Daugelį metų LRT TELEVIZIJOS laidų vedėja dirbusi Vilija Grigonytė sako, kad televizija užburia, tačiau jai visuomet buvo mielesnis darbas už kadro, nei buvimas prieš kameras.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Karjeros Pradžia
Vilija Grigonytė baigė anglų kalbos studijas Vilniaus universitete. „Jūratė mane atvedė į televiziją“, - sako Vilniaus universitete anglų kalbos studijas baigusi Vilija. Dainininkės karjerą ji pradėjo ansamblyje „Vilniaus aidai“, vėliau dainavo naktiniame bare „Erfurtas“.
Ištekėjusi už dainininko Ovidijaus Vyšniausko, sukiojosi estrados pasaulyje ir pažinojo daugybę scenos žmonių. Užtat jai nebuvo sunku Lietuvos televizijoje parengti keletą estrados laidų.
Darbas Televizijoje
Televizijoje ir scenoje buvusiai dainininkei mokytoju tapo maestro Vytautas Kernagis. Būtent jis padėjo anglų kalbos dėstytoja dirbusiai V. Grigonytei rasti kelią į sceną. „Aš pakėliau telefono ragelį, surinkau nacionalinės filharmonijos numerį ir paklausiau Vytauto Kernagio: „Gal jums reikalinga dainininkė?“ Jis atsakė, kad čia vienas ansamblis griūva, bet, jei noriu, galiu atvažiuoti. Taip ir prasidėjo mano dainininkės karjera“, - apie lemtingąjį skambutį LRT laidos „Gyvenimas“ kūrėjams pasakojo V. Grigonytė.
Netrukus šią atlikėją jau žinojo visa Lietuva. Dar labiau išpopuliarino darbas televizijoje - energingą dainininkę netrukus pastebėjo televizijos vadovai ir pasiūlė tapti televiktorinos vedėja. „Mane visi pažinojo, autobuse žmonės pirštais rodydavo, o gatvėje vaikai bėgdavo iš paskos prašydami autografo. Atvirai sakant, man tai nelabai patiko. Esu iš tų, kurie mieliau atsisėstų kampe ir būčiau niekam nematoma”, - neslepia Vilija.
„Muzikinis Viešbutis“
Net devynerius metus buvote populiariosios LRT TELEVIZIJOS laidos „Muzikinis viešbutis“ vedėja. „Artistai didelę gyvenimo dalį praleidžia viešbučiuose - atvyksta, išvyksta, būna tai viename mieste, tai kitame. Mes sugalvojome Vilniuje įkurti viešbutį, kuriame jie lankytųsi nuolat“, - šią istoriją „Muzikinio viešbučio“ laidos redaktorė žurnalistams yra pasakojusi ne vieną ir ne du kartus. Vilija dabar jau neprisimena, kaip atsirado laidos pavadinimas.
Gali būti, tai - jos televizijos krikštamotės, režisierės Jūratės Šimkutės, idėja, išgirsta, kai kartą lankė ją, gulinčią su lūžusia koja ligoninėje.
Jūs pati televizijoje debiutavote 1984 m., kaip viktorinos „10x10“ vedėja, po to vedėte „Muzikinį viešbutį“, 2001-aisiais ėmėtės projektų „Būk artistas“ ir „Vilniaus Brodvėjus“.
Dalyvavimas „Eurovizijoje“
Jūs - pirmoji eurovizinės delegacijos koordinatorė Lietuvoje. Tada Lietuvai atstovavo Ovidijus Vyšniauskas su daina „Lopšinė mylimai“ ir liko paskutinėje vietoje. Lengva tikrai nebuvo, ypač 1994-aisiais, kai vykome į Lietuvai pirmąją „Euroviziją“.
Daugelį dalykų, kuriuos dabar daro komanda, man teko daryti vienai. Pamenu, dalykinius laiškus netgi pradėjau pasirašinėti skirtingai - Grigonytės ir Vyšniauskienės pavardėmis. Tiesiog tam, kad būtų mažiau nustebusių, kaip visus darbus gali padaryti vienas žmogus. Pinigų dalyvavimui tada beveik neturėjome, tačiau tai suprantama - juk buvome palyginti neseniai atkūrę nepriklausomybę.
Tiesa, dėl to konkurse sulaukėme nemažai susidomėjimo. Pamenu, per spaudos konferenciją mūsų paklausė, ar pas mus groja džiazą ir, ar žinome, kas tai yra. Kai į Lietuvą grįžau po pirmosios „Eurovizijos“, viena moteris man pareiškė, jog padariau gėdą šaliai. Taip buvau sutikta. Tarsi būčiau dėl kažko kalta.
1998-ieji buvo paskutiniai metai, kai atlikėjams „Eurovizijoje“ akomponavo orkestras. Buvo daug pokyčių, tačiau ir mes jau buvome įgiję patirties, geriau žinojome, kaip viskas vyksta, tad vykome kur kas geriau pasiruošę. Praėjus porai dešimtmečių šios dainos sulaukia puikių atsiliepimų, Aistės daina šiandien vadinama pralenkusia laikmetį.
Vis dėlto, mano galva, „Strazdas“ buvo tikrai gera daina. Galbūt nepasisekė, kad Aistės pasirodymas tądien buvo pats pirmas, bet ji padarė viską, ką galėjo ir netgi daugiau. Yra labai daug dar nepatirtų dalykų. Be to, „Eurovizijoje“ yra labai griežtos filmavimo taisyklės - ant scenos negali judėti kaip nori - tenka įsiminti kiekvieną, net ir menkiausią savo judesį, kiekvieną žingsnelį. Mūsų atlikėjai neturi, kur pasiruošti tokiems pasirodymams.
Lietuvos pasirodymai Eurovizijoje
| Metai | Atlikėjas | Daina | Vieta |
|---|---|---|---|
| 1994 | Ovidijus Vyšniauskas | Lopšinė mylimai | Paskutinė |
| 1999 | Aistė Smilgevičiūtė | Strazdas | 20 |
Asmeninis Gyvenimas
Tačiau darbas scenoje bei televizijoje turėjo ir daugybę pranašumų. Juk būtent dainuodama moteris susipažino su būsimu savo vyru, dainininku Ovidijumi Vyšniausku. „Mes koncertavome Marijampolėje. Jis ieškojo darbo, todėl atėjo pas tuo metu mūsų grupei vadovavusį Andrių Kulikauską. Padainavo ir labai patiko - taip ir pradėjo koncertuoti su mumis“, - pažintį su būsimu vyru prisiminė V.Grigonytė.
Po kurio laiko pora susituokė, susilaukė dukters. Vilija ir šiandien negalėtų pasakyti, kodėl sugriuvo 12 metų trukusi santuoka. Porą išsiskyrė tyliai ir taikiai, be akių drąskymo, turto dalybų, be skandalų. Buvęs Vilijos vyras O. Vyšniauskas netrukus pamilo dar kartą, vedė, susilaukė vaikų. „O mano širdis laisva, esu patenkinta savo gyvenimu. Ir, matyt, nelabai norėčiau kažką keisti“, - sako Vilija.
Gyvenimas Po Televizijos
Sulaukusi 38-erių Vilija nutarė keisti gyvenimą - ji sunaikino visus savo įrašus. V. Grigonytė sako tiesiog suvokusi, kad 38-erių metų moteriai reikia baigti koncertuoti. Sulaukusi tos dienos tiesiog sunaikino muzikinius įrašus - be jokio širdies skausmo. „Yra žmonių, kurie prisiriša prie to, ką daro, o aš - ne iš tokių. Aš kiekvieną dieną gyvenu iš naujo“, - sako buvusi viena garsiausų to meto atlikėjų.
Tačiau netrukus likimas atsiuntė didelį išbandymą. LRT televizijoje padvelkė nauji vėjai - keitėsi valdžia, kuriai reikėjo naujų veidų. Vilija Grigonytė buvo viena iš tų, kuriai buvo užvertos įstaigos durys. Tai nutiko prieš 12 metų. Tada su kolege įkūrėme renginių organizavimo įmonę ir keletą metų puikiai gyvenome. Tačiau 2008-2009-ųjų krizė neaplenkė ir mūsų. Užsakymų sumažėjo, reikėjo kažką daryti. Ir sakyčiau atsitiktinai atsirados dabartinis mano darbas.
Šiandien Vilija Grigonytė - Kultūros ministerijos darbuotoja. Sako, tik neseniai pripratusi prie 8 val. darbo dienos. Pirmą kartą po 12 metų LRT televizijos duris pravėrusiai V.Grigonytei širdį akimirksniu suspaudė jaudulys, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.Iš atminties gelmių išniro prisiminimai apie čia patirtus džiaugsmus ir nusivylimus, nuotykius ir sutiktus žmones, visam laikui pakeitusius jos gyvenimą.
Į ją gatvėje nebeatsisuka praeiviai, namuose ji nesaugo dainų įrašų ar šlovės metus primenančių nuotraukų. Tą dieną, kai nužengė nuo scenos, V.Grigonytė viską, kas primintų praeitį, sunaikino. Tik taip galėjusi judėti į priekį.
Pomėgiai ir Pažiūros
Daugybė dalykų. Kartais apsilankau atvirose paskaitose apie filosofiją, naująją vadybą, pasaulio politiką, istoriją. Vakarais mėgstu klausyti „Mezzo“ kanalo, ypač operų, labai patinka sakralinė muzika, Bernardinų bažnyčioje netgi rengdavau sakralinės muzikos festivalius „Pax et Bonum“, kuriuose lankėsi netgi labai garsūs atlikėjai.
Atrodo, kad internetas suteikė labai daug galimybių parodyti savo kūrybą, atlikėjai gali savo dainas kelti į įvairias muzikos ar vaizdo įrašų platformas. Tam tikra prasme, labai gerai, kad kiekvienas gali daryti tai, ką nori - kūrybinė saviraiška yra nuostabus dalykas.
Buvimas kadre man per didelis vargas. Man labiau patinka būti už kadro. Retas žino, kad po varginančių repeticijų mane gelbėjo su partneriu Vytautu Kernagiu turėtas susitarimas - jam per filmavimus tekdavo didesnis krūvis, o aš buvau ta, kurią jis kartais patraukdavo per dantį, kuri turėjo gal kartais kiek naivokai atsakyti ar sureaguoti.
Sakėte, kad dirbant televizijoje galbūt trūko tam tikro atsakomojo ryšio, vis dėlto, galbūt jus užkalbindavo praeiviai gatvėje? Žinoma, žmonės atpažindavo, tačiau niekada nemėgau dėmesio, man tai nebuvo svarbu. Tiesa, pavyzdžiui, „Muzikinį viešbutį“ filmuodavome Vaidilos teatre, kur susirinkdavo žiūrovai.
Dabar populiaru sakyti, kad norint ko nors pasiekti, reikia išeiti iš komforto zonos. Jums taip pat teko? O kaip be to? Kartais išėjimas iš tos komforto zonos yra geras postūmis, padedantis atrasti kažką naujo. Metams bėgant pamatai, kad iš esmės viskas kartojasi, atrodo, kad viskas matyta, viskas praeita. Tenka nuolat ieškoti būdų, kaip pamatyti, kad aplinkui tikrai yra kažkas naujo, įdomaus.
Rodos, kad viską visuomet stengiatės priimti su optimizmu. Supratau, kad pasaulio nepakeisiu, tačiau jame galima rasti laimę ir patogumą. Kas iš to, kad kažkur skubame, lekiame. Tereikia apsidairyti, aplink daug grožio, įvairovėje, žmogaus kūryboje. Gražu, kad žmonės džiaugiasi, bendrauja.
Man atsibosta monotonija, bet, matyt, ne veltui sakoma, kad kantrybė yra auksinė dorybė. Tas žmogus, kuris kantriai daro, kažką vis tiek padaro. Vienaip ar kitaip, gyvenime jus lydi muzika. Taip, tačiau tai jau baigtas skyrius.
Tačiau jus vadino atlikėja aplenkusia laiką, labai modernia... Tai buvo viena mano pusė, tačiau man labai patiko baladės. Pamenu, su balade „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ publika mane labai gerai priimdavo, po to Kauno dramos teatras mano dainos įrašą netgi naudojo viename spektaklyje. Jei būtų buvęs kitas laikmetis ir kitokios sąlygos...
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Vilijos Lobačiuvienės Neįtikėtina Kelionė: Nuo Liaudies Medicinos Iki Vyriausiosios Lietuvos Raganos
- Vilija Blinkevičiūtė: Įdomiausia Biografija ir Sėkminga Politinė Karjera
- Vilija Urbonienė: Įkvepianti Biografija ir Neįtikėtinas Kūrybinis Kelias
- Vėjaraupiai 7 mėnesių kūdikiui: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai gydyti
- Neįtikėtina! Sužinokite Pavojus, Kuriuos Sukelia Antibiotikų Vartojimas Nėštumo Pradžioje