Epilepsija kaip liga žinoma nuo gilios senovės. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad tai sunkus neurologinis susirgimas, pakeičiantis žmogaus gyvenimą, kadangi priepuoliai gali kilti bet kuriuo metu ir esant bet kurioje vietoje. Tai gana dažna liga, kuria žmogus gali susirgti nepriklausomai nuo amžiaus, lyties. Beveik 1 % Lietuvos gyventojų serga šia liga.
Kas Yra Epilepsija?
Epilepsija - tai būklė, kuriai būdingi pasikartojantys priepuoliai, susiję su centrine nervų sistema. Epilepsijos priepuolis pasireiškia staigiu, savaiminiu sąmonės, motorikos, elgesio, emocijų, jutimo sutrikimu, nulemtu stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos. Traukuliai ir sąmonės netekimas rodo, kad žmogus serga pavojinga liga. Priepuolio metu žmogus gali stipriai susižeisti. Dėl stiprių traukulių gali plyšti raumenys, sausgyslės. Užsitęsus traukulių priepuoliui, pabrinksta galvos smegenys, pažeidžiami gyvybiniai centrai, žmogus gali mirti.
Epilepsinė būklė - tokia būklė, kai epilepsijos priepuolis užsitęsia, ar tarp dviejų ar daugiau priepuolių negrįžta sąmonė. Tokia būklė trunka ilgiau kaip 30 minučių. Ji pavojinga gyvybei.
Priežastys Ir Simptomai
Epilepsija pasireiškia kaip smegenų pažeidimų pasekmė, pavyzdžiui, po galvos traumų, dėl auglių, randų, susidariusių smegenyse po insulto, esant deguonies trūkumui, gimdymo arba nėštumo metu. Ją lemia aplinkos ir genetiniai veiksniai bei kitos neaiškios priežastys. Febriliniai traukuliai gali ištikti kūdikį, kuris stipriai karščiuoja. Traukuliai gali būti didieji (išplitę visame kūne) ir mažieji (dažnai vienoje kūno vietoje ir sunkiau pastebimi).
Kaip Atpažinti?
Epilepsijos priepuolio požymiai dažniausiai atsiranda tokia seka:
- staigus riktelėjimas, sustingimas;
- sąmonės sutrikimas;
- akių žvilgsnis į viršų;
- galva atsilošia atgal, liemuo išsiriečia lanku;
- ritmiški raumenų traukuliai;
- putos iš burnos;
- veido pamėlynavimas;
- garsus kvėpavimas;
- vyzdžių išsiplėtimas;
- nevalingas šlapinimasis, tuštinimasis;
- miegas.
Mažųjų traukulių požymiai: kelias ar keliolika minučių žmogus nereaguoja į aplinką, nežymiai trūkčioja veidas, lūpos, vokai, nevalingai kramtoma, čepsima, pasibaigus traukuliams, jų neprisimenama.
Pirmoji Pagalba Priepuolio Metu
Kaip padėti ligoniui?
- Apsaugoti ligonį, kad nesusižeistų.
- Nuraminti pasibaigus priepuoliui.
Pirmosios Pagalbos Veiksmai:
- Pasistenkite krentantį žmogų prilaikyti, patraukite visus pavojingus daiktus, kad nesusižalotų.
- Prisiminkite traukulių pradžios laiką.
- Pasistenkite prilaikyti nukentėjusiojo galvą.
- Po galva padėkite minkštą daiktą.
- Tarp dantų nedėkite jokių kietų daiktų.
- Saugokite, kad neužspringtų.
- Atlaisvinkite drabužius.
- Neslopinkite traukulių fizine jėga.
- Priepuolio metu nieko neduokite gerti.
- Nevežkite į ligoninę priepuolio metu.
- Pasibaigus traukuliams, atverkite kvėpavimo takus ir patikrinkite kvėpavimą.
Kada Kreiptis Į Pagalbą?
Kreipkitės į 112 šiais atvejais:
- Traukuliai kartojasi arba tai atsitiko pirmą kartą gyvenime.
- Traukuliai trunka ilgiau nei 5 minutes.
- Nežinoma traukulių priežastis.
- Traukuliai ištiko nėščią moterį ar kūdikį.
- Traukuliai ištiko cukriniu diabetu sergantį žmogų.
- Po traukulių žmogus neatgauna sąmonės.
Patarimai Sergantiems Epilepsija
- Nevartokite alkoholio.
- Venkite nuovargio, mirgančios šviesos, nes tai didina priepuolių tikimybę.
- Saugokitės infekcijų, peršalimo ligų.
- Reguliariai maitinkitės, judėkite.
- Reguliariai vartokite gydytojo paskirtus vaistus.
- Nenutraukite gydymo, net jei priepuoliai nebesikartoja.
- Išmokite atpažinti artėjantį priepuolį . Tik pajutę silpnumą įspėkite aplinkinius, atsisėskite kad ir ant žemės.
Dretacen: Vaistas Nuo Epilepsijos
Dretacen yra vaistas nuo epilepsijos (vartojamas epilepsijos priepuoliams gydyti).
Vartojimo Būdai:
- pats vienas gydant židininius (dalinius) epilepsijos priepuolius su antrine generalizacija ar be jos suaugusiesiems ir vyresniems nei 16 metų paaugliams, kuriems neseniai diagnozuota epilepsija
- kartu su kitais vaistais nuo epilepsijos:
- židininių priepuolių su antrine generalizacija ar be jos gydymui suaugusiesiems, paugliams, vaikams ir kūdikiamsnuo 1 mėn amžiaus;
- miokloninių traukulių gydymui suaugusiesiems ir paaugliams nuo 12 metų amžiaus, kuriems yra juvenilinė miokloninė epilepsija;
- pirminių generalizuotų toninių-kloninių traukulių gydymui, suaugusiesiems ir paaugliams nuo 12 metų amžiaus, sergantiems idiopatine generalizuota epilepsija.
Svarbi Informacija Prieš Vartojant Dretacen:
- Jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) levetiracetamui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai.
Įspėjimai Ir Atsargumo Priemonės:
- Jeigu Jūsų inkstų veikla sutrikusi, laikykitės savo gydytojo nurodymų. Gali reikėti patikslinti Jūsų vartojamą dozę.
- Jeigu pastebėjote sulėtėjusį savo vaiko augimą arba staigų brendimą, kreipkitės į savo gydytoją.
- Jeigu pastebėjote, kad priepuoliai tapo sunkesni (pvz., padažnėjo), kreipkitės į savo gydytoją.
- Jeigu Jums yra bet kokių depresijos simptomų ir/ar kyla minčių apie savižudybę, kreipkitės į savo gydytoją. Nedaugeliui pacientų, kurie buvo gydomi antiepilepsiniais vaistais tokiais kaip Dretacen yra buvę minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę.
Vaikų Epilepsijos Sindromai
Nors, kaip minėjome, epilepsijos rūšių gali būti daug, šįkart akcentuosime vaikų epilepsiją, dar dažnai vadinamą epilepsijos sindromu. Daugelį tėvų kamuoja klausimas, kas vyksta su jų vaiku ir ar tai tęsis ilgai.
Vaikų Epilepsijos Rūšys:
Pati sindromo sąvoka byloja, jog kalbame apie grupę simptomų, kurie leidžia juos prisikirti tam tikrai ligai. Jei vaikui diagnozuotas epilepsijos sindromas, tai reiškia kelis dalykus:
- Epilepsijos sindromas pasireiškia tam tikra traukulių rūšimi;
- Simptomatika yra būdinga tam tikram vaiko amžiui;
- Yra pastebėti tam tikri pokyčiai elektroencefalogramoje.
Elektroencefalografija - vienas iš puikiausiai epilepsijos diagnostikai pasitarnaujančių metodų. Svarbūs ir išoriniai požymiai - traukulių priepuoliai, sąmonės netekimas, laikinas atminties praradimas po priepuolio ir kt.
Kaip ir pati epilepsija, taip ir epilepsijos sindromas gali būti kelių rūšių. Pavyzdžiui, gali nebūti jokių traukulių arba šis sindromas gali praeiti vaikui sulaukus tam tikro amžiaus. Taip, beje, dažniausiai ir būna. Tačiau retesniais atvejais simptomatika gali būti stipri, sunkiai kontroliuojama ir tęstis visą gyvenimą.
Yra penkios pagrindinės vaikų epilepsinio sindromo rūšys:
- Rolando Epilepsija: Ji būdinga 15 proc. epilepsijos sindromą turinčių vaikų ir prasideda bet kuriame amžiaus tarpsnyje nuo 3 iki 10 metų. Vaikas gali turėti kelis priepuolius per visą ligos istoriją ir dažniausiai jie pasibaigia, kai asmeniui sukanka 16 metų. Priepuoliai dažnai ištinka naktį. Jaučiamas keistas dilgčiojimas burnoje, gali sutrikti kalba, atsirasti generalizuoti toniniai kloniniai traukuliai. Antiepilepsiniai vaistai sergant šia ligos forma nėra būtini, tačiau gali būti paskiriami.
- Absansų Epilepsija: Prasideda tarp 4 ir 10 metų ir gali būti būdinga 16 proc. epilepsijos sindromą turinčių vaikų iki 16 metų amžiaus. Priepuoliai yra labai staigūs, trumpi ir sąlyginai švelnūs, todėl dažnai net nepastebimi. Kai kuriais atvejais vaikas gali prarasti sąmonę arba gali pakisti jo elgesys - kuriam laikui vaikas tampa abejingas, nereaguoja į aplinką. Dažniausiai tokia simptomatika gydoma antiepilepsiniais vaistais. Be to, šios ligos prognozė yra džiuginanti - iš ligos dažnai išaugama po 12-ųjų vaiko metų.
- Jaunuolių Miokloninė Epilepsija: Prasideda kiek vėliau, tarp 12 ir 18 metų. Šiai epilepsijai būdingi keli traukulių pobūdžiai: miokloniniai traukuliai viršutinėje kūno dalyje, toniniai kloniniai traukuliai arba traukulių gali išvis nebūti. Dažniausiai priepuoliai ištinka jaunuoliui atsibudus. Liga gydoma antiepilepsiniais vaistais, tačiau ji gali kamuoti žmogų visą gyvenimą, iš jos galima ir „neišaugti“. Ypač, jei žmogus patiria daug streso, nuolatinį nuovargį, vartoja alkoholio, rūko. 40 proc. turinčiųjų šią epilepsijos rūšį patiria priepuolius, kurių metu akys tampa itin jautrios šviesai. Tai vadinama fotojautria epilepsija.
- Vesto Sindromas: Pasireiškia pirmaisiais kūdikio metais ir dažniausiai būdingas vaikams, kurie turėjo gimdymo traumą arba galvos smegenų pažeidimą iki 6-ojo mėnesio. Liga apibūdinama kaip viso ar dalies kūno spazmai, dažniausiai pasireiškiančiais vaikui nubudus. Iki šių dienų besitęsiantys tyrimai ieško tinkamų antiepilepsinių medikamentų tokiai epilepsijos rūšiai. Tiriami net steroidiniai vaistai. Tačiau iki šiol dažniausiai liga nepasiduodavo medikamentiniam gydymui.
- Lenoks Gastau Sindromas: Šis sindromas dažniausiai prasideda tarp 3-5 metų, bet gali prasidėti ir jau suaugus. Priepuolių metu gali pasireikšti kelių rūšių traukuliai: toniniai, atoniniai, miokloniniai, toniniai kloniniai - arbagali nebūtų jokių traukulių. Toks atvejis vadinamas atipiniu. Atipiniu atveju traukulių nėra, vaikas gali reaguoti į išorinę aplinką. Šis priepuolis trunka ilgiau, bet yra retai pastebimas. Vis dėlto vaikus kamuoja sunkumas mokytis, atminties, dėmesio stoka, elgsenos problemos. Sindromas sunkiai įveikiamas antiepilepsiniais vaistais, dažniausiai taikomos įvairių vaistų kombinacijos. Dažnai priepuoliai pasireiškia ir vėlyvesniame amžiaus tarpsnyje, iš jų neišaugama.
Pagalbos Galimybės Ir Gydymo Metodai
Dažnai tėvus dėl vaikų, turinčių epilepsijos sindromą, kamuoja baimė ir nerimas - kaip dažnai vyks priepuoliai, ar vaikas pasveiks, kuo gydyti? Geriausiai į šiuos klausimus atsakyti padės pediatras arba vaikų neurologas, tačiau iš prieš tai pateiktos informacijos matome, kad kai kurios sindromo rūšys yra „išaugamos“ ir gali apsiriboti keliais priepuoliais vaikystėje ar paauglystėje. Tačiau kai kurios yra sunkesnės ir gali tęstis visą likusį gyvenimą.
Ligai gydyti dažnai skiriami antiepilepsiniai medikamentai, pavyzdžiui, karbamazepino, gabapentino, valproinės rūgšties, lamotrigino grupės preparatai. Kai kada - ir raminamieji vaistai. Anot specialistų, labai svarbi ir psichosocialinė reabilitacija, mat sergantysis epilepsija ir jų šeimos nariai gali susidurti su tam tikrais apribojimais kasdieniame socialiniame gyvenime. Svarbu ir fiziniai pratimai, pavyzdžiui, kineziterapija. Kitose šalyse rengiami specialistai, padedantys vaikams ir tėvams įveikti šią ligą, kuriamos pagalbos grupės. Be to, sergantiesiems epilepsija rekomenduojama ketogeninė dieta.
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad epilepsiją palaiko ir priepuolius skatina tokie išorės faktoriai, kaip alkoholis, stresas, rūkymas, traumos. Tai beveik neaktualu epilepsija sergantiems vaikams, tačiau aktualu epilepsija sergantiems jaunuoliams, tad šie jaunuoliai turėtų būti šviečiami ne tik apie alkoholio, rūkymo ir kt. panašių veiksnių žalą bendrai, bet ir žalą individualiai sergančiajam epilepsija.
Daugelis specialistų linkę likti optimistais ir teigia, jog vaikų nervų sistema yra labai lanksti ir atspari ilgalaikiams pokyčiams dėl epilepsijos priepuolių.
Ligos Aprašymas
Epilepsija yra neurologinis sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys priepuoliai, atsirandantys dėl nenormalios ir per didelės smegenų neuronų elektrinės veiklos. Epilepsijos priepuoliai gali pasireikšti įvairiomis formomis, nuo trumpalaikių sąmonės netekimo ar raumenų trūkčiojimų iki ilgalaikių traukulių. Epilepsija gali paveikti bet kurio amžiaus, lyties ar etninės grupės žmones ir turi daugybę galimų priežasčių, įskaitant genetines mutacijas, galvos traumas, infekcijas, smegenų auglius ir kitus neurologinius sutrikimus. Epilepsija dažnai paveikia pacientų gyvenimo kokybę, todėl svarbu tinkamai diagnozuoti ir gydyti šią būklę.
Ligos Priežastys
Epilepsija gali kilti dėl daugelio skirtingų priežasčių, kurios skiriasi priklausomai nuo paciento amžiaus, sveikatos būklės ir kitų veiksnių. Pagrindinės epilepsijos priežastys yra:
- Genetiniai veiksniai: Kai kurios epilepsijos formos yra paveldimos ir atsiranda dėl specifinių genetinių mutacijų, kurios veikia smegenų neuronų elektrinį aktyvumą.
- Galvos traumos: Sunkios galvos traumos, tokios kaip smegenų sukrėtimas arba kaukolės lūžiai, gali pažeisti smegenis ir sukelti epilepsijos priepuolius.
- Smegenų augliai ir navikai: Navikai smegenyse gali sukelti nenormalią elektrinę veiklą ir išprovokuoti priepuolius.
- Infekcijos: Tokios infekcijos kaip meningitas, encefalitas ar smegenų abscesas gali sukelti smegenų uždegimą ir epilepsijos priepuolius.
- Smegenų kraujotakos sutrikimai: Insultas ar smegenų kraujotakos sutrikimai gali pažeisti smegenų audinius ir sukelti epilepsiją.
- Neurodegeneracinės ligos: Alzheimerio liga, Parkinsono liga ir kiti neurodegeneraciniai sutrikimai gali padidinti epilepsijos riziką vyresnio amžiaus žmonėms.
- Prenatalinės smegenų pažeidimai: Smegenų pažeidimai, atsiradę prieš gimdymą, pavyzdžiui, dėl motinos infekcijų, prastos mitybos arba deguonies stygiaus gimdymo metu, gali sukelti epilepsiją vaikams.
- Metaboliniai sutrikimai: Tam tikri metaboliniai sutrikimai, tokie kaip hipoglikemija, elektrolitų disbalansas, vitamino B6 trūkumas, gali sukelti epilepsijos priepuolius.
Ligos Simptomai
Epilepsijos simptomai priklauso nuo priepuolių tipo ir pažeistos smegenų srities. Priepuoliai gali būti klasifikuojami kaip fokaliniai (daliniai) arba generalizuoti. Dažniausi simptomai yra:
Fokaliniai (Dalniai) Priepuoliai:
- Paprasti fokaliniai priepuoliai: Šie priepuoliai veikia tik vieną smegenų dalį ir pacientas išlieka sąmoningas. Simptomai gali būti raumenų trūkčiojimas, pojūčių sutrikimai (pvz., keisti kvapai, skoniai ar regėjimo pojūčiai), emociniai pokyčiai (pvz., baimė, nerimas).
- Sudėtingi fokaliniai priepuoliai: Priepuoliai veikia didesnę smegenų dalį ir gali paveikti sąmonę. Simptomai gali būti sumišimas, nelogiški judesiai (pvz., rankų trynimas, kramtymas) arba nesąmoningi veiksmai (automatizmai).
Generalizuoti Priepuoliai:
- Absansai (trumpalaikis sąmonės netekimas): Dažniausiai pasireiškia vaikams, šie priepuoliai sukelia trumpalaikį sąmonės netekimą ir tuščio žvilgsnio epizodus. Jie dažnai trunka kelias sekundes ir gali būti klaidingai suprantami kaip svajojimas.
- Toniniai-kloniniai priepuoliai (anksčiau vadinti didžiaisiais priepuoliais): Pradžioje pasireiškia viso kūno sustingimu (toninė fazė), po kurio seka stiprūs, ritmiški traukuliai (kloninė fazė). Šie priepuoliai gali trukti kelias minutes ir sukelti sąmonės netekimą.
- Miokloniniai priepuoliai: Trumpi, staigūs raumenų trūkčiojimai, kurie gali būti vieno raumens arba grupės raumenų. Dažniausiai pasireiškia rankose ir gali įvykti kelis kartus per dieną.
- Atoniniai priepuoliai: Staigus raumenų tonuso praradimas, kuris gali sukelti kritimą ir sužalojimus. Dažnai vadinami „atkritimo priepuoliais“.
- Toniniai priepuoliai: Raumenų tonuso padidėjimas arba standumas, kuris gali trukti kelias sekundes arba minutes, dažnai sukelia kūno sustingimą.
- Kloniniai priepuoliai: Ritmiški raumenų trūkčiojimai arba traukuliai, dažniausiai pasireiškia rankose ir kojose.
Ligos Klasifikacijos
Epilepsija gali būti klasifikuojama įvairiais būdais, remiantis priepuolių tipu, etiologija ar kilme:
Pagal Priepuolių Tipą:
- Fokalinė Epilepsija: Priepuoliai prasideda vienoje smegenų dalyje.
- Generalizuota Epilepsija: Priepuoliai prasideda abiejose smegenų pusėse vienu metu.
- Mišri Epilepsija: Priepuoliai gali būti tiek fokaliniai, tiek generalizuoti.
Pagal Etiologiją:
- Idiopatinė Epilepsija: Epilepsijos priežastis nėra aiški, bet ji gali būti susijusi su genetiniais veiksniais.
- Simptominė (antrinė) Epilepsija: Epilepsija atsiranda dėl žinomos smegenų pažeidimo priežasties, pvz., smegenų auglio, galvos traumos ar insulto.
- Kriptogeninė Epilepsija: Manoma, kad epilepsija atsiranda dėl galimos struktūrinės ar metabolinės priežasties, tačiau tikslios priežasties nustatyti negalima.
Pagal Amžių:
- Vaikystės Epilepsija: Epilepsija, kuri prasideda kūdikystėje ar vaikystėje.
- Suaugusiųjų Epilepsija: Epilepsija, kuri prasideda suaugusiųjų amžiuje.
- Vyresnio Amžiaus Žmonių Epilepsija: Epilepsija, kuri prasideda vyresniame amžiuje, dažnai susijusi su neurodegeneracinėmis ligomis arba insultu.
Ligos Diagnostika
Epilepsijos diagnostika apima išsamų paciento klinikinį vertinimą, istorijos surinkimą ir keletą specifinių tyrimų, siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti priepuolių tipą bei priežastį:
- Medicininė istorija ir simptomų aprašymas: Gydytojas apklausia pacientą arba jo artimuosius apie priepuolių dažnumą, trukmę, pasireiškimo laiką ir kitus susijusius simptomus. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar šeimoje yra buvę epilepsijos atvejų.
- Neurologinis tyrimas: Atlikus fizinį ir neurologinį tyrimą, gali būti įvertintos galimos neurologinės būklės, galinčios sukelti priepuolius.
- Elektroencefalograma (EEG): Pagrindinis tyrimas epilepsijos diagnozei patvirtinti, kuris registruoja smegenų elektrinį aktyvumą ir gali parodyti epileptinę veiklą tarp priepuolių.
- Vaizdiniai tyrimai:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojama siekiant nustatyti struktūrinius smegenų pokyčius, tokius kaip augliai, kraujagyslių anomalijos ar randai, kurie gali sukelti epilepsiją.
- Kompiuterinė tomografija (KT): Naudojama, jei MRT nėra prieinamas arba jei reikia skubiai įvertinti galvos traumą ar kraujavimą.
- Kraujo tyrimai: Atliekami siekiant nustatyti elektrolitų disbalansą, infekcijas ar metabolines priežastis, kurios gali sukelti priepuolius.
- Genetiniai tyrimai: Gali būti atliekami, jei įtariama genetinė epilepsija, ypač jei yra šeimos anamnezė arba kitų neurologinių sutrikimų.
Ligos Gydymas Ir Vaistai
Epilepsijos gydymas priklauso nuo priepuolių tipo, amžiaus, bendros sveikatos būklės ir paciento gyvenimo būdo. Gydymo tikslas yra sumažinti priepuolių dažnumą ir sunkumą bei pagerinti paciento gyvenimo kokybę:
Medikamentinis Gydymas:
- Antiepileptiniai vaistai (AEV): Pagrindinis epilepsijos gydymo metodas. AEV, tokie kaip valproatas, levetiracetamas, lamotriginas, karbamazepinas ir kt., yra naudojami priepuoliams kontroliuoti. Vaisto pasirinkimas priklauso nuo priepuolių tipo, amžiaus ir kitų sveikatos sąlygų.
- Kombinuotas gydymas: Kai kuriais atvejais gali prireikti daugiau nei vieno antiepileptinio vaisto, siekiant geriau kontroliuoti priepuolius.
Chirurginis Gydymas:
- Epilepsijos operacija: Gali būti svarstoma pacientams, kuriems medikamentinis gydymas yra neveiksmingas ir priepuoliai kyla iš vienos smegenų srities, kurią galima chirurgiškai pašalinti arba pakeisti.
- Vagus nervo stimuliacija: Chirurginė procedūra, kurios metu implantuojamas prietaisas, stimuliuojantis vagus nervą ir padedantis sumažinti priepuolių dažnumą.
Dietinė Terapija:
- Ketogeninė dieta: Daug riebalų, mažai angliavandenių turinti dieta, kuri gali būti naudinga kai kuriems vaikams ir suaugusiems, ypač tiems, kurių priepuoliai yra atsparūs vaistams.
Gyvenimo Būdo Keitimas:
- Priepuolių trigerių valdymas: Vengti veiksnių, kurie gali sukelti priepuolius, tokių kaip miego trūkumas, stresas, alkoholis ir tam tikri vaistai.
- Reguliarus miegas ir sveika mityba: Palaikant reguliarias miego ir mitybos įpročius, galima padėti sumažinti priepuolių dažnumą.
Psichologinė Pagalba Ir Parama:
- Psichoterapija ir konsultavimas: Gali padėti pacientams ir jų šeimoms susidoroti su emociniais ir socialiniais iššūkiais, susijusiais su epilepsija.
Liaudiškos Priemonės Šiai Ligai Slopinti Gydyti
Nors epilepsija reikalauja medicininio gydymo ir priežiūros, kai kurie natūralūs metodai ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pagerinti bendrą savijautą ir sumažinti priepuolių dažnumą:
- Augaliniai papildai ir vitaminai: Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri papildai, tokie kaip magnio, vitaminų B6 ir D papildai, gali padėti sumažinti priepuolių dažnumą kai kuriems pacientams. Vis dėlto svarbu prieš vartojant papildus pasitarti su gydytoju.
- Streso mažinimas: Technikos, tokios kaip joga, meditacija, kvėpavimo pratimai ir progresyvus raumenų atsipalaidavimas, gali padėti sumažinti streso lygį ir pagerinti savijautą.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir sumažinti streso lygį, nors reikia vengti veiklos, kuri gali kelti pavojų, jei įvyktų priepuolis.
- Tinkama mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir sveikų riebalų, gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir sumažinti traukulių riziką.
Svarbu paminėti, kad liaudiškos priemonės turėtų būti naudojamos tik papildomai prie standartinio medicininio gydymo, o bet kokie nauji gydymo metodai turi būti aptarti su gydytoju.
Prevencija
Epilepsijos prevencija gali būti sudėtinga, nes daugelis jos priežasčių yra nežinomos arba nevaldomos.