Virusinės infekcijos nėštumo metu: simptomai, gydymas ir prevencija

Nėštumo metu moters organizmas tampa jautresnis įvairioms infekcijoms, įskaitant virusines. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias virusines infekcijas nėštumo metu, jų simptomus, galimas komplikacijas ir gydymo būdus.

Kas yra enterovirusai?

Enterovirusai - tai virusų grupė, priklausanti Picornaviridae šeimai, kurių pagrindinis taikinys yra žmogaus virškinamasis traktas, tačiau jie taip pat gali paveikti kitus organus ir sistemas. Šie virusai gyvuoja ištisus metus, kadangi yra begalo atsparūs išoriniams veiksniams, būtent dėl šios priežasties jais yra labai lengva užsikrėsti. Labiausiai pažeidžiama žmonių grupė - vaikai, kadangi jų imunitetas yra dar per silpnas tinkamai bei efektyviai kovoti su iškilusiais simptomais, kas gali privesti prie rimtų šio viruso komplikacijų.

Enteroviruso tipai

Enterovirusams priskiriama apie 70 skirtingų virusų rūšių, iš kurių tik 10-15 yra pavojingos žmogaus sveikatai. Pagrindiniai entero viruso tipai yra:

• Poliovirusai - sukelia poliomielitą (infekciją, kuri gali sukelti paralyžių).
• Koksakivirusai ir enterovirusas - vieni populiariausių viruso tipų, kurie gali sukelti įvairias ligas, įskaitant rankų, kojų ir burnos ligą, herpanginą, meningitą.
• Echovirusai - dažniausiai sukelia nespecifines virusines infekcijas, tačiau taip pat gali sukelti meningitą, encefalitą, širdies raumens infekcijas (miokarditą).
• Rinovirusai - dažniausia peršalimo priežastis. Jie sukelia lengvas kvėpavimo takų infekcijas.

Šie virusai dažniausiai sukelia lengvas ligas bei tarpusavyje panašius simptomus, tačiau kai kuriems žmonėms, ypatingai vaikams, pagyvenusiems asmenims ir imunodeficitą turintiems pacientams, enterovirusai gali būti pavojingi ir sukelti rimtesnių komplikacijų.

Enterovirusinės infekcijos vaikams simptomai

Dažniausiai entero viruso infekcijos būna besimptomės arba apsiriboja tokiais simptomai kaip:

• Karščiavimas (temperatūra gali pakilti iki 38,5-40°)
• Viduriavimas
• Vėmimas
• Bėrimai ant rankų, kojų bei burnoje (angl. hand-foot-mouth disease)
• Kvėpavimo takų sutrikimai (kosulys, sloga, sunkumas kvėpuoti)
• Galvos, gerklės skausmas

Simptomai dažniausiai laikosi nuo 3 iki 7 dienų.

Enteroviruso bėrimai - kaip atskirti, kad tai ši liga?

Siekiant atskirti entero viruso bėrimus, svarbu atsiminti kelis pagrindinius faktorius:

• Bėrimai dažniausiai atsiranda ant rankų, kojų ir burnos, kartais ir tarpvietės, užpakaliuko odoje. Tai ypač būdinga rankų, kojų ir burnos ligai.
• Bėrimai yra mažos raudonos dėmelės arba pūslelės. Pūslelės burnoje gali virsti skausmingomis opomis, kurios apsunkina valgymą ir gėrimą.
• Kartu su bėrimais dažnai pasireiškia karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, gerklės skausmas, apetito praradimas ir bendras silpnumas.
• Bėrimus gali lydėti ir kvėpavimo takų sutrikimai, tokie kaip kosulys ar sloga.
• Enterovirusai dažniausiai plinta vasarą ir rudenį, tad bėrimų atsiradimas šiuo metu gali būti papildomas ženklas, kad tai enterovirusinė infekcija.

Kadangi enterovirusų bėrimai gali būti panašūs į kitų virusinių ligų simptomus, tokių kaip vėjaraupiai ar alerginės reakcijos, svarbu, tik pastebėjus atsirandančius bėrimus ant kūno bei juos lydinčius simptomus, nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali atlikti diagnostinius tyrimus ir patvirtinti infekciją.

Kaip užsikrečiama enterovirusu?

Enterovirusai dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį arba per kontaktą su užkrėstais asmenimis, dėl neplaunamų rankų. Enterovirusai lengvai išgyvena rūgštinėje skrandžio terpėje ir dauginasi žarnyne, todėl jie lengvai perduodami ir per oralinį-fekalinį kelią. Visų užsikrėtimo galimybių pagrindas yra - bloga asmens higiena, kuri įskaito netinkamą kosėjimo, čiaudėjimo etiketą, retą rankų plovimą (prieš maistą, po apsilankymo tualete ar viešose erdvėse). Nors enterovirusas vaikams gyvuoja ištisus metus, didžiausia tikimybė užsikrėsti atsiranda vasaros bei rudens laikotarpiais, todėl tokiu metu reikia būti ypatingai atsargiems.

Kaip gydomas enterovirusas?

Kadangi enterovirusinė infekcija dažniausiai yra lengva ir praeina savaime per kelias dienas ar savaites, gydymas paprastai apsiriboja simptomų kontrole ir paciento būklės stebėjimu. Tai reiškia, kad gydymas yra skirtas palengvinti simptomus ir pagerinti paciento savijautą, kol organizmas pats nesusidoroja su virusu.

Štai pagrindiniai gydymo principai:

• Ligoniui rekomenduojama daug ilsėtis ir gerti pakankamai skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos, ypač jei yra karščiavimas ar viduriavimas.
• Jei pacientas karščiuoja bei jaučia įvairius kūno skausmus, gali būti skiriami karščiavimą, skausmą, temperatūrą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Tai ypač svarbu, siekiant užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, nes dėl ryklės skausmo vaikai gali atsisakyti gerti, valgyti.
• Jei pacientas skundžiasi gerklės skausmu ar skausmingomis pūslelėmis burnoje (pavyzdžiui, herpanginos atveju), papildomai gali būti naudojami vietinio poveikio vaistai, skirti ryklei, įskaitant specialius purškiklius, pastiles ar burnos gelius, kad sumažinti diskomfortą.
• Jei yra virškinimo trakto sutrikimų (viduriavimas, vėmimas), rekomenduojama laikytis švelnios, lengvai virškinamos dietos, kad nebūtų dirginamas skrandis ir žarnynas.
• Sunkių enteroviruso formų (pvz.: aseptinio meningito, miokardito) atvejais gali prireikti hospitalizacijos, intensyvios priežiūros ir palaikomojo gydymo. Tai gali apimti intraveninių skysčių vartojimą, deguonies terapiją ar net dirbtinį plaučių ventiliavimą, jei atsirado rimtų kvėpavimo sutrikimų.

Galimos enteroviruso komplikacijos - kodėl būtina gydyti?

Enterovirusinės infekcijos paprastai yra lengvos ir praeina be komplikacijų, tačiau tam tikrais atvejais, ypač vaikams ar tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, jei jos nėra laiku gydomos, gali išsivystyti rimtesnės komplikacijos.

• Meningitas: Tai viena iš dažniausių enteroviruso komplikacijų. Liga pasireiškia smegenų dangalų uždegimu (meningitu) bei smegenų skysčio infekciniais pakitimais. Pasižymi tokiais simptomais kaip: karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų rigidiškumas (standumas), jautrumas šviesai, vėmimas.
• Miokarditas ir perikarditas: Širdies raumens (miokardo) arba širdies dangalo (perikardo) uždegimas, kurį dažniausiai sukelia enterovirusai, ypač Coxsacki B grupės virusai. Būdingas krūtinės skausmas, nuovargis, dusulys, širdies ritmo sutrikimai.
• Rankų, kojų ir burnos liga: Tai dažna enterovirusų sukelta infekcija, pasireiškianti pūslelėmis ant delnų, pėdų, burnos ir kartais ant kitų kūno dalių. Nors liga dažniausiai praeina savaime, ją gali lydėti dehidratacija dėl skausmo burnoje (pūslelės trukdo valgyti ir gerti).
• Encefalitas: Smegenų uždegimas, dažnai sukeliamas neurotropinių enterovirusų, pavyzdžiui, Enteroviruso 71. Pasižymi tokiais simptomais, kaip: stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimai, traukuliai, karščiavimas. Ši komplikacija yra reta, bet pavojinga, ypač mažiems vaikams. Encefalitas gali palikti ilgalaikius neurologinius pažeidimus arba net baigtis mirtimi.
• Poliomielitas: Poliovirusas, kuris yra vienas iš enteroviruso tipų, sukelia poliomielitą - sunkią centrinės nervų sistemos infekciją, galinčią sukelti paralyžių arba silpnumą, dažniausiai apatinėje kūno dalyje, negrįžtamas galūnių deformacijas. Tai vienintelis enterovirusas, nuo kurio galima apsisaugoti skiepais.
• Pleurodynia (Bornholmo liga): Enteroviruso sukelta būklė, pasireiškianti ūmiu krūtinės arba pilvo raumenų skausmu. Nors liga paprastai praeina be ilgalaikių padarinių, stiprus skausmas krūtinėje gali sukelti kvėpavimo sunkumų ir pacientą labai išvarginti.
• Naujagimių enterovirusinė infekcija: Naujagimiai yra viena pažeidžiamiausių grupių, ypač jei motina nėštumo metu buvo užsikrėtusi enterovirusu. Infekcija gali pasireikšti kaip sepsio sindromas su karščiavimu, mieguistumu, mitybos problemomis ir net centrinės nervų sistemos pažeidimais, tokiais kaip meningoencefalitas. Naujagimiams enterovirusinė infekcija gali būti mirtina arba sukelti ilgalaikes pasekmes, pavyzdžiui, neurologinius sutrikimus.

Skiepai nuo enteroviruso

Šiuo metu specifinių skiepų nuo visų enterovirusų nėra, tačiau egzistuoja poliomielito vakcina, kuri apsaugo nuo vieno iš pavojingiausių enterovirusų - polioviruso, sukeliančio poliomielitą (sunkų raumenų paralyžių, kartais net visam gyvenimui). Ši vakcina yra itin svarbi siekiant išvengti sunkių poliomielito komplikacijų, ypatingai vaikams.

Parvovirusas B19 nėštumo metu

Normalios imuninės sistemos suaugusiems PVB19 infekcija dažniausiai būna lengvos formos arba besimptomė. PVB19 infekcija yra dažna vaikų liga. Antikūnai prieš PVB19 randami 30-60% suaugusiųjų. Nėščios moterys, neturinčios antikūnų prieš PVB19, yra tokios pat imlios infekcijai kaip ir bet kuris kitas suaugęs žmogus.

PVB19 sukelia infekcinę eritemą (erythema infectiosum). Vaikams būdinga „nupieštų skruostų“ veido išvaizda ir „nėrinių“ eriteminis bėrimas ant liemens ir galūnių. Suaugusiesiems dažniausiai gali pasireikšti artropatija, pažeidžianti rankų, riešų, kelių ir čiurnų sąnarius.

Virusas nelaikomas teratogenišku, tačiau vis daugiau mokslo žinių randasi apie intrauterininės infekcijos mechanizmus ir pasekmes bei galimas pasekmes naujagimio vystymuisi. Anemijos ir vaisiaus vandenės rizika yra didesnė, kai moterys PVB18 užsikrečia pirmoje nėštumo pusėje.

Nėščia moteris, kurios PVB19 IgG (-) ir PVB19 IgM (-) yra imli infekcijai, ypač jei ji bendrauja su mažais vaikais, o bendruomenėje yra PVB19 atvejų.

Intraveninis imunoglobulinas (IVIG) buvo naudojamas ūminei PVB19 infekcijai gydyti imunodeficitiniams suaugusiesiems ir ŽIV užsikrėtusiems vaikams.

Siekiant išvengti vaisiaus mirties dėl sunkios anemijos, gali būti perpilama eritrocitų masė. Kūdikio su vandenegimdymas turėtų būti atliekamas tretinio lygio SPĮ, turinčioje naujagimių kritinės būklės priežiūros patirties.

Gripas nėštumo metu

Gripas - tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia A arba B gripo virusai. Ji pasireiškia protrūkiais ir epidemijomis visame pasaulyje, dažniausiai žiemos sezono metu. Nėščiųjų ir neseniai pagimdžiusių moterų (2 sav. po gimdymo ar nėštumo netekimo) sergamumas ir mirtingumas nuo gripo yra didesnis nei bendroje populiacijoje.

Gripas paprastai prasideda staiga prasidėjusiu karščiavimu, neproduktyviu kosuliu ir mialgija. Nėščiosioms, sergančioms gretutinėmis ligomis (pvz., lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis, cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis, piktybiniais navikais, imunosupresija), kyla dar didesnė gripo komplikacijų rizika nei ne nėščiosioms.

Gripo virusas per placentą perduodamas retai, tačiau gripas nėštumo metu gali turėti neigiamą poveikį vaisiui net ir nesant transplacentinio perdavimo. Nėščiosios gripo infekcija gali būti susijusi su vaisiaus įgimtomis anomalijomis (nervinio vamzdelio defektai, hidrocefalija, įgimtos širdies ydos).

Hipertermija, dažna klinikinė gripo apraiška, taip pat yra tam tikrų įgimtų anomalijų rizikos veiksnys, šią riziką sumažina antipiretikų vartojimas.

Gripo gydymas nėštumo metu

Nėščioms ir gimdyvėms (iki 2 sav. po gimdymo), kurioms įtariamas arba patvirtintas gripas, rekomenduojama antivirusinį gydymą skirti kuo anksčiau, neatsižvelgiant į skiepijimo būklę. Nors antivirusinio gydymo nauda didžiausia, kai jis pradedamas per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo, antivirusinis gydymas taip pat pateisinamas ir pacientams, kuriems gripas pasireiškia praėjus >48 valandoms nuo simptomų atsiradimo, ypač jei jų klinikinė būklė nepradėjo gerėti.

Oseltamiviras yra tinkamiausias antivirusinis vaistas nėščiosioms, sergančioms gripu, gydyti. Kiti neuraminidazės inhibitoriai (zanamiviras, peramiviras) yra priimtini alternatyvūs preparatai nėščiosioms gydyti, tačiau zanamiviras yra santykinai kontraindikuotinas pacientams, sergantiems astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga, o peramivirą galima vartoti tik į veną.

Karščiavimui gydyti vartojamas acetaminofenas, nes hipertermija pirmojo trimestro metu siejama su nervinio vamzdelio defektais ir galbūt kitomis įgimtomis anomalijomis.

Gripo profilaktika nėštumo metu

Gripo sezono metu rekomenduojama skiepyti nuo gripo visas moteris, kurios yra nėščios ar gali būti nėščios arba gali gimdyti. Nėščiosios gali būti skiepijamos bet kuria licencijuota inaktyvuota arba rekombinantine gripo vakcina. Nėščiosios neturėtų būti skiepijamos gyva susilpninta gripo vakcina.

Skiepijimas nuo gripo yra labai svarbus mažinant motinos susirgimo gripu ir hospitalizavimo riziką, gerinant nėštumo rezultatus ir apsaugant kūdikį kelis mėnesius po gimimo. Nėščios pacientės pasiekia panašų seroprotekcijos lygį kaip ir negimdžiusios pacientės. Paskiepijus nėščiąją susidaro didelis serumo IgG kiekis, IgG klasės Ak per placentą aktyviai perduodami vaisiui.

Rotavirusas

Rotavirusas - labai užkrečiamas virusas, kuriuo dažniausiai serga vaikai iki 5 metų. Šiuo virusu užsikrečia daugiau nei 90 proc. kūdikių ir vaikų. Jis sukelia pilvo skausmą, dažną gausų viduriavimą skystomis išmatomis, vėmimą bei karščiavimą (karščiuoja apie 90 proc. sergančiųjų).

Didžiausią grėsmę vaikams kelia gausus organizmo skysčių netekimas dėl pasireiškiančių ligos simptomų (dehidratacija). Susirgus rotavirusine infekcija vaikams pirmiausia paprastai pasireiškia karščiavimas, vėmimas ir pilvo skausmai, kiek vėliau atsiranda viduriavimas, galintis trukti 5-7 dienas.

Rotaviruso gydymas

Nėra specifinio rotavirusų sukeltos infekcijos gydymo. Antibiotikai ir antivirusiniai vaistai tokiu atveju nėra efektyvūs ir neskiriami. Paprastai rotavirusinė infekcija savaime praeina per 3-7 dienas. Sergant labai svarbu stengtis išvengti dehidratacijos. Jei vaikas stipriai viduriuoja, gydytojas gali paskirti vartoti elektrolitų tirpalą. Esant stipriai dehidratacijai ligoninėje pacientui gali būti lašinami skysčiai į veną (kai gėrimas apsunkintas).

Rotaviruso profilaktika

Geriausia apsauga - kuo ilgesnis kūdikių maitinimas krūtimi, vakcinacija ir tinkama higiena. EMA (trump. European Medicines Agency) yra užregistruotos dvi vakcinos: „Rotarix“ ir „RotaTeq“. Skiepas nuo rotaviruso nėra leidžiamas į raumenis, o sugirdomas per burną. Priklausomai nuo pasirinktos vakcinos, vaikai yra skiepijami nuo 6 iki 24-32 savaičių amžiaus, 2/3 dozės. Rekomenduojama skiepytis ta pačia vakcina - vakcinaciją pradėti ir baigti ta pačia vakcina.

Svarbu: Rankų plovimas yra pagrindinė profilaktikos priemonė, padedanti sumažinti viruso plitimo riziką.

DUK apie enterovirusus

Ar enterovirusu serga suaugusieji?

Taip, enterovirusu gali užsikrėsti ir suaugusieji. Nors simptomai dažnai būna lengvesni nei vaikams, suaugusieji taip pat gali susirgti sunkesnėmis formomis, ypač jei turi susilpnėjusią imuninę sistemą.

Koks yra enteroviruso inkubacinis periodas?

Enterovirusų inkubacinis periodas paprastai trunka nuo 3 iki 6 dienų, tačiau jis gali svyruoti priklausomai nuo viruso tipo.

Kiek laiko asmuo yra užkrečiamas?

Asmuo, užsikrėtęs enterovirusu, gali būti užkrečiamas kelias savaites po to, kai simptomai išnyksta. Virusai gali išlikti organizme ir būti perduodami kitiems per išmatas ar oro lašeliniu būdu.

Ar enterovirusas pavojingas nėštumo metu?

Nors dauguma enterovirusų nėštumo metu nėra itin pavojingi, kai kurios infekcijos gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, sukelti naujagimiui sepsi.

žymės: #Nestumo

Panašus:

• Žarnyno virusai nėštumo metu: kaip atpažinti simptomus ir saugiai gydytis
• Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
• Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
• Geriausi SMS sveikinimai gimtadienio proga – išskirtinės idėjos ir šilti žodžiai
• Kada tiksliai galima sužinoti kūdikio lytį ir kaip tai nustatoma? Svarbiausi faktai!