Liga, pavadinta „Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl placentos, virkštelės ir membranų komplikacijų“, glaudžiai susijusi su reprodukcine sistema, ypač su struktūromis, kurios palaiko vaisiaus vystymąsi.
Placenta, virkštelė ir amniono membranos yra esminiai komponentai, kurie užtikrina, kad vaisius gautų deguonį, maistines medžiagas ir išskirtų atliekas. Ši liga apima įvairias patologijas, kurios gali kilti dėl placentos, virkštelės ar amniono membranų komplikacijų. Tai gali būti placentos atsiskyrimas, virkštelės suspaudimas ar anomalijos, tokios kaip papildomos virkštelės kraujagyslės. Tokios komplikacijos gali sukelti vaisiaus hipoksiją, augimo sulėtėjimą, priešlaikinį gimdymą ar net vaisiaus mirtį.
Pagrindinės priežastys
Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Dažnai tai yra genetiniai veiksniai, kurie lemia placentos ar virkštelės struktūrų anomalijas. Be to, aplinkos veiksniai, tokie kaip rūkymas, alkoholis, narkotikai, gali paveikti placentos funkciją. Infekcijos nėštumo metu, pavyzdžiui, toksoplazmozė ar citomegalo virusas, taip pat gali sukelti komplikacijų.
Simptomai ir diagnostika
Pagrindiniai simptomai gali būti vaisiaus judesių sumažėjimas, kraujavimas iš makšties, pilvo skausmas ar susitraukimai. Ši liga diagnozuojama naudojant ultragarsinius tyrimus, kurie leidžia stebėti placentos ir virkštelės būklę. Be to, kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip doplerografija, kad būtų įvertinta kraujo tėkmė virkštelėje.
Gydymas
Gydymo galimybės priklauso nuo ligos sunkumo ir priežasčių. Lengvų atvejų metu gali būti rekomenduojamas stebėjimas ir poilsis. Sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvios priežiūros. Vaistai, tokie kaip tocolytics, gali būti naudojami, kad būtų sustabdyti priešlaikiniai gimdymo procesai. Be to, jei yra didelė rizika vaisiui, gali būti rekomenduojamas ankstyvas gimdymas.
Vaisiaus hipoksija
Vaisiaus hipoksija vadinama deguonies stoka vaisiaus audiniuose. Jos dažnis - 5 proc. Ši patologija gali lemti perinatalinę mirtį, sąlygoti naujagimių mirtingumą. Pagal atsiradimo laiką skiriama antenatalinė, intranatalinė ir postnatalinė vaisiaus hipoksija.
Etiologija
Vaisiaus hipoksiją gali sąlygoti motinos, vaisiaus ir (ar) placentos bei virkštelės patologija. Motinos organizme deguonies homeostazė gali sutrikti, kai yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, ryški anemija (Hb mažiau kaip 70g/l), normovoleminė hipotenzija, vena cava sindromas, plaučių ligos, šokas, kraujavimas, apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis. Vaisiaus patologija, galinti lemti jo hipoksiją, yra širdies ydos, vaisiaus vandenė, hemolizinė liga, dvynių transfuzijos sindromas, pernešiojimas, raidos ydos, infekcija.
Placentos ir virkštelės patologija, sąlygojanti hipoksiją, yra priešlaikinė placentos atšoka, kraujavimas dėl placentos pirmeigos ar plėvinio virkštelės prisitvirtinimo, vasa previa, placentos nepakankamumas dėl nėščiųjų hipertenzinės būklės, cukrinio ar gestacinio diabeto, placentos infarkto, hipoplazijos, virkštelės tikrieji ir netikrieji mazgai, virkštelės apsuka apie vaisiaus kūno dalis, virkštelės suspaudimas gimdymo metu.
Patogenezė
Vaisiaus hipoksija gali būti ūminė ir lėtinė. Pradinėje hipoksijos stadijoje būna vaisiaus tachikardija, padidėjęs kraujotakos greitis. Progresuojant hipoksijai, vyksta kraujo apytakos centralizacija gyvybiškai svarbiuose vaisiaus organuose: smegenyse, širdyje. Sumažėja deguonies raumenyse, žarnyne, inkstuose ir kt. Deguonies trūkumas žarnyne dirgina nervus vagus ir sukelia hiperperistaltiką. Vaisiaus vandenyse atsiranda mekonijaus, kuris nudažo vandenis žalsva spalva. Sunkios hipoksijos atveju atsipalaiduoja vaisiaus išangės sfinkteris.
Dėl hipoksijos, metabolinės acidozės ir išsekusio angliavandenių rezervo pakinta daugelio organų ir sistemų funkcijos bei morfologija.
Klinika ir diagnostika
Hipoksijos požymiai yra sulėtėję ar išnykę vaisiaus judesiai, auskultuojant girdimi padažnėję (daugiau kaip 150 k./min.) ar suretėję (mažiau kaip 100-110 k./min.) vaisiaus širdies tonai. Vaisiaus kardiotokogramoje (žr. sk. „Kardiotokografija“ 182 psl.) kinta bazinis dažnis, mažėja variabiliškumas, atsiranda vėlyvųjų deceleracijų, nestresinis testas - nereaktyvus. Keičiasi ir kiti vaisiaus biofizinio profilio duomenys: mažėja vaisiaus motorinių ir kvėpavimo judesių ar jie visiškai išnyksta, atsiranda oligohidramnionas, sumažėja vaisiaus raumenų tonusas (išsitiesęs vaisius).
Tiriant ultragarsu, nustatomas sulėtėjęs vaisiaus augimas, o doplerometrijos tyrimo metu stebima kraujotakos centralizacija. Plyšus vaisiaus dangalams, stebimi žalsvi vaisiaus vandenys. Gimdymo metu pagrindiniai vaisiaus hipoksijos požymiai yra šie: kardiotokogramos pokyčiai, žali vaisiaus vandenys. Nutekėjus vandenims, galima atlikti vaisiaus pulsoksimetriją (matuoti SpO2 periferiniame kraujyje) ar tirti kraują iš pirmaujančios vaisiaus dalies šarmų ir rūgščių pusiausvyrai nustatyti.
Gydymas
Įtarus vaisiaus hipoksiją, ieškoma galimų jos priežasčių ir gydomos nėščiosios ligos. Gimdymo metu įtarus ar nustačius vaisiaus hipoksiją, taikoma intrauterinė vaisiaus reanimacija: gimdyvė guldoma ant šono, jai duodama kvėpuoti deguonies 10 l/min., nutraukiamas gimdymo veiklos skatinimas oksitocinu, gimdos hiperdinamijos ar hiperstimuliacijos atveju tinka intraveninė tokolizė beta mimetikais (partusistenu). Jei šios priemonės vaisiaus būklės nepagerina, reikia užbaigti gimdymą cezario pjūvio operacija arba, jei yra sąlygos, akušerinėmis replėmis ar vakuumekstraktoriumi.
Smulkiųjų vaisiaus dalių ir virkštelės iškritimas
Nėštumo pabaigoje vaisiaus vandenų kiekis šiek tiek sumažėja, dėl to labiau palinksta vaisiaus galvutė ir stuburas, galūnės prisispaudžia prie kūno: vaisius įgauna ovalo formą. Virkštelės kilpos paprastai esti priekyje prie krūtinės, tarp sukryžiuotų rankų ir kojų. Smulkiosios vaisiaus dalys (rankos ir kojos) ir virkštelės kilpos gali iškristi pro atvirą gimdos kaklelį į makštį tada, kai nuteka gemaliniai vaisiaus vandenys.
Jei vaisiaus vandenų pūslė neplyšusi ir makštinio tyrimo metu pro gimdos kaklelį čiuopiama pirmaujanti smulkioji vaisiaus dalis ar virkštelė - tai vadinama smulkiosios vaisiaus dalies ar virkštelės pirmeiga.
Virkštelės iškritimo dažnis 1:265-1:426 visų gimdymų. Esant galvutės pirmeigai - vienas atvejis iš 600 gimdymų.
Etiologija
- Netaisyklingos vaisiaus padėtys gimdoje (skersinė, įstrižinė, sėdynės).
- Galvinė pirmeiga, kai vaisiaus galva nevisiškai užpildo kaulinio dubens įeigą (pvz., priešlaikinis gimdymas).
- Vaisiaus vandenų dangalų praplėšimas, esant neprigludusiai vaisiaus pirmeigai prie mažojo dubens įeigos.
- Siauras dubuo.
- Atloštinės galvos pirmeigos.
- Polihidramnionas.
- Daugiavaisis nėštumas.
Smulkiųjų vaisiaus dalių iškritimas
Smulkiosios vaisiaus dalys gali iškristi esant bet kuriai vaisiaus padėčiai gimdoje. Kai, esant skersinei padėčiai, iškrinta ranka, kyla rimta gimdymo komplikacija, susidaro palankios sąlygos įsistatyti petukui į dubenį ir nekomplikuotai skersinei padėčiai pereiti į užleistą (jei laiku nebus suteikta pagalba). Iškritusi ranka, kai yra sėdynės pirmeiga, didesnės praktin...
Virkštelės pirmeiga
Virkštelės pirmeiga - tai tokia vaisiaus ir virkštelės padėtis gimdoje dar neplyšus vaisiaus dangalams, kuomet virkštelė yra žemiau pirmeigės vaisiaus kūno dalies. Virkštelės iškritimas konstatuojamas tuomet, kai vaisiaus dangalai plyšta, ir virkštelė pasirodo pirmoji gimdymo takuose.
Virkštelė jungia placentą ir vaisių, joje praeina trys kraujagyslės, kuriomis cirkuliuoja vaisiaus kraujas. Virkštelės pirmeiga ir iškritimas pasitaiko daugmaž 1 kartą iš 200 gimdymų.
Kol neplyšę vaisiaus dangalai, virkštelės pirmeiga nėra pavonjiga, tačiau jos iškritimas yra pavojinga būklė, nes ji gali būti lengvai suspausta ir nulemti vaisiaus patologiją ar net mirtį (iki 25-50% atvejų).
Didesnė tikimybė, jog virkštelė bus suspausta, yra tada, kai: moteris gimdo pirmą kartą, vaisius yra galvinėje pirmeigoje, gimdos kaklelis dar nepilnai išsiplėtęs.
Virkštelės iškritimą gali nulemti dvi grupės veiksnių:
- Su vaisiumi susiję veiksniai: netaisyklinga pirmeiga, neišnešiotumas, anencefalija (besmegenystė), polihidroamnionas (vaisiaus vandenų kiekio padidėjimas), daugiavaisis nėštumas.
- Su motina susiję veiksniai: siauras dubuo, dubens augliai.
Pati moteris nejaučia jokių virkštelės pirmeigos ar iškritimo požymių. Esant virkštelės pirmeigai, kol vaisiaus dangalai neplyšę, gydytojas taip pat neaptiks jokių požymių. Virkštelės iškritimas pasireiškia jos kilpos buvimu gimdymo takuose dar prieš visą vaisių arba kartu su kuria nors jo kūno dalimi.
žymės:
Panašus:
- Nepraleiskite! Svarbiausi Patarimai Naujagimio Virkštelės Priežiūrai ir Rizikos Išvengimui
- Virkštelės mazgas – pavojingiausi požymiai ir kaip apsisaugoti nuo komplikacijų!
- Virkštelės ir placentos kraujo kamieninių ląstelių šokiruojantis palyginimas – ką turite žinoti!
- Neįtikėtina! Kaip Tinkamai Prisitvirtinti Plevinius Virksteles Prie Gimdos – Išsamus Vadovas
- Vaisių tortas vaikams: sveikas ir skanus desertas gimtadieniui!
- Vaikiškos Tyrelės Su Mėsa: Gardžiausi Receptai Ir Nepakeičiami Patarimai Tėvams