Vis daugiau kalbama apie mėsinių galvijų dirbtinio sėklinimo būtinybę, kad būtų greičiau pasiekiama genetinė pažanga. Bet Lietuvoje kol kas tik maža dalis mėsinių galvijų augintojų tam ryžtasi.
Dirbtinio apvaisinimo nauda ir būdai
Apie dirbtinio apvaisinimo naudą ir būdus kalbėta Mokymų centre „Agroakademija“ vykusioje Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) ir LSMU Gyvulininkystės instituto surengtoje lauko dienoje „Inovatyvių sėklinimo technologijų taikymas mėsinėje galvijininkystėje“.
Su naujausiais sėklinimo metodais mėsinėje galvijininkystėje, skaitmeninėmis technologijomis, mėsinių galvijų lytinių ciklų kontrole augintojus ir specialistus supažindino LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis, LSMU Gyvulininkystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Nainienė ir doktorantė Inga Merkelytė.
„Dirbtinis sėklinimas suteikė proveržį mėsinei gyvulininkystei, tai jau ne ateitis, bet dabartis. Neabejoju, kad ateis laikas, kai Lietuvoje bus persodinami embrionai“, - teigė V. Gudaitis.
Jis sutinka, kad sunkumų, norint sėklinti mėsinius galvijus, yra: nelengva pamatyti ganyklose lakstančių karvių rują, užfiksuoti gyvulį, organizuoti darbą. Bet kas ryžtasi tam ir po sėklinimo gimusį veršelį palygina su atvestu po natūralaus kergimo - skirtumas akivaizdus.
„Tas darbas, ta užsikrauta našta pasiteisina, todėl reikia tai daryti“, - abejojančius augintojus ragino ekspertas.
Kai bandoje yra bulius, augintojų gyvenimas daug ramesnis. Tačiau ir šiuo atveju, pasak V. Gudaičio, būna visokių niuansų dėl apsivaisinimo - ne visada bulius apvaisina didžiąją dalį bandos patelių: „Kai tikrinu veršingumą, randu ir 30, ir 40, būna ir 90 proc. apsivaisinusių karvių ir telyčių.“
Problema - trūksta mėsinių gyvulių sėklintojų
Nuo ko priklauso apsėklinimo sėkmė? Labai svarbu parinkti tinkamiausią laiką, daug priklauso nuo paties gyvulio, laikymo sąlygų - vienos taisyklės, anot V. Gudaičio, nėra, nes sėklinimo laikas labai individualus dalykas. Pieninėms karvėms jau naudojamos išmaniosios programos, nustatančios rują ir sėklinimo laiką. Tada rezultatas būna geresnis.
„Didžiausia bėda sėklinant mėsinius galvijus - pažeidžiama gleivinė, tada jau karvė tikrai neapsivaisins. Pasitaiko ir anatominių gimdos kaklelio nukrypimų, dėl kurio nepavyksta įvesti šiaudelio su sperma“, - pasakojo V. Gudaitis niuansus, demonstruodamas ekrane dirbtinio sėklinimo procedūrą.
Kai kurie augintojai iškart klausė, kaip imtis dirbtinio apvaisinimo, jeigu kai kuriuose rajonuose nėra, kam sėklinti, trūksta veterinarijos gydytojų. Apie tai kalbėjo Utenos, Anykščių r. ūkininkai. V. Gudaitis patarė jiems specialiuose kursuose patiems išmokti šio amato, taip pasielgė ne vienas gyvulių augintojas.
„Dabar yra tokių technologijų, kurios labai palengvina sėklinimą“, - LŽŪKT ekspertas drąsino galvijų augintojus mokytis patiems sėklinti.
Kokio amžiaus telyčias geriausia pradėti sėklinti?
Ankstyvas veršingumas, V. Gudaičio teigimu, stabdo kūno vystymąsi. Toks gyvulys iki gyvenimo pabaigos lieka mažesnis, gali vesti jauniklius, tačiau tokio gyvulio vertinimai bus žemesni.
Pasak dr. R. Nainienės, daugelis Europos ir britų mėsinių veislių telyčių subręsta maždaug 12,5 mėn. amžiaus, tačiau daugiausia tai lemia veislė, klimatas, šėrimas, laikymo sąlygos. Anksčiau bręstančios veislės - angusai, herefordai, galovėjai, juos galima kergti jau 14-16 mėn. amžiaus. Šarolė, limuzinai, simentalai subręsta vėliau.
„Telyčios lytiškai subręsta anksčiau negu pasibaigia organizmo augimas ir vystymasis. Kiekvienos telyčios kergimo ar sėklinimo laikas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į kūno masę, amžių“, - sakė mokslininkė.
Ji pridūrė, kad moksliniai tyrimai ne visada sutampa su praktika: „Bet noriu jus suintriguoti, kad skaičiuotumėte, žiūrėtumėte patys, kada geriausiai pirmą kartą jūsų telyčioms veršiuotis. Kiekvienas ūkis sprendžia pagal savo tikslus, bandą, jų fiziologinį subrendimą ir turimas sąlygas“, - pabrėžė R. Nainienė.
Kergti natūraliai pamažu tampa prabanga
LSMU Gyvulininkystės instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja I. Merkelytė dar kartą pabrėžė, kad tik geri vaisingumo ir veršiavimosi rezultatai leidžia sėkmingai vystytis ūkiui.
„Ūkiai, kurie taiko rujų sinchronizavimą ir dirbtinai sėklina gyvulius, pastebėjo, kad nuo kiekvieno parduoto veršelio gaunamas didesnis pelnas, tai susiję su didesniu atjunkomų veršelių svoriu, sutrumpėjusiu veršiavimosi periodu, kokybiškesniais veršeliais“, - kalbėjo lektorė.
Ir pagal ekonominius paskaičiavimus, jos teigimu, kergti natūraliai pamažu tampa prabanga ūkiui, nes gerą reproduktorių sunku ir brangu įsigyti. Be to, vienas bulius viso ūkio poreikių dažniausiai nepatenkina. Todėl dirbtinis sėklinimas - gera alternatyva buliui.
Žinoma, ir dirbtinis apvaisinimas turi sunkumų - dažnai būna nepastebimos rujos, užsitęsęs nevaisingas periodas po apsiveršiavimo (jį lemia veršiavimosi komplikacijos, susirgimai po veršiavimosi ir kt.), netinkamai nustatyta ruja.
„Rujos nustatymas yra pagrindinis veiksnys, kuris turi įtakos karvių bandos reprodukcinei būklei“, - akcentavo LSMU Gyvulininkystės instituto doktorantė Inga Merkelytė. Karvių rujų išaiškinimas mėsinėje galvijininkystėje nesiekia nė 50 procentų. Tačiau nustatyti rują šiais laikais padeda modernios priemonės - yra sukurta automatizuotų sistemų, kurios gali nustatyti rują daug tiksliau negu vizualinis stebėjimas.
Šiuo metu naudojamos įvairios rujų nustatymo sistemos: klijuojami pleistrai, boliusai, pedometrai, ausų įsagai, antkakliai, davikliai ant uodegos. Dažna priemone išlieka ir rujos sinchronizavimas. Dėl rujos sinchronizavimo schemų naudojimo ūkyje būtina pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Teisės aktai ir reglamentavimas
Žemės ūkio ministro V. Juknos 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-59 „Dėl gyvulių sėklinimo pažymėjimo, veislinių bulių reproduktorių spermos dozių ir galvijų kergimo taisyklių patvirtinimo" reglamentuojama galvijų kergimo tvarka. Taip siekiama vykdyti į Lietuvą įvežamos ir sėklinimo centruose pagaminamos bulių reproduktorių spermos dozių apskaitą, panaudojimo kontrolę bei užkrečiamųjų ligų prevenciją ir kontrolę. Įsakymas įsigalioja nuo 2014 m. gegužės 1 d.
Fiziniams ir juridiniams asmenims, teikiantiems gyvulių sėklinimo paslaugas bei ūkininkams, kurie sėklina gyvulius savo bandoje, vieną kartą per mėnesį, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atlikto sėklinimo, privaloma perduoti duomenis apie apsėklintus galvijus ar kiaules per VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro parengtą interneto tinklalapį www.vic.lt į interaktyviąją galvijų ar kiaulių sėklinimo duomenų bazę ir užtikrinti perduodamų duomenų teisingumą.
Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna pastebi, kad iki šiol nebuvo galvijų kergimą reglamentuojančio teisės akto.
„Mėsinėje galvijininkystėje karvės ir telyčios paprastai apvaisinamos kergiant jas buliais, tuo tarpu dirbtinis apvaisinimas (sėklinimas) naudojamas išskirtiniais atvejais ir tik smulkiose bandose. Kai kuriuose pieninių galvijų ūkiuose karvių ir telyčių apvaisinimas irgi vykdomas jas kergiant. Centro duomenų bazėse daugėja galvijų su nepilna kilme - žinoma tik motina, tėvo nėra galimybės nurodyti, nes kergimo įvykis nebuvo perduotas Centrui. Siekiant turėti visą informaciją apie galvijų kilmę ir taip išvengti galimo neapgalvoto giminingo veisimo, kuomet kergiama nežinomos kilmės buliais, tvirtinama kergimo ir jo apskaitos tvarka", - pažymi ministras prof. V. Jukna.
Žemės ūkio ministras pabrėžia, kad siekiant turėti teisingą informaciją apie gyvulių spermos panaudojimą ir jos apskaitą, tobulinama Centro administruojama gyvulių (galvijų, kiaulių) sėklinimo duomenų bazė, papildant ją informacija apie gyvulių sėklinimo centruose ir įmonėse sukauptą ir iš kitų šalių įvežtas gyvulių spermos dozes bei spermos dozių realizaciją Lietuvos Respublikoje.
FABA patirtis
Spalio mėnesį Lietuvoje lankėsi beveik visus Suomijos ūkininkus jungianti organizacija FABA. Vos per vieną dieną 9 organizacijos nariai aplankė Pieno tyrimų laboratoriją, Raimondo Vitkausko ūkį, domėjosi Lietuvos pieno pramone bei sutiko atskleisti, kaip šiandien gyvena Suomijos ūkininkai.
Papasakokite, kas yra FABA ir ką jūs veikiate?
Visų pirma, esame Suomijos pieno ūkininkus apjungianti organizacija, kurioje šiuo metu yra apie 7 tūkstančiai narių (o tai yra beveik visi Suomijos galvijų augintojai). Viena svarbiausių mūsų veiklų - galvijų veisimas ir dirbtinis apvaisinimas. FABA‘i priklauso 25 procentai įmonės „VikingGenetics“, o šis bendradarbiavimas puikiai įrodo, kad pasauliui pateikiame tik kokybišką ir puikiai atrinktą prekę.
Tačiau tai tikrai ne viskas. Mes konsultuojame ūkininkus veisimo klausimais, sudarome asmeninius veisimo planus, užsiimame gyvulių ir embrionų prekyba, rūpinamės embrionų pervežimu, galvijų surašymu bei duomenų apie jų sveikatą rinkimu, bendradarbiaujame su veterinarais, kurių pagrindinis tikslas yra ne gydyti įsisenėjusias ligas, o užkirsti kelią įvairioms infekcijoms ir nuostoliams. Galiausiai, turime sutartį su įmone, kuri padeda palaikyti švarą ūkiuose.
Kiek laiko gyvuoja FABA?
Viskas prasidėjo maždaug prieš 120 metų. Žinoma, nuo to laiko viskas labai pasikeitė, mes nuolat atrandame naujas sritis, tobulėjame, pradėjome vykdyti dirbtinio apvaisinimo programas, tačiau pirminė mintis apie veisimo kompaniją kilo išties seniai.
Kodėl jūs nusprendėte apsilankyti Lietuvoje?
Kas dvejus metus FABA renka savo atstovus, kurie ne tik priima svarbiausius sprendimus, bet ir nuolat keliauja po Europos šalių ūkius, stengdamiesi pamatyti kaip gyvena kitų pieno ūkių atstovai bei pasisemti naujų idėjų. Šį kartą nusprendėme aplankyti visas Baltijos šalis, kiekvienai skiriant po vieną dieną. Lietuvoje pamatytas ūkis mus išties sužavėjo, o puikūs rezultatai kalba patys už save. Lietuvoje mes tikime, kad skandinaviška genetika yra viena geriausių pasaulyje.
Ar tai tiesa?
Mes dedame visas pastangas, kad būtume geriausi. Dideliais žingsniais einame į priekį ir nuolat stengiamės pasiekti vis geresnių rezultatų. Vienas iš mūsų privalumų yra tai, kad atliekame DNR testus su veršingomis karvėmis ir paėmę mėginius po dviejų mėnesiu jau žinome, koks veršelis gims. Tai išties neįtikėtini pasiekimai.
Papasakokite šiek tiek daugiau apie Skandinavijos ūkininkus. Galbūt jūs turite kokių nors išskirtinių tradicijų?
Bene didžiausias mūsų išskirtinumas ir viena ilgaamžiškiausių tradicijų yra kruopštus duomenų rinkimas apie veisimą ir įvairias ligas. Šis duomenų rinkimas ne tik palengvina mūsų gyvenimus, bet ir padeda sparčiai tobulėti veisimo srityje. Aiškiai matome visus įvykusius pokyčius, todėl nesunkiai galime atrinkti pačius sveikiausius ir geriausius bulius.
Dar viena mūsų tradicija - išskirtinis rūpinimasis galvijo nagų sveikata. Puikiai suprantame, kad nagos turi didžiulę įtaką bendrai galvijo sveikatai, tad dedame visas pastangas, kad užtikrintume puikią jų būklę.
Skandinavijos ūkininkai dažniausiai eina jau pramintu taku, remiasi į tradicijas, ar atvirkščiai - nuolat ieško naujų modernių būdų, kaip palengvinti ūkio gyvenimą?
Modernių technologijų naudojame išties nemažai, o daugybėje ūkių galime rasti naujausius melžimo robotus. Tiesa, tokiu keliu pasukome ne tik todėl, kad norėjome neatsilikti nuo naujovių. Rasti gerus pieno ūkio darbuotojus Suomijoje yra išties nelengva, o jų išlaikymas kainuoja gan brangiai, tad mums patogiau į pagalbą pasitelkti technologijas. Be to, mūsų šalyje pieno ūkininkams yra keliami labai dideli reikalavimai, privalome skirti labai daug dėmesio galvijų sveikatai, o modernios technologijos padeda tai pasiekti.
Ar tiesa, kad dauguma Suomijos ūkiu yra išties maži?
Taip. Dauguma ūkininkų augina apie 40 melžiamų karvių, tačiau šis skaičius nuolat didėja. Didžiausi ūkiai Suomijoje augina 600 karvių.
Kokia šiuo metu yra pieno supirkimo kaina Suomijoje?
Apie 37 euro centus už litrą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ši kaina yra vienoda visiems ūkininkams, nepriklausomai, kiek karvių jie augina.
Klonuotų gyvulių mėsa ir pienas
Vašingtonas, sausio 2 d. Jungtinių Valstijų vyriausybė oficialiai paskelbė, kad klonuotų gyvulių mėsa ir pienas yra saugūs vartoti.
Anot portalo „The Windsor Star“, po daugiau nei penkerius metus trukusių tyrimų Maisto ir vaistų organizacija priėjo prie išvados, kad klonuoti gyvūnai „niekuo nesiskiria“ nuo užaugintų įprastu būdu.
„Klonuotų galvijų, kiaulių ir ožkų mėsa ir pienas yra tokie pat sveiki, kaip ir maistas, kuri valgome kiekvieną dieną“, - tvirtina organizacijos skyriaus vadovas Stivenas Sandlofas (Stephen Sundlof).
Dėl šios priežasties pareigūnai nemano, kad tokį maistą reiktų ženklinti specialiomis etiketėmis. Tam griežtai prieštarauja klonavimo kritikai.
„Vartotojams ketinama pasiūlyti produktų, kurie, tikėtina, nėra saugūs, pagaminti prasilenkiant su etikos normomis ir dar be specialaus ženklinimo“, - sako Džozefas Mendelsonas (Joseph Mendelson), Maisto saugumo centro direktorius.
Kitos organizacijos teigimu, vyriausybė ignoruoja tyrimus, kurie parodė, kad klonuoti gyvuliai dažniau nugaišta arba išsigimsta.
Norint sukurti gyvulio kloną arba kopiją, kiaušinėlyje užkoduota genetinė informacija yra ištrinama ir pakeičiama ta, kuria turi norimas klonuoti gyvulys. Tada silpnas elektros šokas priverčia kiaušinėlį vystytis taip, kad iš jo išaugtų identiška „originalo“ kopija.
Klonavimu užsiimančios kompanijos sako, kad tai - tik dar viena dauginimo technologija, kaip ir, pavyzdžiui, dirbtinis apvaisinimas. Klonavimas naudingas tuo, kad leistų ūkininkams išsaugoti rinktinių gyvulių kopijas. Kadangi tokie klonai būtų branginami, maistui pirmiausia būtų naudojami ne jie, o jų palikuonys. Tačiau klonai sensta visai taip pat, kaip ir „originalūs“ gyvūnai, todėl anksčiau ar vėliau ateitų ir jų eilė.
Ar ženklinti klonuotų gyvulių mėsos ir pieno produktus, galutinai bus apsispręsta po trijų mėnesių.
žymės:
Panašus:
- Dirbtinis apvaisinimas: viskas, ką reikia žinoti apie procedūrą, etinius klausimus ir geriausias alternatyvas
- Neįtikėtinos Velykinių Dirbtinių Kiaušinių Dekoravimo Idėjos, Kurios Pavers Jūsų Šventę Išskirtine!
- Sužinokite, kodėl Katalikų Bažnyčia griežtai draudžia apvaisinimą in vitro!
- Darbo Sutarties Nutraukimas Po Vaiko Priežiūros Atostogų: Svarbiausi Patarimai ir Teisiniai Niujansai
- Kraujavimas Nėštumo 5 Savaitę: Pavojai, Priežastys ir Skubios Veiksmų Instrukcijos