Šiais laikais astma neatrodo labai pavojinga liga ir daugeliu atvejų taip ir yra: sukurtas efektyvus gydymas, ir jei pacientas laikosi gydytojų rekomendacijų, vengia provokuojančių veiksnių, didelių rūpesčių ji nesukelia. Vis dėl to apie 5 proc. iš beveik 60 tūkst. Lietuvos pacientų, kuriems nustatyta astma, serga sunkia, žymiai labiau gyvenimą apsunkinančia jos forma.
Kas yra Bronchinė Astma?
Astma yra lėtinė kvėpavimo sistemos liga, kurios pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Apatiniuose kvėpavimo takuose prasideda uždegimas, dėl kurio atsiranda bronchų jautrumas, įsitempia jų lygieji raumenys, gleivinė patinsta, dėl to jie susiaurėja, be to, gaminasi daugiau gleivių. Ligoniui tampa sunkiau kvėpuoti, atsiranda dusulys, kosulys, švokštimas, sunkumas ar veržimas krūtinės srityje.
Bronchų astma - tai lėtinė (ilgai trunkanti) uždegiminė kvėpavimo takų liga, kliniškai pasireiškianti dusulio ir (ar) kosulio priepuoliais. Tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai būdinga bronchų obstrukcija, išnykstanti savaime ar gydant, ir padidėjęs bronchų jaudrumas įvairiems dirgikliams.
Astma yra heterogeninė liga, kuriai būdingi skirtingi dominuojantys simptomai, išsivystymo mechanizmai bei atsakas į gydymą, todėl ji yra skirstoma į fenotipus.
Astmos Kategorijos
Pagal sunkumą liga skirstoma į lengvos formos, vidutinę ir sunkią. Taip pat išskiriamos dvi astmos kategorijos priklausomai nuo ją sukėlusios priežasties: alerginė ir nealerginė.
- Alerginė astma: Pirmoji yra alerginė organizmo reakcija į tam tikrus išorinius veiksnius, kurie išprovokuoja astmos priepuolį. Šiuo tipu dažniausiai suserga vaikai ar jauni žmonės, kurie paprastai turi paveldėtą polinkį alergijai. Dažniausia bronchinės astmos atsiradimo priežasčių yra alergija įkvepiamiems alergenams (žiedadulkės, naminiai gyvūnai, dulkių erkės, pelėsis ir kt.). Alerginė astma yra glaudžiai susijusi ir su kitomis atopinėmis ligomis (alergine sloga, atopiniu dermatitu).
- Nealerginė astma: Nealerginės astmos tipo priežastys iki galo neišaiškintos, nors simptomai dažnai tokie patys. Priepuolį gali sukelti tokie veiksniai kaip šalto oro įkvėpimas, reakcija į kvėpavimo takų infekciją, stresas, oro permainos, drėgmė ir temperatūros pokyčiai, aplinkos tarša. Šia astma paprastai susergama vyresniame amžiuje.
Bronchinės Astmos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Tiksliai nėra žinoma, kodėl susergama astma. Alergija, aplinkos faktoriai, genetiniai veiksniai gali nulemti galimybę susirgti astma.
Be to, manoma, kad yra genetinis polinkis į šią ligą, nes pastebėta, kad dažnai serga paciento šeimos nariai. Ligoniams, susirgusiems bronchine astma vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams.
Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti faktoriai: virusinės ir bakterinės kvėpavimo takų infekcijos, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, klimato ir aplinkos pakitimai.
Dėl pastovaus kvėpavimo takų dirginimo (alergija, tabako dūmai, infekcija) atsiranda lėtinis bronchų uždegimas. Šis dar labiau padidina bronchų jautrumą, todėl menkiausias dirgiklis gali sukelti staigų bronchų spindžio susiaurėjimą.
Rizika susirgti astma didėja esant sekantiems veiksniams:
- Astma sergantys ar alergiški asmenys šeimoje;
- Kitos alerginės ligos (šienligė, atopinis dermatitas, maisto alergija);
- Dažnos kvėpavimo takų infekcijos;
- Tabako rūkymas (taip pat ir pasyvus rūkymas).
Bronchinės Astmos Simptomai ir Požymiai
Dažniausi astmos simptomai yra švokštimas kvėpuojant ir kosulys, ypač naktį, juokiantis, sportuojant. Kiti labiausiai paplitę požymiai yra sunkumas, spaudimas, skausmas krūtinės srityje, oro trūkumas, dėl kurio netgi gali būti sunku kalbėti, greitas kvėpavimas.
Gali apimti nerimas ar net panika, juos gali lydėti nuovargis, dažnai pablogėja miegas. Vieni sergantieji šiuos simptomus jaučia nuolat, bet kuriuo dienos metu.
Net jeigu jūsų astma gerai kontroliuojama, retkarčiais ji gali paūmėti. Paprastai tokiais atvejais užtenka pasinaudoti inhaliatoriumi su vaistais ar kitais gydytojo išrašytais medikamentais, tačiau jei jie nepadėjo, gali prireikti ir rimtesnės pagalbos.
Ligos pradžioje tarp priepuolių ligoniai jaučiasi gerai. Priepuolio metu atsiranda:
- Dusulys;
- Sausas dirginantis kosulys;
- Padažnėjęs triukšmingas kvėpavimas su apsunkintu iškvėpimu.
Kai priepuolis stiprus, ligoniui stinga oro, pamėlsta lūpos ar visas veidas. Priepuolius provokuoja virusai, peršalimas, įvairūs alergenai (medžiagos, sukeliančios alergiją - žiedadulkės, maisto produktai, gyvūnų plaukai, plunksnos), fizinis krūvis ar emocinė įtampa, šaltas oras, tabako dūmai.
Pagal tai, kaip dažnai ir kokie simptomai pasireiškia, astma gali būti protarpinė (negalavimai švelnūs, atsiranda naktį kartą ar du per mėnesį ir ne dažniau nei dvi dienas per savaitę) arba švelni nuolatinė, kai požymiai atsiranda dažniau nei dukart per savaitę ir iki keturių naktų per mėnesį.
Bronchinės Astmos Diagnostika
Tiek nustatant diagnozę, tiek koreguojant gydymą, kai liga kontroliuojama nepakankamai, pirmiausia fonendoskopu įvertinamas kvėpavimas. Įtariant alerginę astmą gali būti atliekami odos testai.
Taip pat daroma spirometrija, kurios metu išmatuojama gyvybinė plaučių talpa ir palyginama su norma, įvertinamas ir kvėpavimo greitis. Astmą nustatyti padeda detalus paciento ištyrimas (ypač būdingi sausi karkalai, girdimi išklausant plaučius stetoskopu) bei kvėpavimo funkcijos tyrimas.
Šio metodo pagalba išmatuojamas didžiausias iškvėpimo greitis, kuris leidžia ne tik diagnozuoti ligą, bet ir įvertinti jos sunkumą, sekti gydymo rezultatus.
Bronchinės Astmos Gydymas
Į tai atsižvelgiama skiriant gydymą, kuris susideda iš kelių pakopų: gali būti išrašomi greitai veikiantys ir iš karto palengvinantys būklę vaistai, preparatai ilgalaikei ligos kontrolei ir biologinė terapija, kuria gydomos itin sunkios ligos formos ir būklės. Įtakos, koks gydymas skiriamas turi ir ligonio amžius, provokuojantys veiksniai.
Astmos gydymas parenkamas pagal simptomų sunkumą ir dažnį. Svarbiausi astmos gydymo tikslai yra gera simptomų kontrolė, normalaus kasdienio aktyvumo palaikymas, minimalios paūmėjimo, stabilios kvėpavimo takų obstrukcijos išsivystymo ir nepageidaujamų reiškinių rizikos užtikrinimas.
Priepuolio metu ir tarp priepuolių bronchų astmos gydymas skiriasi. Priepuoliui nutraukti vartojami trumpai veikiantys bronchus plečiantys vaistai, o tarp priepuolių - uždegimą slopinantys medikamentai, kartais derinant juos su ilgo veikimo bronchus plečiančiais vaistais.
Astmą gydantys specialistai pabrėžia, kad viena svarbiausių ligos kontrolės sąlygų - paciento suvokimas, kad jis turi reguliariai ir tiksliai taip, kaip paskirta, vartoti jam išrašytus medikamentus. Dėl to ištinka astmos priepuoliai, jie gali dažnėti, ilgainiui prastėja plaučių funkcija.
Kiekviena lėtinė, nepagydoma liga netinkamai gydant greičiau progresuoja, kartojasi ūmios būklės. Todėl būtina reguliariai lankytis pas gydantį gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus, kad galėtų įvertinti ligos eigą, patikslinti vaistų dozes ar pakeisti vaistus.
Vaistai Astmai Gydyti
Astma gydoma kelių skirtingų grupių vaistais. Viena iš jų yra bronchus plečiantys medikamentai, kurie naudojami paūmėjus simptomams ar prasidėjus astmos priepuoliui kaip pirmosios pagalbos priemonė, greitai palengvinanti kvėpavimą. Jų veikimas pagrįstas tuo, kad per kelias minutes įkvėpus ar suleidus šių vaistų atpalaiduojami raumenys aplinkui kvėpavimo takus.
Jeigu pirmąjai pagalbai skirtų vaistų tenka griebtis dažnai, skiriami ilgalaikei astmos kontrolei skirti preparatai. Juos reikia naudoti kasdien, kaip nurodė gydytojas, nepriklausomai nuo to, kaip jaučiatės, nes astma yra liga visam gyvenimui. Jie skirti tam, kad ateityje išvengtumėte ligos priepuolių ar paūmėjimų.
Jau kelerius metus Lietuvoje astmai gydyti taikomas inovatyvus ir efektyvus metodas - biologinė terapija. Ji suretina ligos paūmėjimus ir palengvina sunkiomis astmos formomis sergančių pacientų būklę. Be to, turi mažiau šalutinių poveikių, palyginus su kitais vaistais.
Farmakologiniam astmos gydymui yra naudojami:
- Palaikomojo gydymo vaistai, kurie slopina kvėpavimo takų uždegimą, kontroliuoja simptomus ir sumažina paūmėjimo riziką.
- Pirmos pagalbos vaistai, kurie vartojami pagal poreikį atsiradus simptomams ar esant astmos paūmėjimui.
- Papildomi vaistai, kurie yra skiriami pacientams, sergantiems sunkia astma, kai palaikomasis gydymas maksimaliomis dozėmis nėra efektyvus.
Gyvenimo Būdo Keitimas ir Prevencija
Tačiau net patys moderniausi metodai nepadės, jeigu žmogus nepakeis gyvenimo būdo, nesilaikys prevencijos priemonių. Pavyzdžiui, sergant alergine atsma svarbu vengti alergenų, tai yra, nevalgyti tam tikro maisto, nebūti lauke, kai žydi tam tikri augalai ir pan.
Gydymo sėkmė priklo i nuo to, ar pasirinkome mums tinkamiausią inhaliatorių su vaistais, ar mokame taisykingai juo naudotis. Inhaliatoriai būna įvairių tipų, reikėtų išbandyti bent kelis, kad įsitikintumėte, kurį naudoti patogiausia, paprasčiausia.
Pasak gydytojų pulmonologų, vienokias ar kitokias klaidas daro daugelis pacientų, net ir tie, kurie serga astma jau ne vienerius metu. Tačiau jiems patiems atrodo, kad jie viską moka ir daro teisingai.
Svarbu atsiminti
- Taikant šiuolaikinį gydymą, priepuolių pasikartojimas gerokai sumažėja, todėl ligonis gali gyventi visavertį gyvenimą.
- Tinkamai nesigydant, astmos priepuoliai ištinka vis dažniau, vystosi plaučių pažeidimas, sutrinka širdies veikla.
- Susirgus vaikystėje, gali deformuotis krūtinės ląsta, sutrikti vaiko augimas.
Panašus:
- Bronchinė astma vaikams: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai gydyti
- Bronchinė astma vaikams: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai padėti gydant
- Nepraleiskite! Svarbiausia apie kompensuojamus skiepus vaikams, sergantiems astma
- 9 senoviniai prietarai, kurių nėščiosios privalo vengti – sužinok tiesą dabar!
- Nėštumo ir gimdymo atostogų išmokos Lietuvoje: Visas vadovas, kaip gauti maksimalias išmokas!