarnyno mikroflorą (žūva gerosios bakterijos), galime tapti alergiškais tam tikriems maisto produktams.
Be to, miesto žmonių kontaktas su gyvūnais yra kitoks. Beveik nebeturime kontakto su stambiaisiais raguočiais, o yra įrodyta, jog karvės ar jaučio serumo baltymai slopina patį alergijos atsiradimą.
Tiesa, yra duomenų, jog jeigu katę laikome namuose nuo pat vaiko gimimo, tai rizika kūdikiui tapti alergiškam katei yra nedidelė. Tačiau jeigu vaikas nuo pat pradžių yra alergiškas maisto alergenams - pienui, kiaušiniui, kviečiams - ir dažnai turi odos problemų, tam vaikui per pažeistą odą gali greitai atsirasti alergija tiems alergenams, kurie yra ore ir nusėda ant odos.
Alergijos nustatymas molekuliniais tyrimais
Šiais laikais alergiją galima nustatyti molekuliniais tyrimais, jie atliekami paimant kraują. Tada gydytojai gali matyti, kokiems specifiniams baltymams žmogus alergiškas. Žinant molekulinį paciento įsijautrinimo profilį galima iš dalies prognozuoti ligos eigą, riziką alergijai stiprėti, parinkti specifinį gydymą.
Jei esate alergiškas šunims ar katėms Jūsų imuninė sistema reaguoja į baltymus esančius Jūsų augintinio šlapime, seilėse ar pleiskanose. Taigi, tai patvirtina, kad hipoalerginiai šunys ir katės neegzistuoja, nes alerginę reakciją sukeliantys baltymai yra išskiriami odos, seilių liaukų ar pleiskanų, kurie išskiriami į aplinką nepaisant to ar jūsų augintinis turi kailį ar ne.
Alergijos gydymas
Vienos tabletės, kuri padėtų visiems laikams atsikratyti alergijos, deja, kol kas dar nėra. Visgi, galimas gydymas naudojant alergenų specifinę imunoterapiją - kai organizmas pratinamas prie mažų modifikuoto alergeno kiekių, kol galiausiai, po kelerių metų į juos nebereaguoja. Tačiau taip pasiseka ne visiems. Norint paskirti šį tyrimą, visų pirma reikia tyrimais nustatytos alergijos gyvūnui.
Taikant imunoterapiją, organizmas yra „pripratinamas“ prie tam tikro alergeno ir alerginiai simptomai išnyksta arba smarkiai sumažėja bei užkertamas kelias ligos progresavimui.
Simptomams kontroliuoti gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas gali paskirti medikamentinį simptominį gydymą - t.y. Tačiau medikamentiniai vaistai yra laikinas sprendimas, kuris neveikia alergijos priežasties.
Patarimai, kaip palengvinti alergiją naminiams gyvūnėliams
Pats efektyviausias alergijos naminiams gyvūnėliams gydymo būdas - vengti kontakto su jais. Todėl alergiškas žmogus, turintis savo gyvūnėlį, turėtų jam surasti naujus patikimus šeiminkus, o savo namus kruopščiai išvalyti, kad juose liktų kiek įmanoma mažiau alergenų. Jei naminio gyvūnėlio atsisakti neįmanoma ar alergija nėra labai stipri, štai keletas patarimų, kaip ją dar labiau palengvinti:
- Kuo dažniau tvarkykite namimių gyvūnėlių narvelius. Būtų idealu, jei šį darbą atliktų nealergiškas žmogus. O turintiems alergiją narvelį patartina tvarkyti su kauke ir pirštinėmis, baigus darbą - nusiplauti rankas, veidą, išsiskalbti rūbus.
- Namuose susikurkite zoną, kurioje nebūtų gyvūnėlio. Tokiai zonai turėtų priklausyti ir miegamasis. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad alergenų gali patekti per orą, daiktus ir drabužius, o ne vien tik su pačiu gyvūnu.
- Atsisakykite baldų, kurie sulaiko alergenus. Vertėtų atsisakyti kilimų, medžiaginius minkštus baldus keisti į pagamintus iš odos ar vinilo, o vietoj medžiaginių užuolaidų patartina rinktis plastikines žaliuzes.
- Dažnai tvarkykite kambarius, valykite dulkes, siurbkite grindis. Patartina naudoti gerus dulkių siurblius su HEPA ar vandens filtru.
- Pagal galimybes stenkites laikyti gyvūnėlį lauke, o ne namie, kur gyvenate. Vertėtų nepamiršti, kad alergenus galima parnešti iš lauko į namus ant rūbų, daiktų, odos.
- Kuo dažniau prauskite gyvūnėlį. Kačių ir šunų prausimas bent kartą per savaitę gali labai sumažinti alergijos riziką.
- Žmonės, kurie alergiški paukščiams, neturėtų miegoti ant pūkinių pagalvių.
- Persikraustant į butą ar namą, kuriame kažkas jau gyveno, alergiški asmenys turėtų pasidomėti ar jame nebuvo laikytas alergiją sukeliantis gyvūnėlis, nes alergenai tokiame būste gali išlkiti net iki pusės metų.
Pagrindiniai kliniškai reikšmingi katės bei šuns komponentai
Iš daugybės jau atrastų ir dar nežinomų baltymų apibūdinti ir šiuo metu žinomi, pagrindiniai kliniškai reikšmingi katės bei šuns komponentai pateikti lentelėje:
| Gyvūnas | Alergenas | Apibūdinimas |
|---|---|---|
| Katė | Fel d 1 (uteroglobinas) | Pagrindinis katės alergenas, išskiriamas seilių liaukų ir odos ląstelių. |
| Katė | Fel d 2 (serumo albuminas) | Kryžmiškai reaguojantis baltymas, gausu seilėse ir pleiskanose. |
| Katė | Fel d 4 (lipokalinas) | Kryžmiškai reaguojantis baltymas, sintezuojamas seilių liaukose. |
| Šuo | Can f 1 (lipokalinas) | Sintezuojamas seilių liaukose ir paskleidžiamas į aplinką kartu su seilėmis arba per pleiskanas. |
| Šuo | Can f 2 (lipokalinas) | Kryžmiškai reaguojantis baltymas, gausu seilėse ir pleiskanose. |
| Šuo | Can f 3 (serumo albuminas) | Kryžmiškai reaguojantis baltymas, gausu seilėse ir pleiskanose. |
| Šuo | Can f 5 (prostatos kalkreinas) | Išskirtas iš šunų šlapimo, tikėtina, kad alergines reakcijas išprovokuoja tik vyriškos lyties šunys. |
Šaltinis: Aalberse R. C, Agache I, Asero R, Ballmer-Weber B et al. MOLECULAR ALLERGOLOGY. User‘s guide.
Panašus:
- Kūdikiui Alergija Ant Veido: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyviausius Gydymo Būdus
- Vaiko Alergija Ant Veido: Kaip Atpažinti, Ką Daryti Ir Greitas Gydymas
- Atpažinkite kūdikio veido alergiją: pagrindinės priežastys, simptomai ir veiksmingi gydymo būdai
- Sužinokite Visą Tiesą Apie Alergiją Kiaušiniams Nėštumo Metu ir Svarbiausius Tyrimus Vaikams
- Atraskite Tobulas Lauko Kelnes Vaikams – Patarimai, Kaip Išsirinkti Geriausias!
- Antakalnio Poliklinika: Profesionalios Vaikų Chirurgo Konsultacijos Jūsų Vaikui