Stomatitas yra uždegiminė liga, kuri pažeidžia burnos gleivinę. Jis gali sukelti opų skausmą ir diskomfortą, ypač vaikams. Stomatitas dažniau pasitaiko vaikams. Tai gali būti nepatogu ir skausminga, todėl svarbu žinoti, kaip jį atpažinti, gydyti ir, svarbiausia, kaip padėti vaikui greičiau atsigauti. Stomatitas - tai burnos ir lūpų patinimas (uždegimas). Dėl jo gali atsirasti atvirų opų, paraudimų ir skausmo. Jis atsiranda vidinėje skruostų pusėje arba ant liežuvio, lūpų ar dantenų.
Stomatito tipai
- Aftinis stomatitas yra dažniausia stomatito forma vaikams. Jis pasireiškia mažomis, skausmingomis opos burnos gleivinėje.
- Grybelinis stomatitas, dar vadinamas burnos kandidamikoze, yra sukeltas Candida grybelio.
- Bakterinis stomatitas yra retesnė forma, kuri dažniausiai pasireiškia po burnos traumos ar kitų infekcijų.
Esant bet kuriai formai - svarbu imtis kuo greitesnio gydymo.
Stomatito atsiradimo priežastys
Stomatitas išsivysto dėl daugelio priežasčių: nuo virusų ir grybelių, sukeliančių savarankiškas ligas, pavyzdžiui, tymus, skarlatiną, gripą, širdies, kraujagyslių ir odos ligas, avitaminozę, iki mechaninių, terminių ar cheminių burnos gleivinės pažeidimų. Stomatitą gali sukelti netgi pernelyg karštas maistas, bloga burnos higiena, ilgalaikis vaistų, ypač antibiotikų vartojimas. Tačiau dažniausiai stomatitas atsiranda dėl infekcijų: burnos ertmėje yra apie 200 rūšių mikroorganizmų, kurių dauguma yra vadinamieji saprofitai (ligų nesukeliantieji), bet kai organzimas nusilpsta, pervargsta, paršalimo ar vitaminų trūkumo atveju, šie ligų nesukeliantieji mikroorganizmai gali virsti ligą sukeliančiais (patogeniniais).
Tiksli šios ligos priežastis nėra žinoma. Tačiau manoma, kad yra daug veiksnių, kurie gali būti susiję su opalige. Stomatito priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jis atsiranda dėl infekcinių ir neinfekcinių veiksnių.
Infekcinės priežastys
Stomatitą dažnai sukelia virusai, bakterijos ar grybeliai. Beveik 80 proc. visų vaikų stomatitų sukelia herpesvirusai, kurie perduodami tiesiogiai kontaktuojant per seiles ar odą. Taip pat gali sukelti stomatitą kiti virusai, tokie kaip Coxsackie, kurie perduodami per orą ar užkrėstus daiktus. Bakterinės infekcijos taip pat gali sukelti stomatitą. Dažniausiai tai yra Staphylococcus aureus ir Streptococcus pyogenes. Grybelinės infekcijos yra rečiau pasitaikančios, tačiau jos gali sukelti stomatitą, ypač jei vaikas vartoja antibiotikus ar yra susilpnėjusi imuninė sistema.
Neinfekciniai veiksniai
Neinfekciniai veiksniai taip pat gali sukelti stomatitą. Pavyzdžiui, stomatitas gali atsirasti dėl odos sutrikimų, tokių kaip psoriazė ar lupusas. Alerginės reakcijos taip pat gali sukelti stomatitą, ypač jei vaikas yra alergiškas tam tikriems maisto produktams ar vaistams. Be to, genetiniai veiksniai taip pat gali padidinti riziką susirgti stomatitu. Jei vaiko šeimoje buvo atvejų, kai vaikai sergo stomatitu, tai gali padidinti jo riziką susirgti stomatitu.
Stomatito simptomai
Paburksta ir parausta burnos gleivinė, atsiranda pūslelių, kraujuojančių opelių, dantenos ir liežuvis apsitraukia apnašomis, atsiranda skausmas, dėl kurio tampa sunku nuryti maistą. Stomatitas vaikui gali sukelti įvairius simptomus ir požymius, kurie gali būti skausmingi ir nepatogūs. Svarbu laiku atpažinti šią ligą, kad būtų galima pradėti gydymą ir sumažinti diskomfortą.
Dažniausi simptomai:
- Skausmas ir diskomfortas burnos ertmėje. Vaikas gali skųstis, kad sunku valgyti, gerti, kalbėti ar netgi atsipalaiduoti. Skausmas gali būti intensyvus ar lengvas, priklausomai nuo ligos sunkumo.
- Burnos gleivinės pokyčiai. Tai gali apimti tinimą, paraudimą, patinimą, opos ir pūlinius. Gleivinės pokyčiai gali būti skirtingo dydžio ir formos, priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo.
- Karščiavimas ir bendras negalavimas. Kai vaikui pasireiškia stomatitas, gali atsirasti karščiavimas ir bendras negalavimas. Vaikas gali jaustis silpnas, pavargęs ir negalėti dalyvauti įprastose veiklose. Karščiavimas gali būti lengvas ar sunkus, priklausomai nuo ligos sunkumo.
Dar prieš joms pasirodant gleivinėje, prieš parą ar dvi, jaučiamas deginimas, dilgčiojimas. Be skausmo vargina bendras silpnumas, skauda galvą, graužia gerklę, kraujuoja dantenos, gali pakilti temperatūra, padidėti limfmazgiai, pagausėti seilių išsiskyrimas, mažėja apetitas.
Stomatito gydymo metodai
Gydymo metodai priklauso nuo ligos priežasties ir simptomų sunkumo.
Vaistų terapija
Vaistų terapija yra vienas iš efektyviausių stomatito gydymo būdų. Gydytojas gali skirti vaistus, kurie padeda malšinti skausmą, sumažinti uždegimą ir gydyti infekciją. Dažniausiai naudojami vaistai yra burnos skalavimo skysčiai, antivirusiniai vaistai ir antibiotikai. Antivirusiniai vaistai naudojami gydant herpinį stomatitą, kuris yra viena iš dažniausiai pasitaikančių ligos formų. Antibiotikai skiriami, kai stomatitas yra sukeltas bakterijomis. Jei stomatitas yra bakterinės kilmės - gydytojas gali skirti antibakterinius vaistus, tokius kaip amoksicilinas ar eritromicinas. Suaugusiesiems gali būti skiriami vietiniai anestetikai, tokie kaip lidokaino gelis, kuris padeda sumažinti skausmą ir diskomfortą. Štai kortikosteroidai, tokie kaip triamcinolonas, gali būti naudojami uždegimo mažinimui ir simptomų palengvinimui.
Naminės (liaudiškos) priemonės
Namų (liaudiškos) priemonės taip pat gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą. Pavyzdžiui, medus turi antibakterinių savybių, todėl jis gali padėti gydyti stomatitą. Taip pat galite naudoti šaltą kompresą, kad sumažintumėte patinimą ir skausmą.
Liaudiškos stomatito gydymo priemonės:
- Siekiant sumažinti burnos gleivinės skausmą, burną galima skalauti vandenilio peroksido tirpalu (1 arbat. š. pusei stiklinės vandens).
- Stomatito gydymui tinka alijošiaus lapai: juos galima kramtyti, tepti dantenas, išspausti sultis ir skalauti jais burną.
- Paimkite 3 česnakų skilteles, sutrinkite jas ir sumaišykite su 2 arbat. š. jogurto arba rūgpienio. Mišinį šiek tiek pašildykite ir laikykite burnoje, liežuviu stengiantis masę paskirstyti po visą burnos ertmę. Procedūra gali deginti, tačiau pakartoti ją reikėtų per 2 dienas, bent kelis kartus per dieną.
- Sutarkuokite arba supjaustykite griežinėliais žalias bulves ir uždėkite ant dantenų.
- 3 kartus per dieną skalaukite burną šviežiomis morkų arba kopūstų sultimis, atskiestomis vandeniu santykiu 1:1.
- Paruoškite jonažolių ir degtinės tinktūrą santykiu 1:5. Skalaukite burną įlašinę 30-40 lašų tinktūros į pusę stiklinės vandens.
- Užpilkite 15-20 g vaistinių ramunėlių žiedų 1 stikline karšto vandens. Leiskite kiek pastovėti, atvėsinkite ir skalaukite burną.
- Užpilkite 1 valg. š. medetkų žiedų 1 stikline verdančio vandens, pavirkite 10 min., po to nukoškite ir skalaukite burną.
- Užpilkite 1 arbat. š. sidabražolių šakniastiebių arbatos 1 stikline vandens, palaikykite 5 val., po to užvirinkite, atvėsinkite ir skalaukite burną.
Burnos higienos svarba
Burnos higiena yra viena iš svarbiausių stomatito prevencijos priemonių. Norint išvengti ligos pasikartojimo, reikia reguliariai valyti dantis, naudoti burnos skalavimo skysčius ir laikytis tinkamos mitybos. Be to, svarbu vengti kontakto su žmonėmis, sergančiais stomatitu. Svarbu atkreipti dėmesį į vaikų burnos higieną, nes tik tai gali padėti išvengti stomatito. Reguliarus dantų valymas, sveika mityba ir imuninės sistemos stiprinimas - gali padėti sumažinti šios ligos riziką.
Jeigu pastebėjote stomatito požymius, būtinai kreipkitės į gydytoją. Manyti, kad stomatitas yra nerimta liga, negydyti jos ir tikėtis, kad viskas praeis savaime, tikrai nedera. Stomatitą būtina gydyti, nes esant opelėms ir pūlinukams, tampa skausminga valgyti ir gerti, padidėja limfmazgiai, kyla temperatūra (ypač vaikams), o ir bendra žmogaus savijauta pastebimai pablogėja.
Svarbu pažymėti, kad sergant stomatitu, būtina didelį dėmesį skirti ne tik jo gydymui, bet ir profilaktikai: tinkamai rūpintis burnos higiena: valyti dantis su kartus per dieną, po valgio skalauti burną, laiku gydyti sugedusius dantis; stiprinti bendrąją sveikatos būklę, imuninę sistemą; tinkamai maitintis ir vengti stresų.
Svarbu: jeigu sergate stomatitu, po to, kai jį išgydysite, būtinai pakeiskite dantų šepetėlį.
Aftinis stomatitas paprastai praeina per 7-10 dienų be jokio specifinio gydymo. Stomatitas gali būti užkrečiamas, ypač jei jis sukeltas virusų ar bakterijų. Grybelinis stomatitas taip pat gali būti užkrečiamas, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie dažnai dalijasi žaislais ar kitais daiktais, kurie gali būti užteršti grybeliu. Stomatitas paprastai praeina per 1-2 savaites priklausomai nuo jo tipo ir gydymo efektyvumo.
Jeigu vis tiek labai skauda, gerkite skysčius per šiaudelį, nekramtykite kramtomosios gumos. Burnai skalauti rinkitės skysčius be alkoholio, švelnesnę dantų pastą, minkštą dantų šepetuką.
Taip pasireiškia retos įgimtos lėtinės ligos, pavyzdžiui Krono, sisteminė uždegiminė virškinimo sistemą pažeidžianti liga, arba Becheto, pasireiškianti daugelio organizmo sistemų pažeidimais (regos, judamojo aparato, širdies ir kraujagyslių, neurologiniais sutrikimais ir kt.), burnos ertmės opos dažniausiai būna vienas pirmųjų jos simptomų. Kita lėtinė liga, pažeidžianti odą ir burnos gleivines - plokščioji kerpligė, taip pat autoimuninė liga paprastoji pūslinė, ja sergant pirmiausiai susidaro pūslės, o vėliau virsta opomis. Susirgus gleivinių pemfigoidu pūslės fomuojasi burnoje, gerklėje, skausmingi išopėjimai joms plyšus susidaro gomurio, dantenų srityje. Autoimuninė liga raudonoji vilkligė pasireiškia kraujuojančiais išopėjimais burnos gleivinėje.
Panašus:
- Alergijos vaistai vaikams: kaip išsirinkti tinkamiausią?
- Raminamieji vaistai vaikams: kada reikalingi ir ką svarbu žinoti?
- Vaistai nuo pykinimo vaikams: kada kreiptis į gydytoją?
- Kaziuko Mugė Scenarijus Vaikams: Idėjos, Žaidimai ir Pramogos
- Anglų kalbos mokymas vaikams: efektyvūs būdai atverti pasaulio duris jau šiandien!