Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai bet koks vaistas ar papildas gali turėti įtakos ne tik motinos, bet ir besivystančio kūdikio sveikatai. Todėl klausimas dėl valerijono tablečių vartojimo nėštumo metu yra labai svarbus ir reikalauja išsamaus išnagrinėjimo.
Valerijonas: Kas Tai?
Valerijonas (Valeriana officinalis) - tai augalas, kurio šaknys tradiciškai naudojamos dėl savo raminamųjų savybių. Jis dažnai vartojamas nerimui, nemigai ir kitoms nervų sistemos problemoms lengvinti. Valerijono tabletės yra vienas iš populiariausių būdų vartoti šį augalą.
Valerijonas - augalas, kilęs iš Europos ir Azijos, auga ir Šiaurės Amerikoje. Vaistiniais tikslais naudojamos valerijono šaknys ir šakniastiebiai (požeminiai stiebai). Valerijonas medicinoje buvo naudojamas nuo ankstyvosios Graikijos ir Romos laikų. Istoriškai valerijonas buvo naudojamas nemigai, migrenai, nuovargiui ir skrandžio spazmams gydyti.
Šiandien valerijonas vartojamas nuo nemigos, nerimo, depresijos, priešmenstruacinio sindromo (PMS), menopauzės simptomų ir galvos skausmo. Apie valerijoną žinome ne itin daug, nes palyginti nedidelis kiekis tyrimų nagrinėjo šio augalo poveikį įvairioms ligoms gydyti. Įrodymai, ar valerijonas yra naudingas miego problemoms spręsti, yra nenuoseklūs. Nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima daryti išvadas apie tai, ar valerijonas yra naudingas esant nerimui, depresijai, priešmenstruaciniam sindromui, menstruacijų spazmams, stresui ar kitais atvejais, rašo Amerikos nacionaliniame sveikatos puslapyje nccih.nih.gov.
Valerijono Poveikis: Kaip Jis Veikia?
Valerijono veikimo mechanizmas nėra visiškai aiškus, tačiau manoma, kad jis veikia per kelis skirtingus kelius smegenyse. Vienas iš pagrindinių mechanizmų yra susijęs su gama-amino sviesto rūgšties (GABA) sistema. GABA yra pagrindinis slopinantis neuromediatorius smegenyse, kuris padeda sumažinti nervų sistemos aktyvumą.
Valerijonas gali padidinti GABA koncentraciją smegenyse, taip sukeldamas raminamąjį ir anksiolitinį (nerimą mažinantį) poveikį. Be to, valerijonas gali veikti ir kitus neuromediatorius, tokius kaip serotoninas ir adenozinas, kurie taip pat svarbūs nuotaikai ir miegui reguliuoti.
Kaip Valerijonas Veikia Organizmą?
- Mokslininkai tiksliai nežino, kaip valerijonas veikia organizmą. Tačiau tyrimai rodo, kad jo veikimas susijęs su nepriklausomu ir sinergetiniu augale esančių junginių poveikiu, įskaitant valepotriatai monoterpenų, seskviterpenų ir karboksilinių junginių.
- Taip pat: lignanai flavonoidai mažas gama-aminom sviesto rūgšties (GABA) kiekis.
Tam tikri valerijono junginiai, vadinami valereno rūgštimi ir valerenoliu, gali veikti GABA receptorius organizme. Valereno rūgštis ir valerenolis gali moduliuoti GABA receptorius ir padidinti centrinėje nervų sistemoje prieinamo GABA kiekį. Be to, tyrimai parodė, kad valereno rūgštis slopina fermentą, kuris naikina GABA.
Valerijono junginiai taip pat gali sąveikauti su serotonino ir adenozino receptoriais - cheminėmis medžiagomis, kurios atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant miegą ir nuotaiką. Be to, preliminarūs tyrimai rodo, kad valepotriatai - junginiai, suteikiantys valerijonams būdingą aštrų kvapą - gali turėti nerimą mažinantį ir antidepresinį poveikį organizmui.
Valerijonas Nėštumo Metu: Ar Saugus?
Štai čia ir susiduriame su svarbiausia problema. Informacija apie valerijono saugumą nėštumo metu yra ribota. Nors kai kurie šaltiniai teigia, kad valerijonas gali būti vartojamas nėštumo metu, svarbu atsižvelgti į tai, kad nėra pakankamai tvirtų mokslinių įrodymų, patvirtinančių jo saugumą. Dauguma tyrimų atliekami su gyvūnais arba yra nedidelės apimties, todėl jų rezultatus sunku ekstrapoliuoti žmonėms.
Pagrindinė problema yra ta, kad valerijonas gali paveikti besivystančio kūdikio nervų sistemą. Kadangi kūdikio nervų sistema dar tik vystosi, ji gali būti ypač jautri bet kokiems vaistams ar papildams, kurie veikia smegenų funkciją. Teoriškai, valerijono vartojimas nėštumo metu gali turėti įtakos kūdikio nervų sistemos vystymuisi, tačiau šiuo metu nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių šią hipotezę.
Dėl šių priežasčių dauguma gydytojų ir vaistininkų rekomenduoja vengti valerijono vartojimo nėštumo metu, ypač pirmuoju trimestru, kai organogenezė (organų formavimosi procesas) yra intensyviausia. Jei nėščia moteris jaučia didelį nerimą ar nemigą, geriausia kreiptis į gydytoją dėl alternatyvių, saugesnių gydymo būdų.
Galimas Poveikis Nėštumo Metu
- Poveikis nervų sistemai: Kaip minėta, valerijonas gali paveikti besivystančio kūdikio nervų sistemą. Tai gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant miego sutrikimus, dirglumą ar kitus neurologinius simptomus.
- Sąveika su kitais vaistais: Valerijonas gali sąveikauti su kitais vaistais, kuriuos moteris vartoja nėštumo metu. Tai gali padidinti arba sumažinti kitų vaistų poveikį arba sukelti šalutinius poveikius.
- Nepakankamas tyrimų kiekis: Svarbu pabrėžti, kad mes tiesiog nežinome pakankamai apie valerijono poveikį nėštumo metu. Dėl to sunku įvertinti riziką ir naudą.
Ką vertėtų žinoti vartojantiems valerijoną?
Tyrimai rodo, kad daugumai suaugusiųjų valerijonas paprastai yra saugus vartojant trumpą laiką ‒ iki 28 dienų trukusių tyrimų metu jis buvo naudojamas akivaizdžiai saugiai. Mažai žinoma, ar valerijoną saugu vartoti nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Šalutinis valerijono poveikis yra galvos skausmas, skrandžio sutrikimas, psichinis nuovargis, susijaudinimas, nerimas, širdies sutrikimai ir net nemiga. Kadangi yra įmanoma (nors ir neįrodyta), kad valerijonas gali padėti užmigti, jo negalima vartoti kartu su alkoholiu ar raminamaisiais ‒ atminkite tai.
Rūpinkitės savo sveikata - pasikalbėkite su savo šeimos gydytoju apie bet kokius naudojamus papildomus sveikatinimo metodus kartu priimkite teisingus sprendimus. Populiarių augalinių preparatų poveikis organizmui nėra gerai ištirtas. Daugelyje šalių augalinių preparatų ir alternatyviosios medicinos populiarumas auga. Moterys labiau nei vyrai pasitiki alternatyviąja medicina. Augaliniai preparatai dažnai vertinami kaip „natūralūs“ ir „saugūs“, todėl ši etiketė ypač masina nėščias moteris. Studijų rezultatai rodo, kad augalinius preparatus naudoja iki 45 proc. nėščių moterų.
Dozavimas yra dar vienas svarbus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti. Net jei valerijonas būtų laikomas saugiu nėštumo metu (o taip nėra), svarbu vartoti tinkamą dozę. Dozės paprastai nustatomos remiantis kūno svoriu, sveikatos būkle ir kitais veiksniais. Tačiau nėštumo metu dozavimas gali būti dar sudėtingesnis, nes reikia atsižvelgti į kūdikio jautrumą.
Kadangi valerijonas nerekomenduojamas nėštumo metu, nėra jokių oficialių rekomendacijų dėl dozavimo. Tačiau, jei moteris vis dėlto nusprendžia vartoti valerijoną, ji turėtų pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku dėl tinkamos dozės.
Alternatyvūs Būdai Nerimui ir Nemigai Malšinti Nėštumo Metu
Laimei, yra daug saugesnių būdų nerimui ir nemigai malšinti nėštumo metu:
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir pakankamas miegas gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti miegą.
- Relaksacijos technikos: Meditacija, joga ir gilūs kvėpavimo pratimai gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti stresą.
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali būti labai veiksminga gydant nerimą ir nemigą.
- Kiti augaliniai preparatai: Kai kurie augaliniai preparatai, tokie kaip ramunėlės, gali būti saugesni už valerijoną nėštumo metu, tačiau prieš vartojant bet kokį augalinį preparatą, visada reikia pasikonsultuoti su gydytoju.
- Magnis: Magnio trūkumas gali sukelti nerimą ir nemigą. Pasikonsultavus su gydytoju, galima vartoti magnio papildus.
Tyrimai apie augalinių preparatų vartojimą nėštumo metu
Penkiolika mėnesių besitęsusios multicentrinės retrospektyvinės kohortinės studijos metu Italijoje buvo apklausta 7 tūkst. moterų, praėjus trims dienoms po gimdymo. Buvo nustatyta, kad 42 proc. moterų atitiko studijos „reguliarių vartotojų“ kriterijų, t.y. vartojo žolinius preparatus kiekvieną dieną ir mažiausiai tris mėnesius. 10 proc. jų vartojo augalinius preparatus pirmame nėštumo trimestre, 18 proc. - antrame ir 47 proc. - trečiame.
Buvo prieita prie išvados, kad reguliarios augalinių preparatų vartotojos turi didesnę riziką gimdyti prieš laiką (iki 37 sav.), taip pat - pagimdyti mažesnio svorio ar lėčiau augantį naujagimį. Manoma, kad ilgalaikės migdolų aliejaus aplikacijos stimuliuoja gimdos susitraukimus ir sukelia priešlaikinį gimdymą. Įdomu tai, kad iš saldžiųjų migdolų išgautame aliejuje yra gausus kiekis vitamino C ir E.
Tūkstančiams nėščiųjų moterų profilaktiškai skiriami vitaminai iš tikrųjų turi įtakos nepalankiu nėštumo metu: esant perinatalinio mirtingumo, priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus dangalų plyšimo rizikai. Be to, migdolų aliejuje yra didelis procentas oleininės ir linoleininės riebalinės rūgšties, kuri yra prostaglandinų (stimuliantų) prekursorius. Tai ne pirmas tyrimas, kurio rezultatai byloja apie augalinių preparatų įtaką nepalankiai nėštumo eigai. Augalų ekstraktai turi nedeterminuotą biologinį aktyvumą, o negatyvus poveikis nėra įvertintas ir žinomas.
Gydytojas akušeris Vytautas Rauba nėščiosioms iš žolinių preparatų, esant uždegimui, skiria spanguolių ekstrakto. Tačiau paprašytas pakomentuoti minimo tyrimo rezultatus gydytojas išreiškė gan skeptišką požiūrį: „Tyrimų rezultatus galima laikyti moksliniais, jei jie atlikti bent keliose šalyse, o šiuo atveju jie atlikti tik Italijoje“, - pabrėžė V. Rauba.
Jo teigimu, kartais pasitaiko ir gan kurioziškų tyrimų bei viešai skelbiamų jų rezultatų. „Pavyzdžiui, yra toks buvęs tyrimas, skelbęs, kad rauginti agurkėliai gali sukelti priešlaikinį gimdymą, nes kiekviena jį patyrusi gimdyvė valgė agurkėlių.
Natūropato Liudviko Šalčiaus tokie tyrimų rezultatai visai nenustebino, mat ir pats nelinkęs nėščiosioms skirti žolinių preparatų ar natūralių žolelių. „Visų pirma todėl, kad nėštumo metu organizmas šešis kartus suaktyvina hormonų gamybą, ir viskas, ką motina gauna su maistu, įsibrauna į kūdikį“, - aiškino L. Portalo pašnekovas aiškino, kad nesant būtinybei nėščiosioms negalima skirti jokių žolelių, net ir ramunėlių, kurios turi priešuždegiminį poveikį. „Jei uždegimo nėra, nereikia jų ir gerti, - sakė natūropatas.
F. Facchinetti, G. Pedrielli, G. Benoni, M. Joppi, G. Verlato, G. Dante, S. Balduzzi, L. Cuzzolin, „Herbal Supplements in Pregnancy: Unexpected Results From a Multicentre Study“, Hum Reprod. 2012;27(11):3161-3167.
Galima Valerijono Nauda Sveikatai
Tyrimai parodė, kad valerijono vartojimas kaip papildas gali būti naudingas gydant tam tikras ligas, įskaitant nerimą ir nemigą.
Valerijono šaknis nuo nerimo simptomų ir streso
Tyrimai rodo, kad valerijono šaknis gali padėti palengvinti nerimo jausmą, atsirandantį stresinėse situacijose. 2021 m. atlikus tyrimą su 39 hemodializuojamais žmonėmis, nustatyta, kad 1 mėnesį vartojus 530 mg valerijono šaknų 1 valandą prieš miegą, palyginti su placebu, labai sumažėjo nerimo simptomų. Gydymas taip pat reikšmingai pagerino miego kokybę ir depresiją.
Be to, kad valerijono šaknis gali turėti ne tik nerimą mažinantį poveikį, bet ir, remiantis ribotais duomenimis, ji gali padėti sergant lėtinėmis ligomis, kurioms būdingas nerimas, pavyzdžiui, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (OKS). 2011 m. atliktame aukštos kokybės tyrime buvo nagrinėjamas valerijono poveikis OKS elgesiui 31 suaugusiam žmogui, sergančiam OKS. Tų, kurie 8 savaites kasdien vartojo po 765 mg valerijonų ekstrakto, obsesinis ir kompulsinis elgesys sumažėjo, palyginti su tais, kurie vartojo placebą.
2014 m. atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 169 pradinių klasių mokiniai, turintys hiperaktyvumo ir koncentracijos sunkumų, buvo nagrinėjamas kasdienio gydymo 640 mg valerijonų ekstrakto ir 320 mg melisų ekstrakto deriniu poveikis. Po 7 savaičių gydymą vartojusių vaikų dėmesio koncentracijos, hiperaktyvumo ir impulsyvumo rodikliai pagerėjo daugiau nei 50 %. Nors šie rezultatai teikia vilčių, tyrimų su žmonėmis, kuriuose būtų tiriamas valerijonų papildų poveikis nerimui, stresui ir psichikos sveikatos sutrikimams, yra nedaug. Todėl reikia atlikti daugiau tyrimų.
Valerijono šaknis gali padėti geriau miegoti
Vienas iš labiausiai ištirtų valerijono privalumų yra jo gebėjimas pagerinti miegą. Tyrimai rodo, kad valerijono šaknies vartojimas gali sutrumpinti užmigimo laiką, pagerinti miego kokybę ir kiekį. 2020 m. atliktoje apžvalgoje, į kurią įtraukta 60 tyrimų, padaryta išvada, kad valerijonas gali būti saugus ir veiksmingas vaistas, skatinantis miegą ir užkertantis kelią su juo susijusiems sutrikimams.
Tame pačiame 2021 m. tyrime, kuriame dalyvavo 39 hemodializuojami žmonės, minėtame anksčiau šiame straipsnyje, žmonės, 1 mėnesį vartoję 530 mg valerijonų šaknų 1 valandą prieš miegą, miegojo kokybiškiau, palyginti su placebu. 2017 m. tyrime, kuriame dalyvavo 120 žmonių, turinčių miego sutrikimų, viena grupė 20 dienų 30 min. prieš numatytą miegą vartojo 2 tabletes vaistažolių papildo „Vagonotte”. Jie užmigo greičiau, miegojo ilgiau ir rečiau prabudo naktį nei placebo grupė. Vagonotte yra vaistažolių papildas, kurio sudėtyje yra valerijonų, apynių ir jurginų derinys.
2011 m. atliktame aukštos kokybės tyrime buvo nagrinėjamas valerijonų ekstrakto poveikis 100 moterų po menopauzės, kurias kankino nemiga. Tų, kurios 4 savaites du kartus per dieną vartojo 530 mg valerijonų ekstrakto, miego kokybė žymiai pagerėjo, palyginti su tomis, kurios vartojo placebą. Be to, 30 % valerijono grupės moterų miegas pagerėjo, o placebo grupėje - tik 4 %.
Tačiau ne visi tyrimai parodė, kad valerijonai suteikia miegui naudos. 2011 m. atliktame tyrime buvo tiriami 227 žmonės, kuriems buvo taikomas vėžio gydymas. Tų, kurie 8 savaites 1 valandą prieš miegą vartojo 450 mg valerijonų, miegas, vertinant pagal miego kokybės rodiklius, reikšmingai nepagerėjo. Vis dėlto tyrimo metu nustatyta, kad gydantis valerijonais pagerėjo nuovargis.
Nors valerijonas gali būti naudingas kai kuriems žmonėms gerinant tam tikrus miego aspektus, tačiau prieš darant tvirtas išvadas reikia atlikti daugiau tyrimų.
Valerijono Šaknies Šalutinis Poveikis
Valerijono šaknis laikoma saugia daugumai žmonių, jei vartojama rekomenduojamomis dozėmis. Pavyzdžiui, 2020 m. atlikus valerijono saugumo ir veiksmingumo miego ir su juo susijusių sutrikimų atžvilgiu apžvalgą, nustatyta, kad nė viename iš 60 į apžvalgą įtrauktų tyrimų nepranešta, kad dalyviai patyrė rimtą nepageidaujamą poveikį.
Nors šalutinis poveikis vartojant valerijonų yra nedažnas, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti:
- galvos skausmas
- silpnumas
- galvos svaigimas
- skrandžio problemos, pavyzdžiui, viduriavimas ir skrandžio skausmas
- ryškūs sapnai
- metalo skonis burnoje
- nuovargis
Be to, vartojant valerijonų buvo retų kepenų pažeidimo atvejų. Tačiau jie dažniausiai buvo susiję su valerijono vartojimu kartu su kitomis žolelėmis, įskaitant juodąjį kohosą ir skullcap, todėl nežinome, ar valerijonas buvo to priežastis.
Nėštumo ar žindymo laikotarpiu valerijonų vartoti negalima, taip pat jų negalima duoti vaikams ar paaugliams, nebent rekomenduotų ir prižiūrėtų gydytojas. Valerijonai gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, įskaitant vaistus, kuriuos metabolizuoja fermentas CYP3A4, pavyzdžiui, ciklosporiną ir tam tikrus antibiotikus.
Apskritai, prieš įtraukdami bet kokius vaistažolių papildus į savo kasdienę mitybą, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Jie gali padėti nustatyti, ar valerijonas gali būti tinkamas pasirinkimas jūsų konkretiems poreikiams.
Kaip Vartoti Valerijono Šaknį
Geriausių rezultatų pasieksite, jei vartosite valerijono šaknį taip, kaip nurodyta. Remiantis naujausiais duomenimis, 450-1 410 mg sveikos valerijono šaknies dozė per dieną 4-8 savaites gali padėti palaikyti miego kokybę.
Įtampai mažinti kai kurie ekspertai siūlo vartoti 400-600 mg valerijonų ekstrakto arba 0,3-3 g valerijonų šaknų dozę iki 3 kartų per dieną. Dozės nuo 530-765 mg per dieną gali būti veiksmingos mažinant nerimo ir OKS simptomus, o dozės nuo 765 iki 1060 mg gali padėti sumažinti karščio bangas menopauzės metu ir po jos.
Tačiau šios dozės gali būti netinkamos ir neveiksmingos visiems, kuriems pasireiškia šie simptomai. Tai tiesiog dozės, kurios, remiantis šiuo metu turimais įrodymais, yra veiksmingos. Jei norite išbandyti valerijoną, svarbu bendradarbiauti su patikimu sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų nustatyta jums saugiausia ir veiksmingiausia dozė.
Vaistininkės Rekomendacijos Nėščiosioms
Vaistų vartojimo atžvilgiu nėštumas yra sudėtingas laikotarpis, nes niekada negalima garantuoti, kad preparatas yra 100 proc. saugus, mat tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, pirmasis nėštumo semestras yra itin svarbus, todėl vaistų vartojimas turėtų būti itin minimalus ir tik pasitarus su gydytoju.
„Pavojinga vartoti nuo skausmo ibuprofeną, nimesulidą, aspiriną, kompleksinių preparatų skausmui mažinti sudėtyje esantį kodeiną, komplikuotiems spuogams gydyti naudojamą izotretinoiną, epilepsijai ir manijai gydyti natrio valproatą ir valpro rūgštį. G. Tautkevičienė sako, kad į vaistinę ateinančios būsimos mamos dažniausiai teiraujasi, kaip saugiai gydyti peršalimą, kai kurios prasitaria, kad namuose bandė išgerti turimų vaistų likučius, o sužinojusios, kad išgėrė nerekomenduojamus - išsigąsta.
„Pandemijos laikotarpiu padaugėjo nėščiųjų, kurios skundžiasi padidėjusiu nerimu, miego problemomis. Bet kuriuo atveju prieš perkant vaistus labai svarbu vaistininką perspėti, kad preparatą vartos besilaukianti moteris“, - pažymi ji.
Pasak vaistininkės, izotretinoinas sukelia persileidimą, kūdikio apsigimimus. Baigus gydymą šiuo preparatu, mėnesį negalima planuoti pastojimo. Natrio valproatas ir valpro rūgštis taip pat sukelia kūdikio apsigimimus. Kodeinas, klonazepamas gali naujagimiui sukelti abstinencijos simptomus. Lorazepamas - apsigimimus ar gyvybei pavojingus abstinencijos simptomus.
„Didelės ibuprofeno dozės gali sukelti persileidimą, atidėtą gimdymo pradžią, kraujavimus tiek mamai, tiek vaikui, žarnyno gleivinės pažeidimus, tam tikrus smegenų pažeidimus. Ypač svarbu šio vaisto vengti trečiąjį nėštumo trimestrą. Tuomet vartojamas vaistas gali sukelti širdies ydų besivystančiam kūdikiui“, - perspėja G. Tautkevičienė.
Jos teigimu, aspirinas taip pat kelia persileidimo, kraujavimo pavojų. Nimesulidas - inkstų funkcijos anomalijas, vaisiaus vandenų sumažėjimą. Ciproloksacinas ir levofloksacinas gali sukelti raumenų bei skeleto augimo problemas, sąnarių skausmus būsimam mažyliui ir nervų pažaidas besilaukiančiajai bei gyvybei pavojingą kraujavimą.
„Ankstyvasis šalpusnis būsimam kūdikiui gali sukelti mutacijas ir pakenkti kepenų vystymuisi. Raudonėlis, čiobrelis, šalavijas, kartusis kietis, sena, šaltekšnis, vaistinis rabarbaras - persileidimą ar toksinį poveikį būsimam kūdikiui. Sukatžolė ir agurklė didina apsigimimų riziką“, - akcentuoja vaistininkė.
Lėtinėmis ligomis sergančios moterys, prieš planuodamos pastoti, turėtų pasikonsultuoti su gydančiu specialistu, ar jų vartojimai vaistai yra saugūs - gydytojas įvertins rizikos ir naudos santykį bei rekomenduos, kaip toliau tęsti gydymą.
„Kai ligos yra pasikartojančios, pavyzdžiui, alergija, ūmūs galvos skausmai, peršalimas, labai svarbu imtis profilaktikos, kad būklių paūmėjimai būtų kuo retesni“, - pataria G. Galvos skausmus dažnai sukelia poilsio režimo trūkumas, įtampa, kai kurių maisto produktų vartojimas ar per mažas vandens kiekis organizme. Sezoninės alergijos atveju reikia mažinti alergeno kiekį organizme. Grįžus iš lauko, būtina pasikeisti drabužius, nusiprausti po dušu. Prasidėjus augalų žydėjimui, rekomenduojama lauke dėvėti nosį ir burną dengiančią kaukę, ji sulaiko dalį alergenų.
Siekiant išvengti peršalimo, būtina stiprinti imuninę sistemą, būti gamtoje, vėdinti kambarius, skirti laiko fiziniam aktyvumui ir vengti masinių susibūrimo vietų, kuriuose gali būti nemažai sergančių ar platinančių virusus.
„Turint psichologinių negalavimų, pasitarus su gydytoju vertėtų pabandyti nemedikamentines gydymo priemones, kurių pasirinkimas yra labai platus. Tai gali būti meno, judesio, muzikos terapijos, įvairių mokyklų psichoterapijos, kurios gali padėti susidūrus su sunkumais“, - rekomenduoja vaistininkė.
Paracetamolis yra saugus vartoti nėštumo metu - jis skiriamas tiek temperatūrai, tiek skausmui malšinti. Peršalimo simptomams lengvinti, imuninei sistemai stiprinti, pykinimui mažinti galima vartoti imbiero arbatą, tačiau džiovinto imbiero negalima suvartoti daugiau nei 1 g per dieną. Imuninei sistemai stiprinti tinka erškėčių vaisių arbata.
„Ramunėlė tinkama kamuojant virškinimo sutrikimams, skausmui, nerimui, tačiau ją galima vartoti nedideliais kiekiais ir ne nuolatos. Pipirmėčių arbata mažina dujų susidarymą, pykinimą, skrandžio skausmą ar rėmenį, tačiau yra duomenų, kad ji gali skatinti menstruacijų atsiradimą, todėl nerekomenduojama vartoti 1-ąjį trimestrą“, - siūlo G. Tautkevičienė.
Dažnai antroje nėštumo pusėje pradeda kamuoti rėmens griaužimas, nes mažylis spaudžia skrandį ir sukyla rūgštus maisto turinys. Siekiant sumažinti šį diskomfortą, svarbu valgyti po mažiau, bet dažniau, o pavalgius - nesilankstyti ir negulėti. Rėmeniui mažinti saugu vartoti greitai rūgštingumą mažinančius preparatus - antacidą (magnio ir kalcio druskų derinius).
„Norint sumažinti vidurių užkietėjimą, rekomenduojama likus pusvalandžiui iki valgio į stiklinę vandens įsiberti 1 arbatinį šaukštelį skaidulų. Vartojant daugiau skaidulų, svarbu vartoti ir daugiau vandens“, - teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Kmynų arbata nėštumo metu: atraskite neįtikėtiną naudą ir svarbias rizikas!
- Eržvilko Socialinės Globos Filialo Vadovė Atveria Duris į Iššūkius ir Tragedijas: Neįtikėtinos Istorijos, Kurios Jus Sujaudins