Po ilgų diskusijų ir debatų, Lietuvos Seimas svarsto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą.
Pagal įstatymo projektą, pagalbinį apvaisinimą atlikti būtų leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nebus realios sėkmės tikimybės.
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti du pagalbinio apvaisinimo būdus: in vivo (moters kūne) ir in vitro (ne moters kūne).
Kaip nuspręsta po svarstymo plenariniame posėdyje, embrionų galėtų būti sukuriama ne daugiau kaip 10. Pagal įstatymo projektą kiek jų bus sukurta ir kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdos ertmę, spręstų pagalbiniu būdu apvaisinama moteris ir jos sutuoktinis ar sugyventinis.
Sukurti, tačiau pagalbinio apvaisinimo metu nepanaudoti embrionai galėtų būti laikomi lytinių ląstelių banke. Jie būtų laikomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal sutuoktinių ar sugyventinių raštu pareikštą valią, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Lytinės ląstelės, pagal projektą, taip pat galėtų būti laikomos lytinių ląstelių banke, bet ne ilgiau kaip 10 metų.
Įstatymo projekte taip pat numatoma įtvirtinti pagalbinio apvaisinimo paslaugų finansavimą.
Esminiai Nesutarimai Dėl Embrionų Likimo
Medikų bendruomenė norėjo išsakyti savo nuomonę apie du Seimui pateiktus įstatymų projektus, kurie reguliuotų dirbtinį apvaisinimą. Abu įstatymo projektai, kuriems Seimas jau iš esmės pritarė, yra labai skirtingi. Šiuo metu Sveikatos reikalų komitete projektai yra derinami, mėginant prieiti prie bendrų išvadų.
Medikai atkreipia dėmesį į esminę blogybę, kuri galėtų būti įtvirtinta pritarus A. Čapliko siūlomam projektui: būtų leidžiama sukurti neribotą kiekį embrionų, juos šaldyti, o vėliau, kai baigsis jų galiojimo laikas - šis terminas žiauriai skamba, kalbant apie žmonių gyvybes - tai yra, praėjus 5 metams, juos sunaikinti. Manau, kad būtent ši nuostata medikų bendruomenei neleido ramiai žiūrėti, kas vyksta.
D. Mikutienės ir V. Gabšio projekte nėra numatyta sukurti embrionių daugiau, negu galima perkelti į moters gimdą. Taip būtų apribojamos įvairios manipuliacijos su embrionais - šiame įstatymo projekte siūloma reali embriono apsauga.
Beje, abiejuose įstatymo projektuose išsakoma aiški nuostata, kad embrionas yra ankstyva žmogaus organizmo vystymosi stadija. Abu dokumentai neneigia, kad turime reikalą su žmogaus gyvybe, tik siūlomas skirtingas elgesys jos atžvilgiu. Atnaujintą Hipokrato priesaiką yra pasirašę žymiausi Lietuvos medikai, habilituoti daktarai, profesoriai, o ten išdėstyta aiški nuostata saugoti žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo jos pradėjimo momento iki natūralios mirties.
Jei embrionai būtų šaldomi, gerai žinome, kad atšildant pusė jų žūtų. Jeigu jie būtų naikinami praėjus galiojimo terminui, turėtume didžiulį blogį, įtvirtintą įstatymu.
Kaip alternatyvą embrionų šaldymui Seimo nariai D. Mikutienė ir V. Gapšys siūlo pažangų, pasaulyje dabar plačiai įsigalintį metodą, turintį gerų rezultatų: moters lytinių ląstelių, kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacijos būdu), - ne embrionų.
Dažnai tie, kurie nori šaldyti embrionus, argumentuoja tuo, kad jie siekia saugoti moters sveikatą. Juk jeigu procedūra nepavyko, moteriai vėl tenka leisti hormonus, skatinant naujų kiaušialąsčių susidarymą. Tuo tarpu kiaušialąsčių užšaldymo praktika užtikrina tai, kad, nepavykus procedūrai, nereikalingas joks hormoninis skatinimas: galima atšildyti jau turimas kiaušialąstes ir sukurti tiek embrionų, kiek jų galima įkelti į gimdą vienu metu.
Tyrimai ir praktika labai aiškiai patvirtina, kad švieži embrionai daug geriau implantuojasi negu šaldyti. Lietuvoje užfiksuoti tik pavieniai atvejai, kai iš užšaldyto embriono gimė vaikai.
Lytinių Ląstelių Donorystė
Antras aspektas, kur išsiskiria abu projektai, yra tas, kad A. Čapliko projekte siūloma įteisinti lytinių ląstelių donorystę: tiek kiaušialąsčių, tiek spermatozoidų. Pagal dabartinę ministro patvirtintą tvarką lytinių ląstelių donorystė yra draudžiama.
Medikai yra pareiškę, kad dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje, atliekamas su donoro lytinėmis ląstelėmis, niekaip nėra susijęs su nevaisingumo gydymu. Šiame kontekste reikia labai aiškiai apibrėžti nevaisingumą: ar tai liga, ar ne, gydome mes ją, ar ne. Nevaisingumas yra liga, tiksliau - tam tikrų ligų ar būklių padarinys.
Lytinių ląstelių donorystė sukuria reiškinį, kuris neatitinka būsimo vaiko interesų. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija įtvirtina būsimo vaiko teisę žinoti, kas yra jo genetiniai tėvai, ir būti jų globojami. Tuo tarpu donorystė yra anonimiška, tad vaikas praktiškai neturi galimybių sužinoti, kas jo biologiniai tėvai.
Be to, donoro ląstelių saugojimas būtų našta mokesčių mokėtojams. Buvo diskutuojama apie tai, kad jos būtų laikomos gal Organų transplantacijos biure, jų kontroliuojamame organų ir audinių banke.
Apskritai reikia nepainioti donorystės ir lytinių ląstelių „donorystės“. Dažnai sakoma, kad tai prilygsta inksto ar širdies donorystei. Tačiau lytinių ląstelių „donorystė“ negali būti vadinama donoryste, nes donorystė yra kilusi iš žodžio donare, o tai reiškia dovanojimą iš meilės artimui ir nėra susijusi su pirkimu ar pardavimu. Tuo tarpu lytinės ląstelės yra perkamos ir parduodamos.
Embrionų Apsaugos Praktika ES Šalyse
Embrionų šaldymą draudžia ir kitos šalys: Šveicarija, Vokietija, Italija. Daugelyje šalių bandoma atsisakyti lytinių ląstelių donorystės vien dėl to, kad pažeidžiama vaiko teisė žinoti savo tėvus.
Kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija pripažįsta vaiko teisę žinoti savo genetinius tėvus, todėl donorystės atveju įpareigoja, kad ji nebūtų anoniminė. Pavyzdžiui, Italijoje, Prancūzijoje yra draudžiamas vadinamasis heterologinis apvaisinimas, su lytinių ląstelių donorystės pagalba. Jungtinėje Karalystėje, nors leidžiama lytinių ląstelių donorystė, tačiau atsisakoma anonimiškumo.
Finansavimo Klausimas
Trečiasis aspektas yra tas, kad A. Čapliko projekte numatomas visų tų procedūrų finansavimas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tuo tarpu kitame projekte tai nėra numatyta.
Būtų neteisinga išskirti ir privilegijuoti šią žmonių grupę: vieniems skirti finansavimą, o kitiems teliktų dalytis tuo, kas liko nuo visų jų finansavimo.
Bažnyčios Pozicija
Bažnyčios pozicija dėl dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje išlieka tokia pat - pradėti žmogaus gyvybę mėgintuvėlyje nėra moralu. Savo nariams ji rekomenduos tokių procedūrų nesirinkti.
Nagrinėdami šiuos du projektus, akivaizdžiai matome, kad D. Mikutienės ir V.
žymės:
Panašus:
- Kodėl pykina nėštumo metu: priežastys ir patarimai
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
- Sužinokite, kodėl nėštumo metu svoris auga greitai – svarbiausios priežastys ir ekspertų patarimai
- Geriausi Baidarių Maršrutai Lietuvoje: Neužmirštamos Kelionės Su Vaikais
- Efektyvūs Karpų Naikinimo Būdai Nėštumo Metu: Saugumas, Priežastys ir Gydymo Pasirinkimai