Edukologė, darželio „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja dr. Austėja Landsbergienė sako, kad meilė skaitymui - viena svarbiausių dovanų, kurią galime duoti savo vaikui.
Ir ne, tai ne tik apie gražius vakarus su knyga - tai apie smegenų vystymąsi, kūrybiškumą ir net sėkmę ateityje.
Knygų Svarba Vaikų Ugdymui
Leidyklos „Šviesa“ išleista knyga „Ypatingas vaikas: vienas ar kiekvienas?“ tęsia seriją tėvams „Tėvystės žemėlapis“.
Šįkart psichologės ragina prisiminti, kad kiekvienas vaikas ar paauglys yra ypatingas, ir pataria, kaip lavinti dešimt svarbiausių gebėjimų.
Pasak autorių, vaiko unikalumas atsiskleidžia tuomet, kai jam yra rodomas tinkamas pavyzdys ir suteikiama tam tikra atsakomybė.
„Leiskite vaikui tyrinėti tiek save, tiek aplinką. Leiskite savarankiškai rinktis ir klysti - pamatysite ir nustebsite, kiek daug gali jūsų vaikas“, - sako A. Blandė.
„Tikime, kad knygos - puiki edukacinė priemonė, leidžianti sužadinti vaikų smalsumą ir pasaulio pažinimo troškimą.
Todėl prisidėjome prie edukacinės knygos išleidimo.
Edukacinėje knygoje vaikams „Didžioji gyvūnų kolekcija“ pateikiami Europoje, Azijoje, Afrikoje, Antarktidoje ir kitur gyvenančių gyvūnų ir žemynų aprašymai, įdomybės apie gyvūnus bei įvairios užduotys.
Daugeliui tėvų renkantis knygas apie vaikų auklėjimą ir ugdymą kyla klausimas, kaip išugdyti tuos vaiko gebėjimus, kurių neturi pats suaugęs žmogus.
Knygoje psichologės, savo praktikoje dažnai girdinčios šį klausimą, pateikia labai aiškų atsakymą.
„Jei norite išugdyti tai, ko patys neturite, - to nepadarysite, nes tai neįmanoma.
Vaikui neįdiegsite to, ko patys stokojate savyje.
Kai jūsų sode ims kvepėti uogomis, vaikas patikės, kad ir jis jas gali auginti.
Ši knyga - pirmas žingsnis link savęs įsivertinimo“, - tvirtina A. Blandė.
Kontekstinės ugdymo programos autorė nežada sustoti.
Kartu su leidykla „Alma littera“ ji pristatė keturias šios programos ciklo dalis - skaitytojams jau pažįstamas knygas „Ruduo“ ir „Pavasaris“ bei netrukus pasirodančias „Vasara“ ir „Žiema“, kuriose dr. A. Landsbergienė kviečia augti kartu su vaikais.
„Tam tikra prasme, šios naujos knygos yra duoklė Lietuvai ir jos ikimokykkliniam ugdymui, juk pirmieji gyvenimo metai - svarbiausi.
Šiame amžiuje formuojasi vaiko charakteris, vertybinis stuburas, o vaikas įgyja savipagalbos gebėjimus“,- pasakoja dr. A. Landsbergienė.
„Šių knygų idėja - suteikti ne tik teorinių žinių, bet ir parodyti, kaip visa tai įgyvendinti praktiškai.
Kiekvienoje knygoje tėvai ir pedagogai ras septynias temas, o kiekvienoje temoje - persipynusias veiklas.
Kiekvienos temos pabaigoje - skyrių „Šis bei tas“, kuriame sudėtos ne tik knygų rekomendacijos, bet ir eilėraščiai, patarlės ir mįslės“, - atskleidžia dr. A. Landsbergienė.
Skaitymo Įgūdžių Ugdymas
Ne, turime prisiminti amžiaus tarpsnių ypatumus, todėl tokio amžiaus vaiką turime mokyti skaityti per žaidimus, garsų atpažinimą, pirštų motorikos lavinimą, žaidimus su ritmais ir rimais.
Aš rekomenduoju tą patį: skaitykite vaikui garsiai, rodykite, apie ką skaitoma, išaiškinkite žodžius ir kalbėkite apie emocijas.
Svarbu suprasti, kaip smegenys „supranta“ raides.
Pavyzdžiui, kai žiūrite į tigrą iš kairės pusės, ką matote?
Teisingai - tigrą.
Lygiai tą patį matysite ir žiūrėdami iš dešinės.
Raidės - vienas iš nedaugelio dalykų, kurių reikšmė priklauso nuo to, iš kurios pusės mes į jas žiūrime, tad, kad mūsų smegenys tą suprastų ir išmoktų, reikia ne vienerių metų praktikos.
Kai kitą kartą jums kils klausimas, kodėl vaikas neskiria „b“ ir „d“ mažųjų raidžių, anglų kalboje „p“ ir „q“, žinokite, kad jis dar nemato skirtumo - tik vyresniems vaikams, dažniausiai pradinės mokyklos pabaigoje, skaitymas pilnai „persikelia“ iš vizualinio smegenų centro į kalbos centrą.
Vieni iš efektyviausių pratimų mokant skaityti, yra garsų atpažinimas, kalbos ritmas, rimavimas.
Raidžių paieška gali vykti ne tik klasėje, bet ir automobilyje, lauke ar stovint parduotuvėje eilėje, pavyzdžiui, klausiant, „kas prasideda ta pačia raide, kaip „batas“?“ ar „kokia yra paskutinė raidė žodyje „žiema“?“
Mokslas rimavimą įvardija vienu iš pagrindinių įrankių mokant skaityti, pavyzdžiui „kėdė-gėlė“, „stalas-balas“ ir t.t., tad su vaikais tai reikia labai dažnai daryti.
Pavyzdžiui aš, mokydama vaikus skaityti, knygą su jais „suskaitydavau“ į skutelius, nes prašydavau vaikų apibrėžti įvairiausias raides.
Ir jūs galite prašyti apibrėžti žodžius, kurie ta pačia raide prasideda, surasti konkrečias raides ir t.t.
Įdomiausias dalykas, kurį sužinojau, buvo tai, kad yra didžiulis neatitikimas tarp to, kada yra diagnozuojama, jog reikia pagalbos ir to, kada ta pagalba yra efektyviausia.
Disleksija Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dažniausiai diagnozuojama antroje-ketvirtoje klasėje, tačiau efektyviausia pagalba yra iki trečios klasės.
Tad, ką tada daryti, kaip dirbti su vaiku, kuris dar neturi diagnozės?
Mokslininkai sako, kad su visais mažais vaikais turime dirbti vienodai ir pradėti tą darbą kuo anksčiau - ikimokykliniame amžiuje ir pirmais pradinės mokyklos metais.
Vienas iš būdų, kurį, pripažinsiu, pati ilgai vertinau skeptiškai - tokie vaikų mėgstami dinaminiai vaizdo žaidimai (angl. - rapid action video games), kaip „Fruit ninja“, nes jie gali padėti vaikų smegenims išmokti greičiau ir efektyviau apdoroti informaciją, o tai ypač naudinga disleksiją turintiems vaikams.
Kalbant apie skaitymą, svarbu suprasti, kad tai nėra natūralus procesas - tai kultūrinis ir socialinis konstruktas, kurį žmonės sukūrė, kad galėtų keistis informacija.
Kaip ir kiekvienas kultūrinis susitarimas, skaitymas tinka daugumai, bet ne visiems - tai reiškia, kad ne visi vaikai lengvai išmoksta skaityti, o kai kurie turi ir daugiau iššūkių.
Apskritai, kaip ir norint išmokti važiuoti dviračiu ar groti muzikos instrumentu, skaitymui reikia kasdienės praktikos, kad šis veiksmas taptų automatiniu.
Todėl iki antros klasės turėtume itin daug dėmesio skirti žodyno turtinimui bei teksto dekodavimui ir šios veiklos turėtų būti rutininės, nes jos ir formuoja ilgalaikį įgūdį.
Jau ankstyvoje vaikystėje reikia kalbėtis su vaikais apie tai, ką perskaitėme, aptarti pagrindinį herojų, jo veiksmus ir įvykius - tai svarbu, nes skaitymas nėra tik jausminė patirtis, o ir techninis gebėjimas.
Geriau perskaityti mažiau, bet turinį aptarti, reflektuoti, nei skaityti daug ir neaptarti.
Tad teksto analizė bei refleksija - ypatingai ugdymo įstaigose - turėtų būti neginčijama taisyklė.
Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl reikia rasti jam tinkamiausią metodą, kuris palaikytų jo susidomėjimą ir įsitraukimą.
Vienas iš būdų - sužinoti, kas jam patinka ir tai panaudoti motyvacijai - pavyzdžiui, jeigu vaikui patinka dinozaurai, duokite jam skaityti knygas apie juos.
Knygų įvairovė yra labai svarbi, todėl skaitymas neturi apimti tik grožinės literatūros - svarbu su vaiku skaityti ir mokslines knygas, enciklopedijas, kad jis suprastų pasaulį ir jo veikimą.
Taip pat veiksminga, kai vaikai skaito savo augintiniams (pavyzdžiui, šuniukui), mylimiems žaislams, jaunesniems šeimos nariams ar draugams, nes tai suteikia vaikams pasitikėjimo savimi.
Mokytojai ir tėvai turėtų skatinti vaikus pasirinkti temas, kurios juos domina, ir paversti skaitymą įdomia veikla.
Žaidimų Svarba Ugdymo Procese
Įgauti žinių ir patirties vaikams padeda ir žaidimai.
„Žaidimų yra pačių įvairiausių ir visi jie ugdo skirtingas savybes.
Konstruktoriai moko apie objektų koordinaciją, dydžius ir sąveiką; vaidybiniai žaidimai leidžia lengviau suvokti bendruomenės santykius ir ryšius tarp žmonių, juos žaidžiant lavėja vaizduotė“, - mintimis dalinasi edukologė A.
Ji pabrėžia vaidybinių žaidimų svarbą: „Jų metu vaikai gali gauti daug naudingos informacijos, ypač jei žaidžiama drauge su suaugusiuoju.
Žaidžiant namus, galima papasakoti vaikui apie pageidaujamą elgesį: „Žiūrėk, šitai lėlytei, močiutei, skauda koją.
Gal tavo lėlytė galėtų jai padėti panėšėti maišus iš parduotuvės?“ arba: „Kūdikėlis dar nemoka pats apsirengti, taip pat, kaip ir tavo mažasis brolis.
Dėl to tu arba aš turime jam padėti, kol jis išmoks pats“.
Visų pirma, ką noriu ypatingai pabrėžti - vaikas turi žaisti, nes tokia vaiko prigimtis ir taip jis pažįsta pasaulį, kita vertus, tuo pačiu jam labai svarbu mokytis per žaidimą.
Man visada pikta, kai šie du dalykai - ugdymas ir žaidimas - yra supriešinami, tarsi reikėtų rinktis vieną iš dviejų, tačiau taip nėra.
Prisiminkime, kad, nors tai nebuvo įvardinama kaip ugdymas, vaikai visada buvo ugdomi.
Kontekstinio ugdymo sistema neįsivaizduojama be laisvo žaidimo - tai socialinės kompetencijos ir emocinės brandos pagrindas, nuo kurio priklauso vaiko sėkmė ne tik ugdymo įstaigoje, bet ir gyvenime.
Dar 1962 m. J. Piagetas įvardijo, kad įsivaizduojamieji žaidimai padeda įveikti baimes, leidžia vaizduoti tai, kas realiame gyvenime būtų neįmanoma, moko reguliuoti emocijų raišką, žaidimu padeda išvengti netinkamo elgesio pasekmių.
Įsivaizduojamasis žaidimas taip pat leidžia vaikams garsiai kalbėti apie malonias ir nejaukias situacijas, ko galbūt vaikai nedarytų ne žaidimo metu.
Dažnai žaidimas asocijuojasi su ikimokyklinio amžiaus vaikais, daug kas pritaria, kad jiems ši veikla būtina, bet ilgametė praktika leidžia teigti, kad ir vyresni vaikai, turintys laiko laisvam žaidimui, realistiškiau vertina save, geriau valdo emocijas, jų adekvatesnė savivertė.
Laisvas žaidimas ir jo sukuriama aplinka kontekstinio ugdymo sistemoje yra kasdieniai palydovai: ikimokyklinio amžiaus vaikai per dieną ugdymo įstaigoje turėtų žaisti bent 4 val., iš kurių 1 val. praleisti lauke, o pradinėje mokykloje iki trečios klasės ugdymas vyksta per žaidimą.
Nuo trečios klasės žaidimas integruojamas į veiklas, o žaidybiniai elementai lydi ugdytinį viso proceso metu.
Žaidimas kontekstinio ugdymo(si) procese leidžia vaikams būti atviriems naujoms patirtims, nebijoti pokyčių ir kūrybiškai spręsti iškilusius iššūkius.
Pasaulyje, kuriame ugdymo turinys nuolat kinta, gebėjimas rasti reikiamą turinį, jį pritaikyti ir panaudoti itin svarbus, o žaidimas būtent tai ugdo.
Tėvų Vaidmuo Vaikų Ugdyme
Tėvai pirmiausia rūpinasi fiziniais poreikiais.
Pasak psichologės, augindami vaikus, tėvai dažnai rūpinasi, kad šie pagal savo amžių išmoktų praktiškų dalykų - kalbėti, užsirišti batus, o vėliau - skaityti, rašyti ir savarankiškai eiti į mokyklą.
Tačiau jie vis mažiau dėmesio kreipia į vaiko pasitikėjimo savimi, jo pasiekimų ir galimybių pusiausvyrą.
„Neretai taip nutinka, kai tėvai fizinius vaiko poreikius iškelia aukščiau emocinių ir socialinių.
Tai natūralu - juk jie greičiau pastebimi, labiau matomi ir paprasčiau išmatuojami.
Vaikas skaityti arba moka, arba ne, o pamatuoti savarankiškumą, kūrybiškumą ar gebėjimą spręsti sunkumus nėra lengva.
Ši užduotis nėra paprasta ir specialistui“, - pasakoja A. Blandė.
Knygoje A. Blandė ir E. Gudelienė primena tėvams apie nepaprastai svarbias pareigas ir pataria, kaip ir kur geriausia realizuoti savo talentus, nepermetant neįgyvendintų svajonių ant vaiko pečių.
Anot edukologės, nors daug apie pasaulį vaikai išsiaiškina savarankiškai kaupdami įvairią patirtį, vis dėl to tėvų dalyvavimas vaiko pasaulio pažinime yra svarbus ir nepakeičiamas.
„Tėvams kodėlčiukų laikotarpis - tikras iššūkis, bet į vaiko klausimus reaguoti ir į juos atsakyti būtina.
Vaikui besidomint nauju objektu ar veiksmu, siūloma ne tik pasakyti atsakymą, bet jį nupasakoti, pasakyti pavyzdžių, priminti tai, ką vaikas jau žino.
Interneto paieška gali pasitarnauti, jei nepavyksta skirti laiko gyvai pateikti informacijos.
Šiais laikais interneto erdvėje galima rasti net tiesioginę transliaciją iš pelėdos lizdo, paukščių lesyklos ar Everesto viršūnės!
Jei vaikas nori išsiaiškinti kažką, ko tėvai nežino, nereikia nerimauti.
„Nereikia pamiršti, kad vaikai nesąmoningai kopijuoja tėvų ar kitų jiems svarbių suaugusiųjų elgesį.
Jei tėvai nori, kad vaikas domėtųsi ir keltų klausimus, turėtų pradėti nuo savęs - skaityti knygas, diskutuoti, tyrinėti - mažylis mielai prisijungs“, - reziumuoja edukologė A.
Antroje knygų serijos „Tėvystės žemėlapis“ knygoje psichologės rekomenduoja tėvams nepamiršti būti šalia savo vaikų, kalbėtis ir klausytis jų, pažinti save, savo vidinį pasaulį, kartu mokytis ir augti.
„Nenorime skaitytojo paversti robotu, kuris aklai vykdo mūsų parašytas rekomendacijas.
Norime paskatinti pokyčius, bet tik tuomet, jei jų reikia.
Jau nuo pat tos akimirkos, kai mažylis gimsta, jis pradeda susipažinti su savimi, artimaisiais ir jį supančia aplinka.
Teigiama, jog būtent pirmieji treji gyvenimo metai - patys sparčiausi vystymosi požiūriu, kuomet pamažu formuojasi vaiko charakteris, turimą patirtį jis ima sieti su naujomis žiniomis.
„Stebėdama vaikus nenustoju jais žavėtis - kokie jie visi gabūs, imlūs ir smalsūs!
Delfi FOTO: Daugelis jaunų tėvų, gimus kūdikiui, ima skaityti kalnus psichologinės literatūros apie tai, kaip neva teisingai auklėti vaikus.
Vienose knygose rašoma vienaip, kitose - kitaip, o močiutės pataria - dar kitaip.
Akivaizdu, kad visiems tinkamo recepto nėra.
Bet yra gairės.
Vienos jų - veikia, kitos - ne.
Tai kuriais gi psichologų patarimais neverta sekti?
Atsakomybė už vaiko ugdymą Lietuvoje visų pirma tenka tėvams.
Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad tėvai - svarbiausi vaiko ugdytojai ir mokytojai.
Tai teisinga, nes su tėvais vaikas praleidžia žymiai daugiau laiko, negu darželyje.
Pasak forumo lektorės dr. Austėjos Landsbergienės, vaikas darželyje praleidžia tik apie 15 proc. laiko, o likusius 85 proc.
Pasak dr.
Pastebėta, kad įsitraukę tėvai geriau supranta ir pozityviau vertina darželio veiklą.
Tyrimų duomenimis, tėvų įsitraukimas - nepaprastai vertingas.
Šiandien turėtume visi aiškiai suprasti, kad ne(be)įmanoma žinoti visko.
Tiesiog.
Nebeįmanoma.
Dėl to dar mažiems vaikams šiandien reikia skiepyti, kad tu, vaikeli, mokysiesi visą gyvenimą.
Tikslas nebėra baigti mokyklą, baigti universitetą ar turėti darbą - šiandien tikslas turėtų būti nuolat augti, nuolat tobulėti.
Panašus:
- Austėja Landsbergienė: Įkvepianti Biografija, Revoliucinės Švietimo Idėjos ir Unikalus Požiūris į Motinystę
- Austėja Landsbergienė: Įkvepianti Biografija ir Artimiausia Šeima
- Sužinokite savo Mėnulio ženklą – paprastas žingsnis po žingsnio vadovas!
- Vaikiškos Lovytės Mašinos – Geriausios Kainos ir Praktiniai Patarimai Renkantis
- Sužinokite Tiksliausias Vaiko Pinigų ir Kitų Išmokų Mokėjimo Datas – Nebūkite Pavėlavę!