Eržvilko Socialinės Globos Filialo Vadovė: Iššūkiai ir Tragedijos

Viešosios įstaigos Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko socialinės globos filialas susiduria su įvairiais iššūkiais, nuo nelaimingų atsitikimų iki socialinių problemų sprendimo. Šiame straipsnyje aptarsime filialo veiklą, įvykius ir vadovės Vilijos Bajorinienės vaidmenį.

Moterų Krizių Centro Atidarymas

Liepos 24 d. įvyko projekto „Viešosios įstaigos Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko socialinės globos filialo išplėtimas“ moterų krizių padalinio atidarymas. Centras skirtas moterims ir jų vaikams, nukentėjusiems nuo fizinės ir psichologinės prievartos. Taip pat skirtas kitokių krizių ištiktoms moterims.Į atidarymo šventę atvyko Seimo narys Bronius Paužą, Jurbarko rajono savivaldybės meras Ričardas Juška, Socialinės paramos skyriaus vedėja Angelė Zabalujeva, Jurbarko lietuvių ir švedų draugijos pirmininkė Audrnė Minikevičienė, VŠĮ Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorė Genė Gudaitienė, Statybos organizacijos direktorius Algimantas Visockis, Klebonas Mindaugas Smetonis, Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis, Eržvilko gimnazijos direktorė Birutė Genienė, ir kiti garbūs svečiai. Į iškilmes susirinkę garbūs svečiai Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorę Genę Gudaitienę ir šio filialo vadovę Viliją Bajorinienę sveikino, džiaugėsi šių moterų neišblėstančiu entuziazmu bei linkėjo, jog šis centras būtų kuo rečiau apgyvendinamas. Smurtas prieš moteris - opi visuomenės problema, kuri parodo šio centro atsiradimo svarbą. Vienas pastatas, kuriame yra 16 vietų, skirtas moterims ir jų atžaloms ištiktoms įvairių krizių apgyvendinti, kitas pastatas skirtas - aktyviam laisvalaikio leidimui. Moterys galės sportuoti, užsiiminėti rankdarbiais, bendrauti. Viso įgyvendinto projekto vertė 1,2 mln. litų.

Tragiškas Atsitikimas Lifte

Karštą dieną lauke atsigaivinti norėjusi 69 metų Adolfina Diksienė, keliaudama iš savo kambario į kiemą, staiga žuvo lifto šachtoje, rašo „Lietuvos rytas". Tokia nelaimė trečiadienį įvyko Jurbarko rajone, Eržvilko globos namuose.

Prasmego Lifto Šachtoje

Apie 11 valandą A.Diksienę pamaitinusi socialinio darbuotojo padėjėja 57 metų Reda S. pasiūlė jai pabūti lauke. Darbuotoja atrakino ir atidarė antrame aukšte esančio lifto duris ir grįžo pas globotinę. Vežimėlį, į kurį buvo įsodinta moteris, Reda S. išstūmė iš kambario ir koridoriumi traukė atsukusi nugarą į liftą. Niekas nematė, kad tuo metu lifto kėlimo platformos antrame aukšte nebuvo - ji nusileido į pirmą.Neįsitikinusi, ar saugu, darbuotoja žengė į lifto vidų ir su vežimėlyje sėdinčia A.Diksiene prasmego tuščioje šachtoje. Moterys nukrito į pirmą aukštą ir atsitrenkusios į kėlimo platformą sunkiai susižalojo. Išgirdę klyksmą, netoliese lifto buvę globos namų darbuotojai atskubėjo į pagalbą - ištraukė sužeistas moteris. Į ligoninę nuvežta A.Diksienė netrukus mirė, o kartu su ja į lifto šachtą įkritusi darbuotoja susilaužė koją, susižalojo ranką.

Direktorė Nujautė Tragediją

Viešosios įstaigos Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko socialinės globos filialo vadovė Vilija Bajorinienė apie nelaimę sužinojo būdama namuose - ji atostogavo. Ketvirtadienį neslėpdama ašarų ji „Lietuvos rytui“ prisipažino nujautusi, kad kada nors gali nutikti nelaimė, nes manė, jog prieš 8 metus įrengtas naujas liftas yra nesaugus vežioti pagyvenusius sergančius žmones.

„Liftas veikiantis, bet juo naudojantis reikia atidumo. Kai liftas buvo neužrakintas, juo be darbuotojų priežiūros važinėjosi globos namų gyventojai, vaikai, kurie lankydavosi mūsų filiale esančiame Moterų krizių centre. Dėl jų saugumo liftas buvo užrakintas, o ant jo durų užklijuotas lapas su nurodymu, kad liftu galima naudotis tik su darbuotojo pagalba. Aš, kaip filialo vadovė, vienintelė išklausiau mokymus, kaip naudotis nelaimę prišaukusiu liftu, ir turiu atestacijos pažymėjimą, kuriame rašoma, kad esu plataus profilio liftininkė. Kiti mūsų įstaigos darbuotojai taip pat išmokyti, kaip reikia elgtis su šiuo liftu. Pakartotiniai mokymai vyko prieš pusmetį“, - teigė V.Bajorinienė.

Taisyklės Neapsaugojo

V.Bajorinienė vartė kėlimo platformos montavimo ir eksploatavimo instrukcijos lapus ir skaitė, kokių lifto naudojimo saugos taisyklių privalėjo laikytis darbuotojai. Prieš lipdami į liftą jie turi įsitikinti, ar kėlimo platforma techniškai tvarkinga, ar nesugedusios lifto durų spynos. Esant gedimui būtina informuoti už lifto techninę būklę atsakingą įmonę „Kauno liftai“.Svarbiausia taisyklė: atidarius lifto duris įeiti į vidų draudžiama neįsitikinus, ar kėlimo platforma yra tame pačiame pastato aukšte, iš kurio žmonės ketina pakilti į antrą aukštą arba nusileisti į pirmą. Be to, atbulomis žengti ant kėlimo platformos draudžiama. Esant lifte šachtos sienos negalima liesti, o vežimėlis su jame sėdinčiu žmogumi turi nejudėti.Pasikalbėjusi su Jurbarko ligoninėje gydoma darbuotoja, V.Bajorinienė mano, kad ji atrakino lifto duris ir pamiršo pažiūrėti, ar kėlimo platforma buvo antrame aukšte. „Darbuotoja buvo įsitikinusi, kad kėlimo platforma yra antrame aukšte. Ji darbšti, judri, tačiau tą dieną galbūt suveikė žmogiškasis veiksnys - tiesiog trūko dėmesio ir įvyko klaida. Dėkui Dievui, kad moteris liko gyva“, - pasakojo V.Bajorinienė.

Lauks Ekspertų Išvados

Jurbarko savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas mano, kad apie nelaimę lėmusias priežastis kalbėti dar anksti, o tyrimą atliekantys darbo saugos specialistai, teisėsaugininkai turi kreiptis į nepriklausomus ekspertus. P.Vainauskas įsitikinęs, kad nelaimė įvyko ne tik dėl A.Diksienę į liftą vežusios darbuotojos neatidumo.Būtina tirti, kokių klaidų padarė liftą pagaminusi, dabar jį prižiūrinti ir eksploatuojanti įmonė. Tai svarbu išsiaiškinti todėl, kad liftų su nesaugiomis kėlimo platformomis dar yra ne tik Jurbarko rajone, bet ir kitoms savivaldybėms pavaldžiose įstaigose.

„Eržvilke įrengtas toks liftas, kuriame atsidarius durims kėlimo platformos gali ir nebūti. Į šią nelaimę labiausiai turėtų reaguoti lifto gamintojai ir nuspręsti, ar tokiais liftais važinėti saugu. Galbūt tokio lifto gamintojai turėjo sumontuoti perspėjimo signalą apie tuščią šachtą. Prieš 8 metus rengiamo lifto rangovė buvo įmonė „Jurmedija“, o užsakytos įrangos tiekėjas - įmonė „Puntukas“. Kodėl viešojo konkurso metu buvo pasirinktas būtent toks liftas, dabar vertinti sudėtinga“, - pasakojo P.Vainauskas.

Nelaimės auka tapusios A.Diksienės laidotuvėms Jurbarko rajono savivaldybė skyrė lėšų. Kai bus nustatytas įvykio kaltininkas, piniginės kompensacijos sulauks tragiškai žuvusios moters artimieji.

Krizės Šeimoje Įveikimo Būdai

Praėjusią savaitę Jurbarko socialinių paslaugų centre surengtoje konferencijoje „Krizės šeimoje įveikimo būdai” buvo pristatytas Eržvilko moterų krizių centre įgyvendinamas kompleksinių paslaugų vaikui ir šeimai projektas. Jo patirtis pribloškė net visko mačiusius seniūnijų, bendrojo lavinimo mokyklų, vaikų globos įstaigų socialinius darbuotojus, nevyriausybinių organizacijų atstovus.Jurbarko moterų užimtumo ir informacijos centro direktorė Nijolė Adomaitienė pripažino, kad nors ir labai daug kalbama apie krizę šeimoje, niekas negali tiksliai pasakyti, kada ji prasideda ir kas tai yra iš tiesų. Pasak N. Adomaitienės, mūsų šalies teisėsauga nekreipia dėmesio, kai moteris sumušama šeimoje. Nors Lietuvoje yra nemažai moterį ginančių įstatymų, praktiškai jie nustoja galioti prie namų durų, nes šeimoje žmogaus teisių niekas negina.

„Lietuvoje kas trečia moteris savo namuose patiria smurtą. Jo aukos yra bejėgės apginti savo vaikus, nes nemoka apsiginti pačios. Konferencijoje dalyvavę Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai tikino, kad smurto yra kur kas daugiau nei skelbia statistika - praktiškai jiems tenka važiuoti raminti konfliktų vos ne į kas antrą šeimą. Jau kelinti metai šeimoje smurtą kenčiančioms moterims pagalbos ranką tiesia Eržvilko socialinės globos filialo darbuotojai, nes šioje įstaigoje veikia moterų krizių centras. Pernai jame gyveno 5 moterys ir 22 nepilnamečiai vaikai, šiemet - 2 moterys ir 21 vaikas.

Dėl kokių priežasčių savo namus moterys ir vaikai iškeičia į viltį bent kelias dienas rasti ramybę ir saugumą? Pagrindinės priežastys, pasak Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorės Genės Gudaitienės, - alkoholizmas, skurdas, smurtas, ankstyva motinystė, blogos gyvenimo sąlygos.

Psichologės Įžvalgos

Ypač skaudūs buvo antri metai su moterų krizių centre gyvenančiais vaikais bei jų motinomis dirbančios psichologės Vaidos Beinarienės pastebėjimai. Beveik visų centre gyvenusių vaikų tėvai yra išsiskyrę arba nuolat konfliktuoja, piktnaudžiaujama alkoholiu, narkotikais, šeimos neturi kur gyventi, nuolatos keliasi iš vienos vietos į kitą, gyvena netinkamuose būstuose. Namuose nuolat trūksta maisto ir kitų būtiniausių dalykų.„Skurdas gimdo neviltį, pažeminimą, pyktį. Skurde gyvenantys žmonės nepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi, ir kitų, o tai - geriausia terpė prievartai ir smurtui”, - mano V. Beinarienė. Pasak psichologės, tokių šeimų vaikai kone visi be išimties patyrė emocinį, fizinį, seksualinį smurtą arba apleistumą, yra baudžiami fizinėmis bausmėmis. Tokie vaikai po pamokų daugiausia laiko praleidžia vieni, niekur nesilanko, neturi draugų. Dauguma jų sunkiai pritampa mokykloje, patiria bendraklasių patyčias, turi mokymosi sunkumų.V. Beinarienė tikino, kad tai natūralu, nes tie vaikai sprendžia „išlikimo klausimą” - nuolat svarsto, ar šiandien išsimiegos, ar turės ką pavalgyti, kokia bus tėvų nuotaika, gal jie negers? „Alkanas ir piktas vaikas negalvoja apie mokymosi pasiekimus, jam rūpi dalykai, kurie net suaugusiuosius verčia labai sunerimti”, - pasakojo V. Beinarienė.Ji prisiminė Moterų krizių centre su mama gyvenusį septynmetį, nuolat piešusį gražų namą, saulę ir daug gėlių. Psichologė teigė, kad taip vaikas išreiškė savo viltį ir norą gražiai gyventi. Berniuko mama neturėjo darbo, gėrė. Dešimtmetis, kurio motina ir patėvis be perstojo girtavo, buvo nuolat mušamas pagaliu per nugarą, spardomas, tampomas už plaukų, jo kūnas buvo deginamas cigarete.Vaikas niekam nesiskundė, nes tikėjo, kad yra blogas. Norėdamas išvengti girtų suaugusiųjų bausmių, jis slėpdavosi ant šieno daržinėje, susirasdavo kokią nors drevę miške ir laukdavo, kol tėvai užmigs. Jo vienintelis žaislas buvo degtukai - kartą ugnis išplito po ūkinį pastatą, kilo gaisras.

Pagalba Krizių Centre

„Centre apgyvendinami vaikai, kuriuos reikia apsaugoti nuo pačių artimiausių žmonių. Socialiniai darbuotojai jiems suteikia laikiną pastogę, saugumą, maistą, apsikabina, paglosto, moko socialinių įgūdžių. Pasak V. Beinarienės, norint apsaugoti vaikus nuo smurto šeimoje, pirmiausia reikia išmokti atpažinti skriaudžiamuosius. Ar vaikas įveiks krizę, priklauso ne tik nuo jo paties, bet ir nuo jo aplinkos. Eržvilko socialinės globos filiale dirbantys žmonės stengiasi, kad laikinus namus čia radusios moterys ir vaikai įsitikintų, jog visuomet yra išeitis - reikia tik norėti keisti savo gyvenimą. Projektui įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiemet skyrė 17 tūkst. Lt.

Štai lentelė, apibendrinanti statistiką apie smurtą patiriančias moteris ir vaikus:

Rodiklis	Duomenys
Lietuvoje patiriančios smurtą moterys	Kas trečia
Moterų krizių centre gyveno pernai	5 moterys ir 22 vaikai
Moterų krizių centre gyveno šiemet	2 moterys ir 21 vaikas

žymės: #Globos

Panašus:

• Socialinės pašalpos vaikams: kas gali gauti, dydžiai, dokumentai
• Linkuvos socialinės globos namai: kontaktai ir informacija
• Senjorų socialinės globos namai: atsiliepimai, kainos ir ką reikia žinoti
• Neįtikėtinos idėjos vaikų rankdarbiams: paprasti ir kūrybiški dekoravimo būdai
• Nuo Kurio Nėštumo Mėnesio Pradeda Pykinti? Sužinokite Tikrąsias Priežastis ir Palengvinimo Būdų!