Su alergijomis susiduria vis daugiau žmonių - skaičiuojama, kad po penkerių metų tokių bus kas antras. „Visame pasaulyje alergijos atvejų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais išaugo. Manoma, kad didelės reikšmės tam turi gyvenimo būdas, pavyzdžiui, pasikeitusi mityba ar aplinka - netinkamas patalpų klimatas, užterštumas lauke ir pan.
Alergijos Priežastys ir Paveldimumas
Medikės teigimu, didelę reikšmę alerginių ligų kilmei turi paveldimumas - tą pagrindžia ir mokslinių tyrimų rezultatai. Tikimybė, kad tėvų, nesergančių alerginėmis ligomis, vaikas bus alergiškas, yra lygi 20 proc. Jei bent vienas iš tėvų serga šia liga, pavojus susilaukti alergiją turinčio vaiko padidėja iki 50 proc. Jeigu alergija yra nustatyta abiem tėvams, egzistuoja 70-80 proc. Gydytoja pastebi, kad vaikai iš tėvų paveldi polinkį susirgti alerginėmis ligomis, o ne tam tikrą ligą.
Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų ir „Allergomedica“ klinikos alergologas ir klinikinis imunologas Linas Griguola, alergija nėra visiškai paveldima, tačiau polinkis alergijai yra paveldimas. Jei vienas iš tėvų alergiškas, tikimybė, kad vaikas turės šią problemą, yra apie 25 proc. Jei abu tėvai alergiški, tikimybė išauga iki 50 proc.
Alergijos Gyvūnams Simptomai
Alergija naminiams gyvūnams gali pasireikšti labai įvairiai. Dažniausiai simptomai kurie pasireiškia po kontakto su šunimis ar katėmis, arba būnant toje aplinkoje. Įprastai atsiranda vadinamos alerginės slogos simptomai: pradeda raudonuoti akys, niežėti nosis, prasideda kosulys, čiaudulys, nosies užgulimas. Tačiau būna ir kitokių atvejų - pavyzdžiui, gyvūnas žmogui palaižo ranką ir toje vietoje atsiranda raudonas niežtintis bėrimas, panašus į dilgėlinę. Labai retai gali įvykti anafilaksinis šokas, kai gyvūnas įkanda.
Požymiai, signalizuojantys apie galimą alergiją, yra nuolatinė sloga, nosies paburkimas, dažnas čiaudėjimas, dusulys, apsunkintas kvėpavimas, kosulys, virškinamojo trakto negalavimai - pilvo pūtimas, skausmai, spazmai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad alergijos augintiniams simptomai gali skirtis priklausomai nuo individualių asmens sąlygų ir aplinkos veiksnių.
Pagrindiniai alergijos simptomai, į kuriuos privalu atkreipti dėmesį:
- Čiaudulys
- Bėganti nosis, sloga
- Paraudusios, ašarojančios akys
- Paraudimai ant odos, stipresni išbėrimai
- Bendras nuovargis
- Kvėpavimo problemos, astmos priepuoliai
Alergenai ir Jų Šaltiniai
Žmonės alergiški augintiniams tampa dėl neįprastos imuninės sistemos reakcijos į įprastai nepavojingas medžiagas - katės ir šuns išskiriamus baltymus. Dažniausiai alerginė reakcija yra sukeliama ne pačio gyvūno kailio, bet baltymų, esančių gyvūno odos pleiskanose, seilėse ir šlapime.
Alergenai prikimba prie augintinio plaukų, kailio ar pleiskanų ir taip išnešiojami po namus. Be viso to, jie lengvai prisikabina prie žmogaus drabužių, plaukų. Būtent tai lemia didelį ir labai sunkiai kontroliuojamą kačių ir šunų alergenų pasklidimą ne tik namų aplinkoje, bet ir viešosiose vietose.
Išsamūs alergenų paplitimo ir poveikio tyrimai atskleidžia, kad augintinių alergenai plačiai pasklidę mokyklose, vaikų priežiūros centruose, darželiuose, viešajame transporte, ligoninėse, kt.
Pagrindiniai Katės ir Šuns Alergenų Komponentai
Iš daugybės jau atrastų ir dar nežinomų baltymų apibūdinti ir šiuo metu žinomi, pagrindiniai kliniškai reikšmingi katės bei šuns komponentai:
| Gyvūnas | Alergenas | Apibūdinimas |
|---|---|---|
| Katė | Fel d 1 (uteroglobinas) | Pagrindinis katės alergenas, išskiriamas seilių ir odos liaukų. |
| Katė | Fel d 2 (serumo albuminas) | Kryžmiškai reaguojantis baltymas, randamas seilėse ir pleiskanose. |
| Šuo | Can f 1 (lipokalinas) | Pagrindinis šuns alergenas, randamas seilėse ir pleiskanose. |
| Šuo | Can f 5 (prostatos kalkreinas) | Alergenas, išskiriamas šunų šlapime, sukelia alergines reakcijas tik vyriškos lyties šunims. |
| Šuo ir katė | Lipokalinai | Kryžmiškai reaguojantys baltymai. |
| Šuo ir katė | Serumo albuminai | Kryžmiškai reaguojantys baltymai. |
Alergenų tyrimas, būtina atsižvelgti į tai, kad kai kurių alergenų baltymų šeimų atstovai dėl savo panašios struktūros yra kryžmiškai reaguojantys baltymai. Pavyzdžiui, kryžmiškai reaguojantys šuns ir katės serumo albuminai gali nulemti tai, kad asmuo įsijautrinęs būtent šioms molekulėms, simptomus jaus tiek po kontakto su šunimi, tiek po kontakto su kate. Tačiau tai nėra taisyklė - IgE kryžminės reakcijos ne visuomet pasireiškia vadinama „kryžmine klinikine išraiška“.
Lipokalinai yra pati svarbiausia kryžmiškai reaguojančių katės ir šuns alergenų baltymų šeima. Daugumą jų sudaro vieni pagrindinių, ir santykinai pagal molekulinį svorį didesni alergenai: t.y. Can f 1, Can f 2 ir Fel d 4. Tos pačios šeimos baltymai daugiau ar mažiau kryžmiškai reaguoja, todėl asmuo įsijautrinęs šuns komponentui Can f 1 taip pat reaguos ir į katės alergenų komponentą iš tos pačios šeimos Fel d 4.
Alergijos Diagnostika
Žmogus dažniausiai jau įtaria, kad jis yra alergiškas. Pirmiausiai pasireiškia dvi požymių rūšys: kvėpavimo takų ir odos. Kilus įtarimams, visuomet geriausia kreiptis į gydytoją specialistą - alergologą, kuris patikimiausiai nustatys tikslią alergijos priežastį. Alergija patvirtinama labai paprastais metodais - alergenai yra užlašinami ant odos, ir jau po 15 minučių yra rezultatas. Tuomet ir pats žmogus mato, kiek tas gyvūnas jam yra kenksmingas.
Šiais laikais alergiją galima nustatyti molekuliniais tyrimais, jie atliekami paimant kraują. Tada gydytojai gali matyti, kokiems specifiniams baltymams žmogus alergiškas. Žinant molekulinį paciento įsijautrinimo profilį galima iš dalies prognozuoti ligos eigą, riziką alergijai stiprėti, parinkti specifinį gydymą.
Alerginiai Tyrimai Vaikams
Alergenų yra be galo daug. Gydytojas alergologas turi parinkti alergenus, kurie konkrečiai aktualūs būtent tam pacientui, t. y. pacientas galėjo būti su jais susidūręs: valgęs, įkvėpęs, gal buvo reakcija vienam ar kitam vaistui, vabzdžio įgėlimui. Nėra tikslo tirti to, su kuo negalėjo būti kontakto, todėl pirmaisiais mėnesiais alerginių tyrimų vengiama, dažniausiai jie atliekami nuo 4 mėnesių amžiaus, kai jau planuojama vaikutį primaitinti. Tačiau jeigu yra labai patikimi anamnezės duomenys, tyrimus galima ir paankstinti.
Alergijos Gydymas
Alergijos skiriasi ir savo stiprumu, tad kiekvienam simptomai gali pasireikšti visai skirtingai. Vieniems labai nežymūs simptomai pasireiškia tik po ilgo ir glaudaus kontakto su gyvūnu, kitiems užtenka to, kad šalia esantis žmogus laiko gyvūną ir ant savo rūbų turi to gyvūno alergenų - net po tokio nežymaus kontakto prasideda stiprūs alerginiai simptomai, pavyzdžiui, astmos priepuolis.
Svarbu atpažinti ir tinkamai valdyti alergijos augintiniams simptomus, kad būtų išvengta šių komplikacijų.
Paprasčiausias būdas sumažinti alerginę reakciją - nekontaktuoti su alergenais. „Gydymui skiriami vaistai, kurie slopina iš putliųjų ląstelių išsiskiriančio histamino ir kitų mediatorių poveikį - tai naujieji antros kartos antihistamininiai preparatai. Jeigu alergijos simptomai vartojant šiuos vaistus išlieka, gydytojas papildomai gali paskirti kitų grupių preparatų.
Vienos tabletės, kuri padėtų visiems laikams atsikratyti alergijos, deja, kol kas dar nėra. Visgi, galimas gydymas naudojant alergenų specifinę imunoterapiją - kai organizmas pratinamas prie mažų modifikuoto alergeno kiekių, kol galiausiai, po kelerių metų į juos nebereaguoja. Tačiau taip pasiseka ne visiems. Norint paskirti šį tyrimą, visų pirma reikia tyrimais nustatytos alergijos gyvūnui. Taip pat reikia būti asmeniškai tam pasiryžus, nes gydymas trunka nuo 3 iki 5 metų, tad reikia nusiteikti, kad tai užtruks. Be to, gydymas nėra kompensuojamas valstybės, todėl reikia būti pasiruošus sumokėti tam tikrą pinigų sumą.
Kai kuriais atvejais gali padėti imunoterapija. Alergiją įkvepiamiems alergenams galima išgydyti taikant alergenui specifinę imunoterapiją, įskaitant ir alergiją katei ar šuniui. Tai vienintelis alergijos gydymo metodas, veikiantis ligos priežastį ir galintis pakeisti natūralią ligos eigą. Taikant imunoterapiją, organizmas yra „pripratinamas“ prie tam tikro alergeno ir alerginiai simptomai išnyksta arba smarkiai sumažėja bei užkertamas kelias ligos progresavimui.
Tie, kurie įtaria turintys alergiją katėms, tiesiog rekomenduotina išsitestuoti, kad nebeliktų jokių neaiškumų. Yra skirtingų galimybių - vieni išsiaiškina pasitelkdami testus ant odos, kai yra stebimi gydytojų, kitiems atliekami specialūs kraujo tyrimai.
Alergijos Gydymo Metodai
- Alergeno vengimas
- Antihistamininiai vaistai
- Nosies purškalai
- Akių lašai
- Alergijos šūviai (imunoterapija)
Prevencija ir Gyvenimo Būdas
Švaros užtikrinimas namuose gali padėti sumažinti ir alergijos namų dulkių erkutėms simptomus. Tokiu atveju rekomenduojama atsisakyti kilimų, užuolaidų ir kitų dulkes sugeriančių minkštų paviršių, dažnai plauti patalynę ir minkštus žaislus, drėgnai valyti namus, kasdien vėdinti kambarius, juose palaikyti apie 18-20 laipsnių temperatūrą ir 45-50 proc. santykinę oro drėgmę.
Alergija gyvūnams, kaip ir alergija dulkėms, žiedadulkėms, kyla iš genetinio polinkio, tačiau kalta ir mūsų aplinka. Manoma, jog šiandien per švariai gyvename, tai lemia įvairių alergijų išsivystymą.
Jei turite alergiją, venkite tiesioginio kontakto su gyvūnais.
Reguliariai siurbkite ir valykite net ir gilius paviršius, stengiasi katę nuodugniai iššukuoti (geriausia tai daryti ne pagrindinėje namų erdvėje), džiaugiasi daug silpnesniais, susigyvenamais simptomais. Rekomenduojama atidžiai plauti gyvūno miego vietą, žaislus, pledukus, net ir savo rūbus, kurie ilgą laiką prabuvo spintoje, bet pastebėjote, jog katinui tapo poilsio zona. Nepatartina nakties metu leisti gyvūnui būti miegamajame, šią taisyklę pravartu leisti jam įsidėmėti nuo mažų dienų.
Beatodairiškas švarinimasis namuose, ypač jei rezultatui pasiekti pasitelkiamos didelės koncentracijos cheminės priemonės, gali būti viena svarbių alergijos priežasčių, teigia vis daugiau pasaulio mokslininkų.
Namuose turi būti antihistamininių (alergiją slopinančių) vaistų atsargų. Jeigu vaikas turi alerginių problemų, šių vaistų vertėtų turėti. Dėl antihistamininių vaistų vartojimo vertėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų parinkti tinkami vaistai, tinkama dozė.
Mitai Apie Alergiją Gyvūnams
Dažnai vyrauja mitas, kad pačią alergiją sukelia šių naminių gyvūnų plaukai, tad dauguma ieško tokių kačių veislių, kurios beveik nesišeria, yra trumpaplaukės. Tiesa tokia, kad net gyvūno seilės, kurios švarinantis patenka ant odos, gali turėti įtakos alergijai.
Taip pat reikėtų paneigti mitą, jog vieni šunys alergizuoja, o kiti ne. Alergologų nuomonė šiuo atveju yra vieninga - nėra tokių šunų, kurie nealergizuotų. Tiesiog vienos veislės šunys gali alergizuoti labiau, kitos - mažiau, tačiau net ir tas pats gyvūnas skirtingais savo gyvenimo etapais išskiria tai daugiau, tai mažiau alergenų.
Įdomu tai, kad hipoalerginių gyvūnų iš esmės nėra. „Tai komercinis veisėjų, prekeivių triukas, teigti, kad yra hipoalerginiai šunys, katės ar kiti gyvūnai. Tokių gyvūnų apskritai nėra, visi jie turi seiles, pleiskanas, šlapimą, iš nosies tekančias išskyras, kraują ir visur yra jų baltymų, kurie ir yra gyvūnų alergenai. Taigi, ne kailis ar plaukas yra gyvūno alergenas“, - sakė gydytojas.
Kaip nėra hipoalerginių šunų veislių, taip ir nesišeriančių šunų nerasime. Absoliučiai visi šunys daugiau ar mažiau šeriasi, taip kartu su iškritusius kailiu nubyra ir pleiskanos, todėl labai svarbi nuolatinė namų priežiūra ir švara.
Mitas: Kai namuose nuo pat vaiko gimimo laikomas šuo ar katė, vaikas pripranta prie alergenų. Tai yra netiesa.
Mitas: Svarbu sudaryti vaikui sterilias sąlygas. Perdėtas sterilumas, gausiai naudojama chemija ne tik nepadeda, bet sukuria sąlygas alergijoms vystytis.